Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto 2009-03-10 nutarimo Nr. F 043990 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos 2-ojo būrio vyr. patrulis 2009-02-22 surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009-02-22, apie 13.54 val., Vilnius-Panevėžys kelio 16 km., Vilniaus r., vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo ir vežė keleivį neužsisegusį saugos diržo. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 19 p. ir 202 p. reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyr. specialistas 2009-03-10 nutarimu A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 124¹ str. 6 d. skyrė 35 Lt baudą, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d. – 155 Lt baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta administracinė nuobauda - 155 Lt piniginė bauda.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo palaikė skundą.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Lietuvos Respublikos ABTĮ) 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 9 str., administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 297 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Pareigūnas, skirdamas A. K. nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., 134 str. 1 d., 30² str., 33 str. 2 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija jo atžvilgiu priimtą nutarimą, motyvuodamas tuo, kad nėra jo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, nes jis buvo užsisegęs saugos diržą.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. T. parodė, kad važiuojant, Vilnius-Panevėžys keliu, jų automobilį aplenkė mikroautobusas, kuriame sėdintys asmenys nebuvo užsisegę saugos diržų. Jis su kolega aiškiai matė, kad vairuotojas ir keleivis nebuvo užsisegę saugos diržų.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. G. paaiškino, kad aiškiai su kolega matė, jog jų automobilį aplenkusiame mikroautobuse sėdėję asmenys nebuvo užsisegę saugos diržų. Sustabdžius automobilį, kolega priėjo prie vairuotojo, o jis prie keleivio. Vairuotojas nesutiko su pažeidimu ir teigė, kad buvo užsisegęs saugos diržą.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu yra draugai. Tą dieną A. K. vairavo automobilį užsisegęs saugos diržą, o jis sėdėjo šalia, keleivio vietoje, tačiau saugos diržą ne visą kelią buvo užsisegęs. Jis skirtą piniginę baudą susimokėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. B. paaiškino, kad A. K. pažįsta, jie yra draugai. Automobilyje jis sėdėjo ant galinės sėdinės, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį ir buvo užsisegęs saugos diržą. Tik priekyje sėdėjęs keleivis kartais saugos diržą nusisegdavo.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jos draugas. Tą dieną automobilyje ji sėdėjo ant galinės sėdinės, prie lango, o A. K. vairavo automobilį ir buvo užsisegęs saugos diržą.

KET 19 p. numato, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Pagal KET 202 p., važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d. nustato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. Ši teisės norma pagal savo raiškos pobūdį yra blanketinė, t.y. elgesio taisyklė yra nustatyta kitame teisės akte.

Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d. numatyta sankcija už naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą (bauda nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų).

Administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 13), tarnybinio pranešimo (b. l. 15) duomenimis bei kitais rašytiniais įrodymais, neginčytinai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 19 p. ir 202 p. reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 32 str.1 d. 5 p., atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė yra pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-12-12 konsultacijoje Nr.137 „Dėl vienarūšio teisės pažeidimo Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p. taikymo prasme“ nurodyta, kad administraciniai teisės pažeidimai kodekse pagal rūšis suskirstyti į skirsnius, todėl vienarūšiais pažeidimais Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p. prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties Lietuvos Respublikos ATPK skirsnio straipsniuose. KET pažeidimo suvestinės duomenimis, A. K. per vienerius metus padarė veikas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1d. (b. l. 16-21). Už tai jam galutinai paskirta administracinė nuobauda – 155 Lt bauda. Institucija, priėmusi nutarimą, numatytas veikas, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p. konstatavo kaip sunkinančią aplinkybę. Tačiau ši aplinkybė gali būti pripažįstama sunkinančia tik tada, jei ji nėra numatyta kaip veiką kvalifikuojantis požymis. Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d. nustato, kad naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas, užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Šio straipsnio 2 d. numatyta atsakomybė už tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo dviejų iki trijų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui. Pastebėtina, kad šioje dalyje numatyta sankcija yra griežtesnė lyginant su Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d. numatyta sankcija. Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 13 str. 1 d. ir 20 str. 3 d., formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant ir aiškinant įstatymus bei kitus teisės aktus, pabrėžė, kad skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama (pvz.: Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N12-344-200). Kadangi teismas negali pabloginti asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo, byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai tinkamai kvalifikuoti teisės pažeidimą.

Įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad institucija netinkamai kvalifikavo A. K. veiką, todėl toks nutarimas negali būti pripažintas teisėtu, jis naikintinas, o byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai tinkamai kvalifikuoti teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 4 p., 128 str.,

n u t ar ė:

panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto 2009-03-10 nutarimą Nr. F 043990, kuriuo A. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d. skirta galutinė subendrinta nuobauda - 155 Lt bauda, ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai tinkamai kvalifikuoti A. K. pažeidimus.

Nutartis per 10 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.