Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2022-03-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-1811-291/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-31
Bylos Nr.
e2YT-1811-291/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00306-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Pareiškėjas
T. G.
Suinteresuotas asmuo
To
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1811-291/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00306-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.6.5.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys To. G., VĮ Turto bankas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusi jo motina D. G. po sutuoktinio A. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė A. G. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjas T. G. ir suinteresuotas asmuo To. G. yra (duomenys neskelbtini) mirusios D. G. ir (duomenys neskelbtini) mirusio A. G., vaikai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad jis po mamos D. G. mirties (duomenys neskelbtini), kreipėsi į notarų biurą, tikslu paveldėti turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors butas buvo registruotas D. G. vardu, tačiau turtas laikytinas D. G. ir jos velionio sutuoktinio A. G. bendrąją jungtine nuosavybe, kadangi įgytas santuokoje.

Pareiškėjas, kartu su broliu To. G., kreipęsis dėl mirusios mamos turto paveldėjimo, sužinojo, kad paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas tik į ½ buto, nes po tėvo mirties mama nepriėmė palikimo, t. y., ½ buto dalies, priklausiusios A. G.. Po sutuoktinio mirties, D. G. patyrė didelius emocinius išgyvenimus, teko rūpintis vyro laidotuvėmis ir kitais buities reikalais, o kadangi butas buvo registruotas D. G. vardu, mama tikriausiai nepagalvojo, kad reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjo motina D. G., (duomenys neskelbtini), mirus sutuoktiniui ir pareiškėjo tėvui A. G., mirusiojo palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Po sutuoktinio A. G. mirties D. G. liko gyventi tame pačiame bute, jį tvarkė, mokėjo mokesčius.

Mirus pareiškėjo motinai D. G., kuri priėmė savo sutuoktinio A. G., palikimą faktiniu valdymu, pareiškėjui iškilo būtinybė kreiptis į teismą ir nusistatyti juridinį faktą, kad po jo tėvo mirties jo motina priėmė savo sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.

Suinteresuotas asmuo To. G. apie pareiškimą informuotas asmeniškai, tačiau atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 442 str.1 d.1 p., 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.51 str.)

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas T. G. ir suinteresuotas asmuo To. G. yra palikėjo A. G. vaikai, o D. G. buvo palikėjo A. G. sutuoktinė ir jų motina. A. G. mirė (duomenys neskelbtini), o D. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo To. G. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po D. G. mirties, priėmimo. Tuomet paaiškėjo aplinkybė, kad po A. G. mirties niekas nesikreipė į notarų kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau sutuoktinė D. G. palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti po jo mirties likusį jos turtą esantį (duomenys neskelbtini), liko ten gyventi iki pat savo mirties, prižiūrėjo šį butą, mokėjo buto komunalinius mokesčius ir pan.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

(duomenys neskelbtini) mirusio A. G. palikimą jo sutuoktinė D. G. priėmė iš karto po palikėjo mirties, liko gyventi tame pačiame bute. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. G. mokėjo mokesčius, t. y. rūpinosi turtu kaip savo – valdė naudojo ir prižiūrėjo butą, tai patvirtina pateiktos pažymos apie sumokėtus mokesčius.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėjų motina priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesių nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) mirusi motina D. G. po sutuoktinio A. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė A. G. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusi D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė A. G. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vida Žostautienė