Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „Lemminkainen Lietuva“ Klaipėdos filialo generalinio direktoriaus A. A. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate pagal UAB „Lemminkainen Lietuva" Klaipėdos filialo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00278-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 str. 1 d. dėl turto pasisavinimo. Pareiškėjas nurodė, jog S. M. įmonėje pradėjo dirbti meistru nuo 2008-03-12. Jam darbų vykdymui objektuose buvo patikėtas inventorius, t.y. darbo įrankiai ir statybinės medžiagos. Darbo įrankius ir nesunaudotas statybines medžiagas darbuotojas turėjo grąžinti nutraukęs darbo sutartį, 2009-04-06 apie 9.00 val. S. M. parašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2009-04-06. Pagal Darbo kodekso 127 str. 1 d., prašymą patenkinus, jo pareikalauta grąžinti išduotas bet nesunaudotas statybines medžiagas ir darbo įrankius. S. M. apie 10.00 val. nusišalino nuo darbo ir likusią darbo dieną darbe nebepasirodė. Nuo balandžio 7 d. iki 10 d. S. M. buvo keletą kartų atvykęs į įmonę, tačiau į reikalavimus grąžinti turtą nereagavo. 2009-05-05 įmonės buhalterė nustatė, kad S. M., pasinaudodamas įmonės kuro kortele Nr. 7083574000029156, 2009-04-06, 10.49 val. įsipylė 55,180 L benzino už 184,30 Lt ir 11.25 val. - 48,590 L už 163,26 Lt.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės K. Blinstrubienės 2010-08-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00278-09 nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 str. l d.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio 2010-09-13 nutarimu atmestas UAB „Lemminkainen Lietuva“ Klaipėdos filialo generalinio direktoriaus A. A. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės K. Blinstrubienės 2010-08-18 nutarimo.

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi atmestas UAB „Lemminkainen Lietuva“ Klaipėdos filialo generalinio direktoriaus A. A. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio 2010-09-13 nutarimo.

Skunde taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 55, kad BK 214 straipsnyje numatyto nusikaltimo tiesioginis objektas yra mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o BK 215 straipsnyje numatyto nusikaltimo tiesioginis objektas yra mokėjimo instrumentų naudojimo tvarka. Teismai, kvalifikuodami šias veikas, turi atkreipti dėmesį į tai, kad, esant mokėjimo instrumento savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų, tokie trečiojo asmens veiksmai neturėtų būti laikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme. Neteisėtomis baudžiamąja teisine prasme laikytinos tik tokios veikos, kurios padarytos be mokėjimo instrumento savininko arba turėtojo sutikimo. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju, tokio sutikimo pasibaigimo momentas sutampa su S. M. pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo pateikimo momentu. Ir nurodo, kad S. M. veika yra tęstinė. Kadangi S. M. užsipylė kuro už didesnę nei 1 MGL dydžio sumą, todėl mano, kad yra ir BK 214 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.

Dar nurodo, kad pareiškėjas neprivalo nurodyti konkrečių BK straipsnių, kuriais turėtų būti vadovaujamasi. Todėl teismas privalėjo tinkamai taikyti baudžiamojo įstatymo normas kvalifikuojant S. M. veikas. Tiek prokuratūra, tiek teismas ganėtinai lakoniškai vertino tyrimui reikšmingas aplinkybes ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nurodydami tik vieną BK 183 straipsnio 1 dalį. O skundžiamoje nutartyje teismas perrašė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010-08-18 nutarimą, nesigilindamas į pateiktus argumentus ir aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš skundo turinio matyti, kad esminis skundo argumentas yra tai, jog S. M. padavė prašymą atleisti jį iš darbo ir tą pačią dieną, tai yra 2009 m. balandžio 6 d., jis buvo atleistas, todėl jis tą pačią dieną nebegalėjo piltis kuro, pasinaudodamas įmonės kuro kortele. Todėl jo veiksmuose yra nusikaltimų požymiai. Tuo pačiu pažymėtina, kad skundu ginčijamas tik kuro pylimosi faktas.

Skundas nepagrįstas.

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad paskutinė S. M. darbo diena buvo 2009 m. balandžio 6 d., o su atleidimu iš darbo jis buvo supažindintas sekančią dieną. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, buvo konstatuota, kad S. M. tą dieną dirbo, todėl teisę piltis kuro jis turėjo. Nors skunde nurodoma, kad tą dieną S. M. nebedirbo, tačiau tokia UAB „Lemminkainen Lietuva" nurodyta aplinkybė prieštarauja ir įtariamojo S. M. parodymams, kur jis patvirtino, kad tą dieną jis dirbo, važiavo į namus surinkti statybos darbų žurnalus, aktus, sąskaitas, taip pat važiavo į skirtingus darbo objektus (Rimkuose, Sudmantuose), ruošė dokumentus atsiskaitymui su įmone, todėl ir pylėsi kuro (ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. 2, b. l. 15-16, 17-18). Dokumentus jis atidavė kitą dieną, tai yra susipažinimo su atleidimu iš darbo dieną. Tai reiškia, kad S. M. nebuvo atsiskaitęs su UAB „Lemminkainen Lietuva" dėl jam perduotų statybos medžiagų, kitų darbo priemonių, tuo pačiu ir dėl panaudoto kuro. Byloje yra UAB „Lemminkainen Lietuva" pateikti duomenys, kad S. M. nusišalino nuo darbo 10 val. (ikiteisminio tyrimo medžiaga; t. 1, b. l. 6). Tačiau toks nusišalinimo nuo darbo nustatymo aktas nepaneigia S. M. versijos, kad jis galėjo būti kituose statybos objektuose – akte nenurodyta jo darbo vieta. Kad S. M. dirbo skirtinguose objektuose patvirtino ir liudytojai A. D., K. K., V. S.. Be to, S. M. žinioje esančios statybinės medžiagos (nesunaudotos statybose) buvo ne įmonės teritorijoje, bet statybos objektuose. Todėl akivaizdu, kad S. M. versija dėl jo išvykimo iš įmonės teritorijos į statybos objektus yra reali ir tikėtina. Tuo tarpu UAB „Lemminkainen Lietuva" ginčijama aplinkybė dėl tikslaus S. M. atleidimo laiko yra spręstina ne inicijuojant baudžiamąjį procesą, o darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl S. M. atleidimo iš darbo tikslus laikas nėra ikiteisminio tyrimo dalykas.

Konkrečiu atveju yra svarbi aplinkybė, kad UAB „Lemminkainen Lietuva" darbuotojai, tarp jų ir S. M. darbo metu turėjo teisę piltis kuro pasinaudodamas kuro kortele, o viršijus darbuotojui numatytą kuro limitą, paskaičiuota viršyta pinigų suma buvo išskaičiuojama iš darbuotojo darbo užmokesčio. Ikiteisminio tyrimo metu ši aplinkybė taip pat pareiškėjo UAB „Lemminkainen Lietuva" neginčijama.

Kad 2009 m. balandžio 6 d. S. M. buvo darbo diena patvirtina ir jau minėtas nusišalinimo nuo darbo nustatymo aktas, kuris patvirtina, kad S. M. tą dieną dar turėjo dirbti. UAB „Lemminkainen Lietuva" nurodoma aplinkybė, kad jis nusišalino nuo darbo, visiškai nerodo darbo santykių pasibaigimo. Nustačius, kad S. M. iš tikrųjų pasišalino iš darbo vietos, tokia aplinkybė gali būti laikoma kaip darbo drausmės pažeidimas, o ne pagrindas laikyti darbo santykius pasibaigusius.

Jokių kitų byloje duomenų, kad S. M. tą dieną nebedirbo, tai yra, kad buvo darbo santykiai su UAB „Lemminkainen Lietuva" pasibaigę, ir jis neturėjo teisės naudotis kuro kortele, UAB „Lemminkainen Lietuva" nepateikė.

Iš ikiteisminio tyrimo nustatytų aplinkybių matyti, kad 2009 m. balandžio 6 d. UAB „Lemminkainen Lietuva" buvo pradėta S. M. atleidimo iš darbo procedūra, tačiau darbo santykiai dar nebuvo pasibaigę. Kurą S. M. pylėsi paskutinę darbo dieną, todėl pagrindo teigti, kad jis neteisėtai užvaldė kurą, nėra. Tuo labiau, kad S. M. žinojo, jog jam reikės atsiskaityti dėl jam patikėtų darbo priemonių, o konkreti kuro pylimosi į savo transporto priemones tvarka, išskyrus nustatytą mėnesinį limitą, įmonėje nereglamentuota.

Tiek skundžiamojoje nutartyje, tiek prokurorų nutarimuose detaliai išaiškintos vagystės (BK 178 str.), turto pasisavinimo (BK 183 str.), turto išvaistymo (BK 184 str.) sąvokos, todėl apygardos teismas iš naujo jų nekartoja. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad S. M. buvo suteikta teisė naudotis kuro kortele ir kiekvienas darbuotojas žinojo jam nustatytą kuro limitą. Kurą S. M. į savo automobilį pylėsi paskutinę darbo dieną, jam dar esant UAB „Lemminkainen Lietuva" darbuotoju, todėl S. M. inkriminuoti svetimo turto pagrobimą nėra teisinio pagrindo. Be to, kaip minėta, įmonėje nebuvo jokios tikslios kuro sunaudojimo atskaitomybės, išskyrus kuro limitą. S. M. darbe naudojosi savo asmeniniu automobiliu, todėl pagal įmonėje numatytą vidaus tvarką jis turėjo teisę piltis kurą į savo asmeninį automobilį, o viršijus kuro limitą – viršyta suma buvo išskaičiuojama iš atlyginimo. Paskutinę darbo dieną S. M. dar nebuvo atsiskaitęs už patikėtas jam darbo priemonės, tuo pačiu ir už sunaudotą kurą. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad S. M. pasisavino ar iššvaistė jam patikėtą kurą. Tuo labiau, kad nėra duomenų, jog S. M. pavesti darbai buvo neatlikti ar, kad jo nebuvo statybos objektuose paskutinę jo darbo dieną.

Apygardos teismas nesutinka ir su skunde nurodytu BK 214 str. dispozicijos taikymu. Neteisėtomis baudžiamąja teisine prasme laikytinos tik tokios veikos, kurios padarytos be mokėjimo instrumento savininko arba turėtojo sutikimo. Šiuo atveju S. M. kurą pylėsi paskutinę darbo dieną, todėl kortele jis pasinaudojo teisėtai. Duomenų, kad jis būtų perleidęs kuro kortelę trečiajam asmeniui, byloje nėra. Todėl pagrindo inkriminuoti S. M. nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 ar 214 str. bei 182 str., nėra.

Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl keisti ar naikinti šią nutartį skunde išdėstytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

UAB „Lemminkainen Lietuva“ Klaipėdos filialo generalinio direktoriaus A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.