Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs 1953-05-16, Moldovoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, senatvės pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 256 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku neteisėtai įgijo ir garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), laikė kapsulę su beta spinduliuotės radioaktyviomis medžiagomis iki tol, kol 2019-07-21 17.29 val. šios radioaktyvios medžiagos pabiro iš metalinio korpuso, skleidė spinduliuotę ir apie tai buvo pranešta skubiosios pagalbos tarnybų telefonu Nr. 112, o 2019-07-24 10.05 val., atliekant papildomą garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą, jis specialistams pateikė elektronines dalis: skalę, rodyklę, cilindrinės formos kapsulę ir jungtuką, skleidžiančias padidintą jonizuojančią alfa/gama spinduliuotę.

Be to, jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, bet ne anksčiau kaip nuo 2004-04-09, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 8 (aštuonis) pramoninės gamybos nenustatytos markės elektrinius detonatorius, kuriuose yra apie po 1,5 g didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų iki 2019-07-24 10.05 val., kai atliekant papildomą garažo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą šiuos sprogmenis pateikė antiteroristinių operacijų rinktinės ,,Aras" pareigūnams, o dar 8 (aštuonis) pramoninės gamybos nenustatytos markės elektrinius detonatorius, kuriuose yra apie po 1,5 g didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos laikė užkasęs (paslėpęs) miškelyje šalia garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), kai 2019-07-24 10.05 val. antiteroristinių operacijų rinktinės ,,Aras" pareigūnai šiuos sprogmenis surado ir iškasė.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) oro uosto (duomenys neskelbtini) aviacijos aerodrome inžinieriumi. Jam buvo duotas nurodymas patikrinti lėktuvų prietaisus. Jis pagamino savadarbį radio aktyvumo indikatorių, pradėjo tikrinti. Vaikščiodamas po peroną, rado daiktą, skleidžiantį padidintą radio aktyvumą. Šį daiktą jis parsinešė į namus. Namuose, kad nespinduliuotų, jis padarė švininį apvalkalą ir ten tą daiktą įdėjo. Maždaug 1986 ar 1987 metais aviacijoje buvo nuimami detonatoriai nuo lėktuvų, kuriuos jis su kolegomis turėjo sunaikinti slaptame bloke. Jis 20 detonatorių nusprendė pasilikti sau. Labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų.

Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jis turi jam priklausantį garažą adresu (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini). Garažu naudojasi tik jis vienas, tik jis turi jo raktus. Nuo 1976 m. dirbo (duomenys neskelbtini) oro uoste, inžinieriaus pareigose. Maždaug prieš 1980 metus, tiksliai laiko nepamena, darbe tikrino ir keitė lėktuvų prietaisus su radioaktyviomis medžiagomis. Tais pačiais metais eidamas per peroną, prietaiso pagalba netyčia rado metalinę kapsulę maždaug 10 mm skersmens ir 15 mm ilgio. Per kvailumą ją pasiėmė ir parsinešė į namus. Žinojo, kad joje yra radioaktyvios medžiagos. Apsaugai įdėjo ją į švininį apvalkalą. Saugojo butų, kuriuose gyveno, rūsiuose. Tai buvo adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kai įsigijo garažą (duomenys neskelbtini), tai buvo maždaug 2000 metais, kapsulę laikė garaže. Kai ją parsinešė iš darbovietės, buvo kvailas, jaunas, smalsus, apie nieką negalvojo, tačiau jam ji nebuvo reikalinga. Norėjo seniai ją priduoti, bet bijojo atsakomybės. Visada galvojo kaip ją priduoti, tačiau išmesti niekur nenorėjo. Savo garaže ją laikė duobėje, kamputyje, švininiame apvalkale. Buvo išmatavęs radiacijos stiprumą, ji neviršijo fono. Domisi technika, elektronika, gavo žinių apie stabdymo gama spinduliavimą dėl švininio apvalkalo ir nusprendė perkelti kapsulę iš švininio į plastmasinį konteinerį. 2019-07-21, apie 14 val. nuvyko į savo garažą. Įlipęs į jame esančią duobę, iš švininio apvalkalo, t. y. cilindro su kamščiu bandant išimti replėmis kapsulę, ji pratrūko, metalas buvo labai plonas. Per kapsulės įtrūkimą pamatė miltelius, jie liko kapsulėje, neišbyrėjo. Nedelsiant ėmėsi priemonių apsaugoti garažą ir save nuo užteršimo, t. y. apgaubė švininį cilindrą su kapsule polietileniniu maišeliu, įdėjo į skardinę, ją paliko duobėje. Išlipęs iš duobės, garaže nusiėmė darbinius rūbus ir avalynę, paliko juos garažo viršuje, ne duobėje. Apsivilko tais rūbais ir avalyne, kuriais buvo atvykęs į garažą. Išmatavo su prietaisu radiacijos stiprumą, jis neviršijo leistino fono. Garažą užrakino ir grįžo namo. Namuose nusivilko visus rūbus, pamatavo jų radiacijos stiprumą, jis neviršijo leistino fono. Iškart juos sudėjo į skalbimo mašiną, įjungė skalbimą. Pats su muilu išsimaudė duše ir apsirengė kitais rūbais. Pavalgęs pietus, nusprendė gauti pagalbą iš specialistų. Apie 16 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, bet nieko neradęs, nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį policijos komisariatą, apie esamą situaciją pranešė policijos pareigūnams. Pareigūnas paskambino gaisrininkams ir jam patarė važiuoti į įvykio vietą bei išsikviesti pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112. Nuvykęs prie savo garažo, durų nedarė, apie 17.30 val. išsikvietė pagalbą. Netrukus atvyko ugniagesiai, greitoji medicinos pagalba, policija. Specialistai prietaisu matavo radiaciją lauke, vėliau garažo duobėje, patį radiacijos šaltinį. Radiacijos stiprumas neviršijo leistino fono. Atidavė garažo raktą gaisrininkų brigadininkui, o pats išvyko su greitąja į (duomenys neskelbtini) pasitikrinti užterštumą. Pats jautėsi įprastai, bet buvo tikimybė, kad įkvėpė radioaktyvių dulkių. (duomenys neskelbtini) pamatavo rūbų radioaktyvumą, jis neviršijo leistino fono. Vėliau į (duomenys neskelbtini) atvyko iš radiologijos centro darbuotojos ir padarė pakartotinius matavimus su kitais prietaisais. Radioaktyvumas neviršijo leistinos normos. Jam pasakė, kad jis neužkrėstas ir leido važiuoti namo. Žino, kad jo garažas užplombuotas. Savo noru pats 2019-07-24 atvyko pas tyrėją ir parodė, kad per 2019-07-22 apklausą dėl susijaudinimo pamiršo deklaruoti labai mažo galingumo radioaktyvius šaltinius: rodykles, skalę, mažą kiekį dažų nuo tos pačios skalės. Šitie dalykai yra nuo radioaktyvaus prietaiso, kuriais buvo tikrinamas savadarbis radiacijos indikatorius radioaktyviems lėktuvų prietaisams išaiškinti. Savadarbis radiacijos indikatorius buvo apiformintas kaip racionalizacinis pasiūlymas. Tie šaltiniai yra tame pačiame garaže. Vieną radioaktyvią rodyklę turi namuose adresu (duomenys neskelbtini), naudoja retai radioaktyvumo matuoklio veikimo patikrinimui. 20 cm atstumu nuo tos rodyklės radioaktyvumas neviršija leistinos normos (apie 0,18 mikrozivertų per valandą). Dirbant (duomenys neskelbtini) Kauno oro uoste maždaug 1987 metais, jam buvo pavesta sunaikinti tapusius nereikalingais elektrodetonatorius EDP ir EDK tipo (rusiškos raidės), kurie buvo naudojami lėktuvo slaptiems blokams suardyti. Abiejų tipų detonatoriai yra panašaus dydžio, apie 8 cm ilgio, maždaug 0,8 cm skersmens, jų korpusas metalinis. Keletą šimtų šitų detonatorių buvo sunaikinta susprogdinant aerodromo teritorijoje gulėjusiame nenaudojamame kanalizacijos vamzdyje, 20 vnt. pasiliko sau iš smalsumo ir gyvenimiškos patirties stokos, dėl ko labai gailiui, nes vėliau suprato, kad šios ,,petardos" yra draudžiamos įstatymų. Maždaug 2016 metais, tiksliai datos neprisimena, sugalvojo jomis atsikratyti, nes pavargo tai slėpti ir gyventi nuolatinėje įtampoje. Apie jo turimą kapsulę su radioaktyviomis medžiagomis, detonatorius ir kitus radioaktyvumo šaltinius niekas nežinojo, niekam apie tai nebuvo prasitaręs. Apie 11 vnt. tų detonatorių, nukirpęs laidus, kad niekas negalėtų jų panaudoti, užkasė žemėje miškelyje netoli garažų masyvo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Juos užkasė padarydamas duobutes pagaliu ir kišdamas detonatorius vertikaliai. Mano, kad detonatorius užkasė maždaug 15-20 cm gylyje. Užkasant detonatorius į žemę atėjo mintis, kad gali juos pats sunaikinti, todėl ne visus detonatorius užkasė, dalį pasiliko. Maždaug po mėnesio pagamino storasienį plieno konteinerį. Rado tinkamą plieno gabalą cilindro formos, pats ištekino vidinę ertmę, padarė konteinerį iš dviejų dalių, kurios susiveržia varžtais. Keletą iš pasiliktų po užkasimo detonatorių saugiai susprogdino tame konteineryje savo garaže, kai tik jį pasigamino. Detonatorius susprogdino sudėjęs po vieną ir po du, neprisimena per kelis kartus. Juos sudėjo į konteinerį, detonatorių laidus iškišo pro numatytas skyles, po to užmovė konteinerio antrą dalį ir suveržė dviem varžtais. Po to prijungė 3 metrų dvigubą laidą prie detonatoriaus laidų, konteinerį paliko vienoje garažo patalpoje, o pats išėjo į greta esančią garažo patalpą, uždarė duris tarp patalpų ir prijungė seną automobilio akumuliatorių. Tada pasigirdo nestiprus sprogimo garsas. Mano, kad lauke už garažo ribų galbūt girdėjosi sprogimo garsas, bet niekas jo apie tai neklausė. Nepažįsta ir nebendrauja su garažo kaimynais, tik kelis kartus juos matęs. Sprogdinant detonatorius, jam kilo mintis nepalikti žemėje pavojingų detonatorių, juos iškasti ir kartu su garaže likusių detonatorių pagalba sunaikinti juos jo pagamintame plieniniame konteineryje, nes žemėje esantys detonatoriai buvo nukirptais laidais. Užkastų miškelyje detonatorių iki šiol neiškasė, nes bijojo, kad kas nors pamatys ieškant jų su savadarbiu metalo detektoriumi. Apytikslią tų detonatorių užkasimo vietą jis prisimena ir parodė pareigūnams. Taip pat apie 1987 metus, eidamas pramintu pėsčiųjų taku per gyvatvorę, pastebėjo iš tako kyšantį mažą blizgantį daiktą. Tą daiktą iškrapštė pirštais iš tako, jis buvo sudėtingos formos, apie 6-7 cm ilgio, apie 2 cm skersmens, iš metalo. Dabar tiksliai negali prisiminti tos vietos, bet ji yra (duomenys neskelbtini), kažkur (duomenys neskelbtini) rajone, tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini), dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė. Namuose atidžiai tą daiktą apžiūrėjęs suprato, kad tai gali būti sprogstamas užtaisas, galbūt nuo granatos. Taip pat bijojo jį kam nors parodyti. Tą daiktą tame pačiame miškelyje netoli garažų užkasė kartu su detonatoriais tuo pačiu metu. Nori paminėti, kad detonatorius ir tą daiktą užkasė per vieną kartą. Apie 1988 metus jo buvusios žmonos D. S. brolis R. S. (miręs) padovanojo jam statybinių šovinukų, kurių tuo metu laisvai galima buvo nusipirkti parduotuvėje. Kiek žino, šiuo metu statybiniai šovinukai nepriklauso sprogmenų kategorijai, juos jis laiko savo garaže. Apie 1987 metus iš (duomenys neskelbtini) oro uosto, kuriame dirbo, parsinešė namo nurašytą lėktuvo ugnies gesintuvą, norėdamas nuimti manometrą nuo gesintuvo. Iškarto jo nenusiėmė, o po metų suprato, kad negali nuimti manometro, nes į atmosferą bus paleistas freonas, kuris kenkia aplinkai, todėl neturėdamas išeities pasiliko jį saugoti, nes kažkur priduoti bijojo. Tuo metu jis jau nedirbo (duomenys neskelbtini) oro uoste. Šiuo metu tas lėktuvo ugnies gesintuvas yra garaže. Taip pat garaže yra konteineris, kuriame susprogdino detonatorius. Konteineris maždaug 30 cm ilgio, apie 10 cm skersmens, pagamintas iš plieno. Jį pagamino pats. Namuose turėjo vieną gamyklinį radiacijos matavimo prietaisą ir du savadarbius indikatorius. Pirmąjį savadarbį indikatorių susikonstravo 1986 metais po Černobylio atominės elektrinės avarijos, kad galėtų įvertinti radiacijos lygį aplinkoje dėl savo sveikatos. Vieną kartą grybaudamas Lietuvoje yra nustatęs radiaciją, kuri 3 kartus viršijo leistiną normą. Gamyklinį radiacijos matavimo prietaisą įsigijo 1992-1993 metais, o dar vieną indikatorių cilindro formos pasigamino neseniai grynai iš profesinio smalsumo, dėl savo interesų, nes mėgsta konstruoti. Visa tai padarė nežinodamas įstatymų, dabar žino, kad tai neatleidžia nuo atsakomybės, bet paaiškina situaciją (b. l. 114-118).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad šie parodymai yra teisingi.

Motyvuojamoji dalis

V. S. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytojos E. K. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad dirba Radiacinės saugos centre Radiacinės saugos priežiūros skyriaus vyriausiąja specialiste. Viena iš jos darbo funkcijų yra vykti į įvykio vietą, kai įtariama, kad įvyko incidentas, susijęs su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais. 2019-07-21 jai iš Bendrosios pagalbos centro buvo pranešta, kad turi vykti į garažą, esantį garažų masyve (duomenys neskelbtini). Nuvykus į garažą, buvo atvykę pareigūnai iš Priešgaisrinės apsaugos tarnybos, iš policijos, specialistė iš Kauno miesto Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio. Greitosios pagalbos medikai buvo atvykę ir į ligoninę išvežė garažo savininką, pranešusį apie incidentą. Į incidento vietą vyko kartu su kolege vyriausiąja specialiste R. G.. Darė visą praktinę darbo dalį, ėjo į garažą, matavo prietaisais, o minėta kolegė pildė dokumentus. Atvykus į garažą, pradžioje su dozimetriniu prietaisu garažo išorėje, po to garažo viduje išmatavo lygiavertės dozės galią, ji buvo artima gamtinei spinduliuotei. Nusileidus į garažo duobėje esančią pirmą patalpą, buvo rasta metalinė skardinė, į kurią buvo įdėtas plastikiniame maišelyje kažkoks daiktas. Priešgaisrinės tarnybos pareigūnas jai paaiškino, kad tai yra šaltinis, skleidžiantis spinduliuotę, kad dėl šio šaltinio ir buvo gautas pranešimas Bendrajame pagalbos centre. Išmatavus šio šaltinio lygiavertės dozės galią, buvo nustatyta, kad ji daugiau nei penkis kartus viršija leistiną normą (visa tai aprašyta Radiacinės saugos reikalavimų vykdymų patikrinimo akte). Kai buvo nustatyta, kad garažo išorėje spinduliuotės nėra, tas daiktas buvo paliktas garaže, garažas užrakintas ir užplombuotas. Jos vertinimu, garažo savininkas, įvykus incidentui, teisingai padarė, kad persirengė kitais rūbais, beta spinduliuotės šaltinį įdėjo į plastikinį maišelį ir į metalinį indelį, bet jis privalėjo tai padaręs prie garažo laukti atsakingų tarnybų, o ne eiti namo, persirengti, išsimaudyti, ir tik po to grįžęs prie garažo pranešti Bendrajam pagalbos centrui. 2019-07-25 jai buvo pranešta, jog privalo dalyvauti atplombuojant garažo duris, kad Ignalinos atominės elektrinės specialistai galėtų išvežti radioaktyviąsias atliekas bei įsitikinti, kad visos radioaktyviosios atliekos surastos ir išvežtos, garažu galima naudotis be apribojimų, jame daugiau nėra jonizuojančios spinduliuotės šaltinių. Ignalinos atominės elektrinės specialistams paėmus iš garažo radioaktyviosios spinduliuotės šaltinius, ji jiems padėjo savo turimu nešiojamu spektrometru nustatyti, kokia radioaktyvioji medžiaga gali būti tose atliekose. Nori pažymėti, kad nepavyko nustatyti, kokia medžiaga buvo toje kapsulėje, kuri buvo įdėta į plastikinį maišelį ir į metalinę dėžutę be dangtelio, tik aišku, kad tai buvo beta spinduoliuotės šaltinis, neaišku kokia medžiaga skleidė tuos spindulius. Kaip suprato iš pokalbio su IAE specialistais, ta kapsulė yra saugykloje. 2019-07-25 patikrinimas aprašytas Radiacinės saugos reikalavimų vykdymų patikrinimo akte. Garaže taip pat buvo rastos ir paimtos kitos kietosios atliekos, prietaisų dalys, skleidžiančios jonizuojančią spinduliuotę. Nešiojamu spektrometru nustatė, kad spindulius skleidė radioaktyvioji medžiaga ,,radis 226“. Pašalinus iš garažo visus jonizuojančius šaltinius (metalinę dėžutę su kapsule ir kitas kietąsias atliekas), dar kartą buvo išmatuota paviršinė radioaktyvioji tarša. Tarša nebuvo užfiksuota. Nustatyta, kad pavojais nėra, garažu galima naudotis ( b. l. 55-56).

Įvykio vietos apžiūros protokolu. Jame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), randasi garažas, pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. Garažo durys metalinės, užrakintos pakabinama spyna, užplombuotos priklijuojamomis plombomis ir viena vieline plomba su švininiu antspaudu. Durys kelis kartus apjuostos ,,STOP“ juosta (b. l. 21-23).

Papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu. Jame nurodyta, kad atrakinus garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) į garažą pateko Ignalinos atominės elektrinės radiacinės saugos specialistai, kuriems surinkus radiacines atliekas, buvo leista atlikti apžiūrą. Garažo duobėje, ant darbastalio buvo rasta ir paimta radiaciją skleidžianti medžiaga (kapsulė), kuri išvežta utilizavimui Ignalinos AE specialistų. Toliausiame kairiajame kampe ant lentynos rasta kartoninė dėžutė, kurioje yra 8 vnt. elektros detonatoriai su laidais. Minėtus detonatorius paėmė ,,Aro“ pareigūnai. Šalia garažų masyvo (duomenys neskelbtini), nedideliame miškelyje, ,,Aro“ pareigūnai metalo ieškiklio pagalba iš grunto iškasė 8 vnt. elektros detonatorių nukarpytais laidais ir granatos sprogdiklį, kuriuos Aro pareigūnai supakavo ir išsivežė tyrimui (b. l. 27-37).

Specialisto išvada Nr. 140-(3274)-IS1-4855. Joje nurodyta, kad tirti pateikti 8 (aštuoni) elektriniai detonatoriai (pažymėta ,,A“) yra sprogmenys (inicijavimo priemonės), pramoninės gamybos (gamybos metai – nenustatyti, kilmės šalis – nenustatyta), nenustatytos markės detonatoriai, kuriuose yra apie po 1,5 g didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų. Šie detonatoriai yra skirti įvairių sprogstamųjų medžiagų užtaisams sprogdinti elektriniu būdu (naudojant elektros srovę), jie sprogdinimui tinkami.

Tirti pateikti 8 (aštuoni) elektriniai detonatoriai (pažymėta „B“) sprogdinimui pateiktoje būklėje yra netinkami (nėra konstrukcijoje numatytų elektros laidų). Tačiau panaudojus kai kurias buityje naudojamas laisvos apyvartos medžiagas, šiuos detonatorius itin nesudėtinga perdaryti (perdarymas užimtų itin nedaug laiko (keletas minučių), nereikalingi specialūs įgūdžiai ar patirtis ir nereikalingos specifinės, retos medžiagos ar įrankiai).

Tirti pateikta 1 (viena) sprogdiklio dalis (pažymėta „C“) nėra sprogmuo, tai yra karinės paskirties pirotechnikos gaminys – pramoninės gamybos (gamybos metai – nenustatyti, tikėtina kilmės šalis – TSRS) „UZRGM-IM“ tipo sprogdiklio imitacinis detonatorius, skirtas komplektuoti su mokomojo sprogdiklio mechanine dalimi ir naudojamas karinių apmokymų ir pratybų metu imituoti rankinės granatos sprogimą (jo sprogimo metu išsiskiria garsas, dūmai ir ugnis). Jis sprogdinimui yra netinkamas, dėl objekto išorinių paviršių korozinių pažeidimų, viduje buvusios sprogstamosios medžiagos – dūminio parako užtaiso suirimo bei kapsulės gedimo (b. l. 44-47).

Radiologinės avarijos ir incidento ištyrimo ataskaita. Joje nurodyta, kad rastas JSŠ (radioaktyviosios medžiagos), kurio buvo pažeistas apsauginis apvalkalas, todėl galėjo pasklisti radioaktyvus užterštumas. Taip at rasti kito prietaiso su JSŠ dalys (apšviesta skalė su rodykle, strypelis bei jungiklio dalis), prie kurių lygiavertės dozės galia viršijo teisės aktuose nustatytą ribą, identifikuotas radionukleidas - Ra²²⁶ (b. l. 66-68).

Raštu Nr. 20-G-81042 iš Radiacinės saugos centro. Jame nurodyta, kad V. S. nebuvo išduota licencija ar registruota veikla vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Taip pat Registre nėra duomenų ar įrašų apie V. S., kaip apšvitą patiriantį darbuotoją, kuris būtų įdarbintas įmonėje, turinčioje teisę vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (b. l. 70).

Raštu Nr. 20-IL-41740 iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos. Jame nurodyta, kad Licencijavimo skyriuje V. S. nebuvo išduotas leidimas laikyti sprogmenis (b. l. 110).

Kratos protokolu. Jame nurodyta, kad atlikus kratą bute ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti du savadarbiai indikatoriai ir vienas radiacijos matuoklis (b. l. 95-99).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo, neturint leidimo, pradžios momento.

Branduolinių, radioaktyviųjų medžiagų ar kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimas yra detaliai reglamentuojamas teisės aktais, nes netinkamas elgesys su šiomis medžiagomis gali sukelti itin sunkių padarinių. Valstybė yra nustačiusi disponavimo branduolinėmis, radioaktyviosiomis medžiagomis ar kitais jonizuojančiosios spinduliuo­tės šaltiniais sąlygas ir kontroliuoja jų laikymąsi. Veikla branduolinės energetikos srityje, taip pat veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir radioaktyviosiomis medžiagomis galima tik turint valsty­bės valdymo institucijos išduotą licenciją. As­muo, disponuojantis branduolinėmis, radioaktyviosiomis medžiagomis ar kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais neturėdamas pagal įstatymą reikalaujamos licencijos verstis atitinkama veika, daro nusi­kaltimą, numatytą BK 256 straipsnyje. Nusikaltimo, numatyto BK 256 straipsnio 1 dalyje, subjektyvioji pusė paprastai pasireiškia tiesiogine tyčia: kalti­ninkas suvokia, kad pagrobia, neteisėtai įgyja, gamina, gabena, laiko, panaudoja ar suardo branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, ir to nori. Kaltė gali pasireikšti ir neatsargumu: asmuo nenumato, kad neteisėtai įgyja, gamina, gabena, laiko, panaudoja ar suardo branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai numatyti, arba, nors ir numato tokią galimybę, tačiau lengvabūdiškai jos nepaiso.

Kaltinamasis V. S. visiškai pripažino savo kaltę tiek dėl neteisėto disponavimo didelės sprogstamosios galios sprogstamosiomis medžiagomis, tiek dėl įgijimo ir laikymo kapsulės su beta spinduliuotės radioaktyviomis medžiagomis. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. S. priklausančiame garaže rasta radiaciją skleidžianti medžiaga (kapsulė), 8 vnt. elektros detonatoriai su laidais, iš grunto iškasti 8 vnt. elektros detonatoriai nukarpytais laidais ir granatos sprogdiklis, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateikti 8 (aštuoni) elektriniai detonatoriai yra sprogmenys, detonatoriai, kuriuose yra apie po 1,5 g didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, kiti 8 (aštuoni) elektriniai detonatoriai sprogdinimui pateiktoje būklėje yra netinkami, nes nėra konstrukcijoje numatytų elektros laidų, tačiau panaudojus kai kurias buityje naudojamas laisvos apyvartos medžiagas, šiuos detonatorius itin nesudėtinga perdaryti, perdarymas užimtų itin nedaug laiko (keletas minučių), nereikalingi specialūs įgūdžiai ar patirtis ir nereikalingos specifinės, retos medžiagos ar įrankiai, radiologinės avarijos ir incidento ištyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad rastas JSŠ (radioaktyviosios medžiagos), kurio buvo pažeistas apsauginis apvalkalas, todėl galėjo pasklisti radioaktyvus užterštumas. Be to nustatyta, kad V. S. nebuvo išduota licencija ar registruota veikla vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, nebuvo išduotas leidimas laikyti sprogmenis.

Byloje nustatyti kaltinamojo V. S. padarytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir padarytų nusikaltimų subjektyviąją pusę, kuri pasireiškė kaltinamojo tiesiogine tyčia. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis suprato, jog neteisėtai disponuoja didelės sprogstamosios galios sprogstamosiomis medžiagomis, įgijo ir laikė kapsulę su beta spinduliuotės radioaktyviomis medžiagomis. Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis V. S., būdamas atitinkamo išsilavinimo, turintis šioje srityje darbinę patirtį, suvokė pavojingą sąmoningai ir kryptingai daromos savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimų, numatytų BK 256 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo kaltinamajam V. S. inkriminuotose veikose.

Dėl bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamasis V. S. padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį tyčinius, baigtus nusikaltimus, anksčiau teistas nebuvo (b. l. 157), jo atžvilgiu nėra pradėti jokie kiti ikiteisminiai tyrimai, administracine tvarka nebaustas, ne kartą apdovanotas diplomais, aktyviai dalyvavęs visuomeninėje veikloje (b. l. 131-152), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pats savo noru atvyko ir pranešė apie nusikalstamas veikas, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui jas išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam dar galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Tuo tarpu straipsnio, nustatančio atsakomybę už kaltinamojo padarytą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Todėl teismas sprendžia, kad šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga, kuri galėtų būti skirtina kaltinamajam V. S.. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamojo V. S. atžvilgiu, taikant BK 62 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 3 punkto nuostatas bei skiriant jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje – tai yra skiriant laisvės apribojimą, nustatant šios bausmės dydį, atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, mažesnį, nei BK numatytas šios bausmės vidurkis, taikant įpareigojimus, kurie teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką V. S. elgesiui: tam tikru laiku būti namuose.

Analogiška bausmės rūšis skirtina ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 256 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes bendrinant, taikant BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, ir, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą, paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose (išskyrus, jei nebuvimas nustatytu laiku namuose susijęs su buvimu gydymo įstaigose (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą));

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 256 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinti paskirtas bausmes jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose (išskyrus, jei nebuvimas nustatytu laiku namuose susijęs su buvimu gydymo įstaigose (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą)).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose (išskyrus, jei nebuvimas nustatytu laiku namuose susijęs su buvimu gydymo įstaigose (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą)).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).