Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1926-454/2008 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismo 2005-10-11 sprendimu, įsiteisėjusiu 2006-01-31 Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį, išnagrinėjus ieškovų R. B., B. G. ieškinį bei trečiojo asmens V. Č. savarankišką reikalavimą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims S. L., E. S., L. Š., M. K., S. L., D. M., J. T.. K. T., Č. S., A. F., S. F., N. N., R. R., G. M., VĮ „Florentina", LR Finansų ministerijai buvo pripažinta negaliojančia 1994-11-16 viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr.436, sudaryta tarp R. B., B. G. ir trečiojo asmens V. Č., bei pritaikyta restitucija ir priteista iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovams R. B. 288,10 Lt, B. G. 290,18 Lt, trečiajam asmeniui V. Č. 21.465,Lt už jų privatizavimui panaudotas lėšas. Teismas civilinėje byloje Nr.2-775-230/2005 nustatė, jog VĮ „Florentina" privatizavimo eigoje valstybinis turtas nebuvo perkainotas pagal LR Vyriausybės nustatytas taisykles (LR Vyriausybės turto pirminio privatizavimo įstatymo 7 str. 1 d. 4 p.), todėl toks turtas negalėjo būti privatizavimo objektu. Teismas nurodė, kad dėl netinkamo įstatinio kapitalo nustatymo, vėliau jį padidinus, esmingai pasikeitė valstybinio ir akcinio kapitalo santykis, dėl to pripažintina, kad buvo iš esmės pažeistos akcijų pasirašymo skelbimo ir vykdymo taisyklės, ir tai sudaro pagrindą pripažinti viešo akcijų pasirašymo sutartis su ieškovais ir trečiuoju asmeniu negaliojančiomis LR Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 19 str. 1 d. 6 p. ir 1964 m. CK 47 str. pagrindu. Pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas taikė restituciją pagal CK 6.147 str. 1 d. nuostatas ir investicinių čekių piniginį ekvivalentą nustatė pagal kainas, galiojusias investicinių čekių už privatizuojamą objektą sumokėjimo metu, t.y. rėmėsi tuo metu galiojusiomis investicinių čekių rinkos kainomis, kurios pagal Kauno miesto savivaldybės privatizavimo tarnybos duomenis 1994 m. rugsėjo - lapkričio mėnesiais vidutiniškai buvo 0,07 Lt už vieną investicinį čekį. LAT civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2003-06-25 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-608/2003 (Marijampolės rajono vyr. prokuroras, LR Vyriausybė, Marijampolės apskrities viršininko administracija) yra nustatyta, kad investicinių čekių vertė gali būti nustatyta pagal tuo metu buvusią investicinių čekių perkamąją galią. Kadangi pagal viešojo akcijų pasirašymo sutartį buvo numatytas akcionuoti 47.680 Lt vertės įmonės kapitalas, o, išperkant akcijas, vienkartinėmis išmokomis buvo sumokėta 604.019,80 investicinių čekių ir 3.820,20 Lt grynaisiais pinigais, viso 607.840 Lt, todėl akcionuoto įmonės turto ir sumokėtų už akcijas sumų santykis, kurio pagrindu galėtų būti nustatyta panaudoto investicinio čekio perkamoji galia, teismo nuomone, iš esmės atitiko ir tuo metu egzistavusią nurodytą investicinio čekio rinkos kainą (47.680 : 607.840 = 0,07). Tokiu būdu teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 21.465 Lt sumą (500 + 20,965), atsižvelgiant į tai, kad jis buvo sumokėjęs 500 Lt grynais pinigais ir 299.500 Lt investiciniais čekiais (kas atitinka 20.965 Lt vertę (299.500 x 0,007).

Kauno apygardos teismas 2005-10-11 sprendime nurodė, kad restitucija pagal CK 6.147 str. 2 d. nuostatą, numatančią išimtį iš bendros taisyklės tuo atveju, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, netaikytina, kadangi investicinių čekių galiojimo pabaiga negali būti priskirta nei sunaikinimui, nei perleidimui. Pažymėtina, jog tik būtent šioje teismo netaikytoje piniginio ekvivalento apskaičiavimo tvarkoje yra numatyta išimtis, kai nesąžiningas privalantis grąžinti turtą asmuo (arba kai restitucija taikoma dėl jo kaltės) privalo atlyginti didžiausią sunaikinto arba perleisto turto vertę, buvusią to turto gavimo, sužalojimo (perleidimo) arba restitucijos metu.

Taip pat pažymėtina, jog teismas 2005-10-11 sprendime civilinėje byloje Nr.2-775-230/2005 jau yra konstatavęs, jog pagal LR Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 18 str. 2 d. akcijų pasirašymas yra sutartis tarp valstybės (savivaldybės), kuriai atstovauja privatizavimo tarnybos, ir fizinio asmens, todėl, pripažinus 1994-11-16 viešo akcijų pasirašymo sandorį negaliojančiu, kyla restitucijos, o ne žalos atlyginimo klausimas. Vadovaujantis CPK 182 str. 2 p., ši aplinkybė, nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, šioje byloje iš naujo neįrodinėtina.

Apeliantas, teigdamas, kad jis dėl atsakovo veiksmų, pripažinus 1994 m. viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr.436 negaliojančia, dėl pinigų nuvertėjimo patyrė turtinį nuostolį, Statistikos departamento prie LR Vyriausybės pateiktą 2002 vartojimo kainų indeksą (buvusį 2007 m. balandžio mėn., palyginti su 1994 m. lapkričio mėn.) taiko vadovaudamasis CK 6.249 str. 5 d., kurioje numatyta, jog žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendinio priėmimo dieną. Kolegija pritaria atsakovo atsiliepimo argumentui, kad ieškovas šią teisės normą nepagrįstai taiko grąžintinai sumai, paskaičiuotai pagal CK 6.147 str. 1 d. taisykles.

Kolegija taip pat pritaria atsakovo atsiliepimo argumentams dėl civilinės atsakomybės sąlygų šioje byloje nebuvimo. Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms keturioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos bei kaltei. CK 6.249 str. 1 d. numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Negautos pajamos yra tokios, kurias ieškovas būtų gavęs tinkamai įvykdžius prievolę, todėl negautos pajamos reiškia negautą pelną, t.y. tai, kuo būtų pagerėjusi ieškovo turtinė padėtis. Skaičiuojant pajamas, turi būti atmetamos išlaidos, kurių būtų turėjęs ieškovas, pavyzdžiui, mokesčiai ir kitokios išlaidos, kurių dydį turi įrodyti ieškovas. Šios pajamos taip pat turi būti realios, o ne tikėtinos. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į jų realumą. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, turi būti tikra, jog ji patyrė faktinių nuostolių, pasireiškiančių negautomis pajamomis. Teisė nustato tik tai, kas yra įmanoma ir egzistuoja tikrovėje (ius imossibilitum est non iuris) (2003-12-12 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1177/2003). Todėl privalu atsižvelgti į realias ieškovo galimybes gauti tokių pajamų, jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas, tačiau ieškovas tokių įrodymų nėra pateikęs. Be to, pripažintina, jog ieškovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, tik kurioms esant galima civilinė atsakomybė

Kadangi, Kauno apygardos teismui įsiteisėjusiu 2005-10-11 sprendimu pritaikius restituciją , ieškovui buvo gražintos visos jo turėtos išlaidos, kurias jis turėjo pasirašant 1994-11-16 viešo akcijų pasirašymo sutartį, todėl pripažintina, kad, įpareigojus Kauno miesto savivaldybę atlyginti daugiau, nei ieškovas sumokėjo, ieškovas nepagrįstai praturtėtų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-04 sprendimą palikti nepakeistą.