- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-03
- Bylos Nr.
- 1A-122-361-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- A. M., A. R., D. Š., N. Z.
- Advokatai
- Petras Macenis
- Kategorijos
- 1.2.19.4Piktnaudžiavimas (BK 228 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
gynėjams advokatams Petrui Maceniui, Stanislavai Jorudienei, Vaclovui Šerlinskui, Valdui Andrijauskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. , A. R. , D. Š. , N. Z. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 01 15 nuosprendžio, kuriuo N. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 str. 2 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. l d., 2 d. 7 p., N. Z. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
A. M. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. l d. ir nuteistas 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda.
D. Š. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. l d. ir nuteistas 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda.
A. R. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. l d. ir nuteistas 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Z. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių rinktinės Pagėgių užkardos Sargybų būrio pasieniečiu, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir veikdamas priešingais tarnybai interesais bei siekdamas turtinės naudos, iš anksto pranešė ir susitarė su valstybės tarnautojais atsakingais už valstybės sienos apsaugą pasienio ruože: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių rinktinės Pagėgių užkardos vadu A. M. , Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių rinktinės Specialios paskirties būrio vyresniuoju specialistu D. Š. ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių užkardos Sargybų būrio specialistu A. R. apie tai, kad jis, neteisėtai, norėdamas išvengti muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabens privalomus pateikti muitinei daiktus bei nurodė gabenimo vietą ir laiką. A. M. , D. Š. ir A. R. , piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir veikdami priešingais tarnybai interesais, iš anksto pažadėjo jam pridengti bei pašalinti galimas kliūtis ir tuo nevykdyti jiems suteiktų valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų funkcijų ir įgaliojimų. Taip, iš anksto pareigūnų N. Z. , A. M. , D. Š. ir A. R. sutartu laiku ir sutartoje vietoje, 2003 10 09 apie 1 val., Nemuno upe, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, plaustu iš Rusijos Federacijos pusės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai, ne per muitinę, atgabeno privalomus pateikti muitinės kontrolei daiktus: 65 tūkstančius pakelių cigarečių "Prima Serebrianąja" ir 10 tūkstančių pakelių cigarečių "Saint George", kurių bendra muitinė vertė 30 tūkstančių litų, nepateikdami jų muitinės kontrolei. Šiais savo veiksmais N. Z. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė valstybės tarnybos principus ir padarė didelę žalą valstybės interesams ir tarnybos autoritetui bei dėl nesumokėtų importo muitų ir kitų mokesčių, valstybei padarė didelę - 112 662 Lt. vertės turtinę žalą.
A. M. , D. Š. ir A. R. nuteisti už tai, kad jie, būdami valstybės tarnautojais: A. M. - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių rinktinės Pagėgių užkardos vadu, D. Š. - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Pagėgių užkardos Specialiosios paskirties būrio vyresniuoju specialistu, o A. R. to paties būrio specialistu, atsakingiems už valstybės sienos apsaugą pasienio ruože, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir veikdami priešingais tarnybai interesais iš anksto susitarė su piktnaudžiaujančiu tarnybine padėtimi ir siekiančiu turtinės naudos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Pagėgių užkardos Sargybų būrio pasieniečiu N. Z. , kad pastarasis nurodytoje vietoje sutartu laiku, neteisėtai, norėdamas išvengti muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabens privalomus pateikti muitinei daiktus. D. Š. , A. R. , A. M. , piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir veikdami priešingais tarnybai interesais, iš anksto pažadėjo N. Z. pridengti bei pašalinti galimas kliūtis ir tuo nevykdyti jiems suteiktų valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų funkcijų ir įgaliojimų. Taip, iš anksto pareigūnų N. Z. , A. M. , D. Š. ir A. R. sutartu laiku ir sutartoje vietoje, 2003 10 09 apie 1 val., Nemuno upe, ties (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, plaustu iš Rusijos Federacijos pusės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai, ne per muitinę, atgabeno privalomus pateikti muitinės kontrolei daiktus: 65 tūkstančius pakelių cigarečių "Prima Serebrianaja" ir 10 tūkstančių pakelių cigarečių "Saint George", kurių bendra muitinė vertė 30 tūkstančių litų, nepateikdami jų muitinės kontrolei. Šiais savo veiksmais D. Š. ir A. R. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė valstybės tarnybos principus ir padarė didelę žalą valstybės interesams ir tarnybos autoritetui bei dėl nesumokėtų importo muitų ir kitų mokesčių, valstybei padarė didelę - 112 662 Lt vertės turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąją nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš teismo nuosprendžio visiškai neaišku, kokias kliūtis jis pažadėjo pašalinti N. Z. . Byloje nei vienas apklaustas liudytojas nenurodė, kad jis būtų davęs kokius nors neteisėtus įsakymus, nurodymus dėl kontrabandos gabenimo, kliūčių pašalinimo. Teismas byloje rėmėsi vien išklausytais garso įrašais. Tačiau visiškai neaišku, kokie įrašai patvirtina, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, ką pažadėjo pridengti, ar kokias kliūtis pašalinti. Teismas konkrečiai nenurodė, kurie pokalbiai patvirtina, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, o apsiribojo vien lakonišku teiginiu apie pokalbius. Apeliantas tvirtina, kad byloje pateiktose telefonų pokalbių išklotinėse, kurios teisme buvo išklausytos, yra pokalbių ir apie darbą ir apie laisvalaikį. Apylinkės teismas kaip kaltės įrodymą cituoja pokalbį, kai N. Z. 2003 10 09 06.55 val. skambino jam ir pranešė, kad „anoj pusėj sukilo, nu tai traukitės, jeigu kas, bei sakė anoj pusėj nepabėkit, vis tiek reik kažkaip padaryti, nes rytoj, poryt tikrai nieko neišeis". A. M. apeliaciniame skunde pažymi, kad šis pokalbis yra paimtas iš konteksto ir pateiktas kaip kaltės įrodymas, nors šis pokalbis neįrodo, jog jis kažkaip prisidėjo prie kontrabandos gabenimo. Pagal pareigas jis tuo metu buvo Pagėgių užkardos vadas ir jam skambindavo įvairiais klausimais: darbo organizavimo, operatyvinės veiklos. Tų skambučių jis sulaukdavęs kartais ir ne darbo laiku. Pokalbiuose dažnai būdavo vartojami tokie žodžiai ar jų junginiai, kuriuos paėmus iš konteksto gali susidaryti įspūdis, jog kalbama apie kažkokios kontrabandos gabenimą: „pažiūrės, gal ten užspaus", „kas ten slapuke", „kas ten tupės atsitūpę". Tokios formuluotės dažniau būdavo naudojamos operatyviniame darbe, kai būdavo statomi „slapukai“, pasalos prie Nemuno, siekiant sulaikyti kontrabandą. Toliau apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai tokius ir panašius pokalbius vertino kaip jo kaltės įrodymą. Apeliantas A. M. tvirtina, kad tą naktį, kai buvo sulaikyta kontrabanda, jis buvo namuose ir pareigų nevykdė. Šią aplinkybę patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojais Pagėgių pasienio rinktinės darbuotojai, dirbę tą naktį. Ši aplinkybė taip pat nebuvo paneigta ir kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliantas teigia nesuprantantis, kaip jis gali piktnaudžiauti tarnyba būdamas namuose ir neatlikęs jokių neteisėtų veiksmų. Apkaltinamajame nuosprendyje nenurodyta, kaip konkrečiai jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus. Apylinkės teismas taip pat nenustatė, kokius įstatymus, kitus norminius aktus ar instrukcijas jis pažeidė, nes BK 228 str. l d. norma blanketinė. Dėl netinkamo nuosprendžio surašymo buvo pažeista teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Apeliantas tvirtina, kad nesuprato, nuo kokių konkrečių kaltinimų jis turi gintis, ką pažeidė. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismo nustatytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje nėra įrodymų, jog ant Nemuno kranto rastos cigaretės buvo atgabentos per Nemuną plaustu iš Rusijos Federacijos. Šios teismo išvados yra pagrįstos prielaidomis. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais remiantis byloje nustatė, jog cigaretės buvo atgabentos iš Rusijos Federacijos. Taip pat nenustatyta, apie ką jis iš susitarė su nenustatytais asmenimis.
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąją nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl neteisingo įrodymų vertinimo, neteisingo veikos kvalifikavimo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas savo kaltės nepripažino, kadangi jokių nusikalstamų veiksnių neįvykdė. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, faktiškai rėmėsi ir vadovavosi telefoninių pokalbių bei SMS perduodamų žinučių išklotinėmis. Nuosprendyje nedetalizuotas kiekvienos į jo telefono aparatą atsiustų žinučių turinys, neanalizuotas visų 2003 metų spalio mėnesio 8-9 dienomis tarp kitų pasienio pareigūnų ir jo vykusių pokalbių turinys. Būtent dėl tos priežasties jis negali paaiškinti SMS žinučių ir pasiklausytų telefoninių pokalbių prasmės. Kontrabandos vykdymo metu jis budėjo Pagėgių užkardoje, tačiau apie vidurnaktį ilsėjosi užkardos poilsio patalpose, tad jokių pasyvių ar aktyvių neteisėtų veiksmų ne tik nedarė, bet ir neturėjo jokios galimybės daryti. Nuo jo tiesioginių darbinių funkcijų negali priklausyti jokie kiti jo veiksmai, kurie galėtų būti konstatuoti neteisėtais, nes jis negali įtakoti sargybų postų išdėstymų ar kitokių veiksmų, kurie būtų palengvinę kontrabandos vykdymą. Apylinkės teismas į kvalifikacijos apimtį įtraukdamas nesumokėtus importo muitus ir kitus mokesčius ir dėl to konstatuodamas, kad valstybei padaryta ne 30000 Lt., dėl ko kiltų tik administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 163 2 str. atitinkamą dalį, o daugiau kaip 250 MGL dydžio, t.y. didelė - 112662 Lt vertės turtinė žala, netinkamai kvalifikuoja ir jo veiksmus pagal BK 228 str. l d.
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Š. prašo panaikinti jam pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąją nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso teisės normas, neteisingai ir šališkai įvertinant byloje surinktus įrodymus, padarant vienpusiškas ir šališkas išvadas, neteisingai išaiškinant ir pritaikant baudžiamojo kodekso normas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje praktiškai perrašė kaltinamąjį aktą ir visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, jo ir kitų kaltinamųjų duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu, neanalizavo kokie jo pokalbiai su N. Z. tariamai patvirtina jo kaltę, nurodė tik bendro pobūdžio frazes, kad pateiktuose garso įrašuose yra užfiksuotas jo balsas. D. Š. neneigia, kad bendraudavo su N. Z. ir pokalbiuose gali būti jo balsas. Tačiau apylinkės teismas privalėjo nurodyti, kurie konkretūs pokalbiai įrodo, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Teigia, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. D. Š. cituoja keletą pokalbių ištraukų tarp jo ir N. Z. : „2003 10 08 20.18 val. “ planuojam pradėti nuo dešimt", „22.38 val. „reikia biški laukti", „2003 10 09 00.57 val. SMS žinutė „pradedam", „ kol negavo pranešimo negali važiuoti, jog dingstam ir t.t.", 2003 10 09 02.28 val. , „dingstam visi, nežinom nieko, ar pagavo nepagavo". Nuosprendyje aptarti įrodymai, tariamai pagrindžia jo kaltę, tačiau iš nuosprendyje nurodytų pokalbių dalelių nieko nėra kalbama apie kontrabandą, tuo labiau, jog jis dalyvavo kontrabandos gabenime. Visuose nuosprendyje išdėstytuose pokalbiuose, kuriuos teismas laiko įrodymais, nėra absoliučiai nei vieno žodžio, susijusio su kontrabanda, neteisėtu prekių gabenimu, apskritai prekių gabenimu ir pan. Tai tik bendro pobūdžio frazės apie „pradėjimą kažkokio veiksmo". Tai tik atskirų pokalbių kratinys, iš kurio nėra galimybės suprasti, ką teismas laiko įrodymais, pakankamais nuteisti žmogų. Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar tie telefoniniai pokalbiai yra gauti teisėtu būdu. Niekas nebuvo sankcionavęs jo pokalbių pasiklausymo, todėl tokiu būdu gauti įrašai, negali būti laikomi teisėtu įrodymų gavimo būdu. Apylinkės teismas nuosprendyje vienu iš pagrindinių įrodymų laiko N. Z. jam siųstą SMS žinutę „Pradedam", tačiau teismas visiškai netyrė aplinkybės, ar tokią SMS žinutę jis gavo, ar ją perskaitė. Apeliantas teigia jokios SMS žinutės negavęs ir jos neperskaitęs, apie tai, kad kažkas kažką pradeda, jis nieko nežinojo.
Toliau apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas remiasi teisminio nagrinėjimo metu neištirtomis ir nepatikrintomis aplinkybėmis, jas laiko įrodytomis be jokio teisėto pagrindo. D. Š. teigia, kad su N. Z. kalbėjo apie neleistiną žvejybą tinklu. Jo supratimu, minėtą naktį N. Z. turėjo užmesti tinklus ir gaudyti Nemune žuvį. Tai buvo neleistina, todėl kada jis paskambino ir pasakė, kad mato kažkokias šviesas, D. Š. suprato, kad jį aptiko gamtos apsaugos inspektoriai. Kadangi tokia žvejyba buvo neleistina, jis viešai apie tai kalbėti bijojo, vengdamas atsakomybės. Net apklausiamas įtariamuoju, jis nieko neaiškino apie N. Z. žvejybą tinklu, o nerišliai ir neaiškiai paistė apie kažkokias dėžes, paprasčiausiai nenorėdamas atskleisti tikrojo su N. Z. pokalbio detalių. Iš tikrųjų N. Z. jam apie jokias dėžes nepasakojo, o manė, kad jam iškilo pavojus dėl žvejybos tinklu. Pirmosios instancijos teismas nevertino jo parodymų, tik nurodė, kad tiki jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie „atitinka faktinėms bylos aplinkybėms ir nepaneigia, kad tą naktį buvo jo pokalbiai su N. Z. ". Tačiau pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti, kodėl netiki jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kokios byloje esančios faktinės aplinkybės paneigia jo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, o kokios faktinės aplinkybės patvirtina jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas tokią išvadą turi pagrįsti konkrečiais ir nedviprasmiškais įrodymais, o ne prielaidomis. Teismas nuosprendyje nepasisakė apie tai, kokie konkretūs įrodymai patvirtina, kad jis bendravo su A. M. ir A. R. . Jokio pokalbio su šiais pareigūnais nebuvo, su jais jis visiškai nebendravo ir niekada nieko nesitarė. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti, kokie neginčijami ir konkretūs įrodymai patvirtina, kad sulaikytuose automobiliuose pakrautos cigaretės priklausė N. Z. , ar bent, kad N. Z. vadovavo šių cigarečių perplukdymui per Nemuno upę ir transportavimui Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apeliantas D. Š. nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nepasisakė ir nenurodė, ką jis konkrečiai turėjo „pridengti", kokias turėjo „pašalinti kliūtis", kaip tą padarė, kokių savo konkrečių pareigų neįvykdė. Taip pat nenurodė, kokie objektyvūs įrodymai patvirtina jo kaltę. Apylinkės teismas neaptarė, kokiais konkrečiais veiksmais jis pažeidė tarnybos principus, ką konkrečiai jis padarė, kas sudaro didelę žalą valstybės interesams ir tarnybos autoritetui. Nesupranta, kokią jis galėjo padaryti turtinę žalą valstybei, kurie jo konkretūs veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.
Apeliaciniame skunde nuteistasis N. Z. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąją nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodytu laiku jis buvo žvejyboje. Tuo metu pamatė automobilius su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir apie tai pranešė savo tiesioginiam viršininkui A. M. . Liudytojas K. V. parodė, kad žvejyboje buvo 2003 m. rudenį ir netoli žvejybos vietos matė automobilius su įjungtais mėlynais švyturėliais. Byloje yra pateikti darbo grafikai, iš kurių matyti, jog tą naktį jis nevykdė savo pareigų ir negalėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Apklaustas kaip įtariamasis 2004 04 01 jis klaidingai nurodė, kad 2003 spalio 8 ir 9 d. naktį dirbo Panemunės poste, nes sulaikymo metu nežinojo savo darbo grafiko, t. y. sulaikytas buvo po pusmečio ir negalėjo prisiminti darbo grafiko. Neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jis veikė iš savanaudiškų paskatų ir veika buvo inkriminuota pagal BK 282 str. 2 d. Taip pat neaišku, kuo remiantis teismas nusprendė, kad liudytojai V. B. ir Ž. C. yra jo draugai. Apylinkės teismas rėmėsi telefoniniais pokalbiais, vykusiais tą naktį, kurių suvestinės nėra tiksliai surašytos ir jų pokalbių turinys surašytas naudingai ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Tai atsispindi 2003-10-09 suvestinėse Nr. 95, 96, 97, 98. Apie vykusios žvejybos faktą yra užfiksuota telefoniniame pokalbyje 2003 10 09 suvestinėje Nr. 40, 2003 10 03 suvestinėje Nr. 13, 2003 10 04 suvestinėje Nr. 41. Teigia, kad Šilutės rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą turėjo atsižvelgti į tai, kad telefoniniuose pokalbiuose yra užfiksuotas žvejybos faktas. Jeigu teismas priimdamas sprendimą remiasi telefoniniais pokalbiais, tai jis privalo atsižvelgti į minėtų pokalbių turinį, o ne tik tuo, kad buvimas žvejyboje yra gynybos taktika. Žvejybos egzistavimą įrodo minėti telefoniniai pokalbiai.
Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, gynėjai prašė nuteistųjų skundus tenkinti ir nuteistuosius išteisinti.
Nuteistųjų N. Z. , A. M. , D. Š. ir A. R. apeliaciniai skundai atmestini.
N. Z. , D. Š. , A. R. ir A. M. yra nuteisti pagrįstai, jų kaltė įrodyta. Apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas nuosprendį pagrindė prielaidomis bei spėjimais, neišdėstė įrodymų, kuriais pasirėmė priimant nuosprendį bei motyvų, dėl ko atmetė kitus įrodymus, nepagrįstas. Kolegijos nuomone, byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistųjų N. Z. , D. Š. , A. R. ir A. M. kaltei įrodyti. Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas apylinkės teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.
Atsižvelgiant į nuteistųjų apeliacinius skundus apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atliko telefoninių pokalbių tyrimą. Iš karto atkreiptinas dėmesys į tai, kad telefoninių pokalbių pasiklausymas buvo sankcionuotas Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, tad apylinkės teismas galėjo jais remtis kaip įrodymų šaltiniu. Jo metu nuteistieji galėjo dar kartą išklausyti savo pokalbių įrašus bei pagrįsti apeliaciniuose skunduose išdėstytus teiginius apie tai, jog užfiksuoti pokalbiai neturi nieko bendro su kontrabanda bei jos organizavimo veiksmais, o yra susiję su žvejyba.
Iš techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus byloje esančio protokolo matyti, kad Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamente nuo 2003 09 30 iki 2003 12 30 buvo atliekama Vilniaus apygardos teismo sankcionuota telekomunikacijų tinklais perduodamos N. Z. informacijos kontrolė (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), o nuo 2003 10 02 iki 2004 01 02 A. M. perduodama informacija (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 50-1291. 2 ).
Patys apeliantai pripažįsta, kad užfiksuotose garso įrašuose girdėti jų pokalbiai, tai nustatyta ir specialisto išvada.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi baudžiamoje byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad aukščiau nurodytuose pokalbiuose kalba eina apie kontrabandą ir jos organizavimą, o ne apie žvejybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad nei viename iš baudžiamoje byloje esančių užfiksuotų pokalbių nėra tariamasi dėl žvejybos ar jos organizavimo. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atlikus įrodymų tyrimą, t.y. išklausius pokalbių įrašus, nebuvo užfiksuotas nei vienas žodis, kuris nors kiek parodytų žvejybos faktą bei įrodytų apeliantų teiginių pagrįstumą. Teismo posėdžio metu apeliantai negalėjo atsakyti į kolegijos klausimus bei pagrįsti savo teiginių teisingumo.
Iš užfiksuotų garso įrašų, SMS žinučių matyti, kad 2003 m spalio 8 ir 9 dienomis N. Z. , V. B. , D. Š. , A. M. , A. R. , nenustatytas asmuo vardu Ž. nuolat skambindami telefonais bei susirašinėdami trumposiomis SMS žinutėmis tarpusavyje derina, koordinuoja tarpusavio veiksmus, susijusius su kontrabandinių cigarečių gabenimu per Nemuną.
2003 10 08 19.25 val. užfiksuotas V. B. ir N. Z. telefoninis pokalbis, kurio metu pasakoma, jog „turi du vairuotojus, mašinos yra paruoštos, darysim penkias, nu kiek padarysim, tiek, ar į tą vietikę nereikia mojuot, be problemų bus, pataikys“ (b.l. 111. t. 2), įrodo, kad tariamasi dėl kontrabandinio krovinio gabenimo ir iškrovimo vietos.
2003 10 08 20.18 val. užfiksuotas N. Z. ir D. Š. pokalbis „planuojam nuo dešimt“, o 21.10 val. N. Z. trumpoji SMS žinutė A. R. , "pradėsim 10 val. aukštai." (b.l. 112, t. 2). Vėliau 22.38 val. sekė D. Š. ir N. Z. pokalbis „Nu biški laukiam, laukiam, aš dar, matai nieko nedariau“, trumposios SMS žinutės A. R. ir A. M. , „reikia laukti“ (b.l. 115, t.2),2003 10 08 23.58 val. pokalbio tarp D. Š. ir N. Z. metu N. Z. praneša D. Š. , jog reikės laukti, sukilo anoj pusėj, o D. Š. atsako, kad tai rusai, pokalbio pabaigoje D. Š. teigia, kad „būtų gerai, jeigu galimybė...nes paskui jau 2 dienas. Iš šio pokalbio kolegija daro išvadą, kad kalba eina ne apie žvejybą, o apie planuojamą kontrabandos gabenimą, o D. Š. nuogąstauja, jog būtų geriau, jog kontrabandinės prekės būtų gabenamos kuo greičiau.2003 10 09 00 val.06 min. užfiksuotas A. M. ir N. Z. pokalbis Nr.33 (b.l.63, t.2). A. M. teiraujasi N. Z. , kas atsitiko, o N. Z. atsako A. M. , kad „anoj pusėj sukilo biški“ A. M. pasiūlo N. Z. trauktis, jeigu kas, bet N. Z. informuoja A. M. , jog „vis tiek reikia kažkaip padaryti, nes rytoj, poryt nieko neišeis“, A. M. sutinka laukti. Netrukus N. Z. informuoja A. R. , jog reiks ilgai laukti ( trumpas pranešimas Nr.67).2003-10-09 00.57-00.59 val. vienu metu N. Z. trumposiomis SMS žinutėmis D. Š. , A. R. , A. M. juos informuoja – „pradedam“ (b.l. 117, t.2). Tai parodo, kad tarp šių asmenų buvo palaikomas nuolatinis kontaktas ir derinami veiksmai. Akivaizdu, kad N. Z. žinutė kitiems nuteistiesiems „pradedam“ buvo susijusi su kontrabandos gabenimu, o ne žvejyba. N. Z. neįtikino kolegijos, jog taip buvo pradėta žvejyba ir apie ją dar reikėjo naktį pranešti užkardos vadui A. M. bei tarnyboje budėjusiems A. R. ir D. Š. . Būtent po tarpusavio derinimo veiksmų ir žinutės „pradedam“ ir buvo sulaikytas kontrabandinis cigarečių krovinys. Savaime suprantama, kad tokia žinute N. Z. informavo kitus nuteistuosius ne apie tariamą žvejybą, o apie kontrabandą. Nuteistasis D. Š. kolegijai aiškino, jog jis žinutės „pradedam“ neperskaitė, tačiau tai nieko nereiškia, akivaizdu, jog jau prieš šią žinutę D. Š. nuolat domėjosi N. Z. , kaip klostosi reikalai, susiję su kontrabanda, net reiškė apgailestavimą, jog kontrabandos gabenimo iš Rusijos reikia laukti. Jo pokalbiais su N. Z. Nr.97.98 yra nustatyta, kad jis domisi, kas vyksta, pritaria, kad reikia dingti, klausia, kiek yra mašinų, po to nutaria išjungti mobiliojo ryšio telefoną, nors buvo tarnyboje.
Apeliantų teiginiai, jog šitaip jie tarėsi dėl žvejybos pradžios, pasak jų, bijodami Aplinkos apsaugos inspektorių, yra visiškai nepagrįsti. Pokalbių įrašuose nei vienu žodžiu nėra užsimenama nei apie Aplinkos apsaugos inspekciją, nei apie galimas grėsmes, susijusias su pastarosios inspektorių pasirodymų, nei apie žvejybą apskritai. Apeliacinės instancijos teismui posėdžio metu nuteistųjų versija, kad jie prisibijoję Aplinkos apsaugos inspektorių, visiškai neatitinka įrašytų pokalbių turinio. Iš jų aiškiai matyti, kad buvo baiminamasi ne Aplinkos apsaugos inspektorių, o Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų (b.l. 122-126, t.2).
2003 10 09 01.08 val. užfiksuoti N. Z. pokalbis Nr.74 „kur mūsų stovi „busas“, kad važinėjasi džipas JJR, kas čia dedasi, kad į jų vietą atvažiavo“ (b.l. 118-123, t.2). Tai parodo, kad N. Z. buvo pasiruošęs ir numatęs vietą kontrabandinio krovinio iškrovimui. Tam tikslui buvo paruošti automobiliai („busai“) kontrabandinėms cigaretėms gabenti. Kaip vėliau paaiškėjo, tai mikroautobusai Fiat Ducato valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW LT-28 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 33-34, t.1.).
Praėjus kelioms minutėms 2003 10 09 01.16 val. vėl užfiksuotas N. Z. skambutis nenustatytam asmeniui Ž.:„supranti, jie sustabdė mūsų ... į mūsų autobusą ... stovėk čia, jeigu stovi ir viskas“. Tolesniuose N. Z. pokalbiuose su A. R. , D. Š. yra užfiksuota, jog pastarieji kol negavo pranešimo negali važiuoti, turi dingti ir t.t. (b.l. 123-129, t.2). O tai įrodo, jog nuteistieji suprato, kad jeigu įvykio vietoje pasirodys be specialaus iškvietimo, tai leis manyti, kad jie yra prisidėję prie kontrabandinių cigarečių gabenimo.
2003 10 09 02.00.56 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp N. Z. ir A. R. , kurio metu pasakoma „kažkas prie mūsų prekių atvažiavo su Volvo....bijau dabar važiuot, žiūrėt, jog ant kranto pas mus kažkur tai 40 dėžikių yra....Nenoriu dabar lįst aš tenai.“
Pokalbyje minimos prekės bei dėžių („dėžikių“) skaičius atitinka įvykio vietoje rastas 49 dėžes kontrabandinių cigarečių.
Po kelių minučių įvyko pokalbis Nr.90 tarp N. Z. ir Ž., kurio metu buvo klausiama „jūsų prekės jau čia buvo?“ N. Z. atsakė, kad „buvo ant kranto, buvo mūsų plaustas, nuplaukė toliau, bet dabar nežinau, kiek ten prekių, 40-50 yra.“, apie dėžes minima ir N. Z. pokalbyje Nr.91. Paminėti pokalbiai iš esmės prieštarauja visiems N. Z. parodymams ir teiginiams apie žvejybą. Tai akivaizdžiai rodo, kad kalba eina apie prekes, t.y. cigaretes, dėžes joms pakuoti bei plaustą, kuris skirtas cigarečių gabenimui per Nemuną.
Iš vėliau įvykusių nuteistųjų pokalbių akivaizdu, kad buvo stengiamasi, jog niekas nesužinotų apie jų nuolat palaikomą kontaktą bei susitarimą veikti bendrai. Tai įrodo 2003 10 09 02.14.18 įvykęs telefoninis pokalbis tarp A. R. ir A. M. , kurio metu buvo pasakyta, kad N. paėmė, N. paskambino ir pasakė, kad yra blogai, jog telefonus išjungiam, jog negali važiuoti ten, kol negavo iškvietimo (b.l. 126-128, t.2). Pokalbiu Nr.35 A. R. praneša A. M. , kad „yra velnių didelių“, paėmė N., dabar ir pats N. nežino ką daryti. A. M. pataria išjungti telefonus: „Tuos telefonus išjungiam, kad jų nebūtų niekur absoliučiai“. Nuteistieji negalėjo kolegijai įtikinamai paaiškinti, kodėl po kontrabandinių cigarečių sulaikymo jiems reikėjo išjungti mobiliojo ryšio telefonus. Neįtikinama iškelta versija, jog taip elgtis juos privertė tai, jog buvo sulaikytas neteisėtai žvejojantis N. Z. . Išklausiusi N. Z. ir D. Š. pokalbius kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad D. Š. kalba pašnibždomis, tarsi jausdamas, jog pokalbių yra klausomasi.
Vertinant A. M. veiksmus, neturi reikšmės tai, kad jis įvykio laiku buvo ne tarnyboje, o namuose. Telefoniniuose pokalbiuose yra užfiksuota, kad jis nuolat palaikė ryšį su jam pavaldžiais pareigūnais, domėjosi kontrabandos procesu, patardavo, kaip reikia elgti, ką daryti, kai buvo sulaikyta kontrabanda ( pavyzdžiui, išjungti turimus telefonus).Pabrėžtina, kad A. M. , užuot miegojęs, nuolat palaikė ryšį su kitais nuteistaisiais.
Kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad šie įrodymų šaltiniai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad visi kaltinamieji, būdami valstybės tarnautojais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, N. Z. siekdamas turtinės naudos, iš anksto pranešė ir susitarė, kad jis neteisėtai gabens daiktus privalomus pateikti muitinei. A. M. , A. R. , D. Š. veika pasireiškė neveikimu - užuot užkirtę kelią kontrabandai, jie padėjo nenustatytiems kontrabandininkams pergabenti per Nemuną kontrabandines cigaretes.
Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Vadinasi, BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybė arba padaromas neigiamas poveikis jos neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms, šiuo atveju valstybės tarnybos autoritetui. Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį šia veika padarytoji žala turi būti pripažinta didele. Atsižvelgiant į kontrabandinių cigarečių kiekį, vertę, kaltininkų einamų pareigų svarbą - visi privalo saugoti valstybės sieną, padaryta žala pagrįstai nuosprendyje yra pripažinta didele žala.
N. Z. ir kiti nuteistieji padarė didelę ir neturtinio pobūdžio žalą valstybei, kuri pasireiškė valstybinės teisėsaugos institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM funkcijų ir veiklos principų sumenkinimu ir iškraipymu bei pasienio apsaugos pareigūno vardo diskreditavimu. Žala buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija laiko, kad apeliantų padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Nuteistieji yra neteisūs teigdami, jog BK 228 str. norma yra blanketinė, todėl turi būti dar nurodoma, kokius įstatymus ar žinybinius aktus jie pažeidė. BK 228 str. norma yra aprašomoji. Kita vertus, reikia pabrėžti, kad nuteistieji buvo pasienio apsaugos pareigūnai, savaime suprantama, kad jie, vykdydami savo tarnybines funkcijas, turi saugoti valstybės sieną, o ne padėti kontrabandininkams. Nuteistieji nevykdė savo elementarių tiesioginių funkcijų, tad konkretizuoti jų veikimą ar neveikimą su konkrečiais teisiniais aktais nėra būtina.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. l d. l p.,
nutaria:
nuteistųjų A. M. , A. R. , D. Š. , N. Z. apeliacinius skundus atmesti.