- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-29
- Bylos Nr.
- 2S-718-527/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- Ž. I. M.
- Atsakovas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- S. J.
- Advokatai
- Vytautas Gustas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. I. M. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-47-748/2009 pagal ieškovės Ž. I. M. ieškinį atsakovei A. Z., trečiajam asmeniui S. J. dėl avanso ir netesybų priteisimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b. l. 1-7) prašė priteisti iš atsakovės 15 000 Lt avansą, sumokėtą pagal preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutartį, 5 859,66 Lt nuostolius, 5 proc. metines palūkanas nuo 2008-01-01, t. y. nuo kada turėjo būti grąžintas sumokėtas avansas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo butu disponuoti ieškinio sumos ribose, t. y. 20 859,66 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartimi (b. l. 17) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovei priklausančias 57/100 dalis 84.61 kv. m buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), uždrausdamas turtu disponuoti, tačiau neuždrausdamas valdyti ir naudotis. Atsakovės atstovui advokatui Vytautui Gustui apskundus šią nutartį atskiruoju skundu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartimi (b. l. 18) skundą tenkino ir pasinaikino 2009 m. sausio 12 d. nutartį. Nutartyje nurodoma, kad išnagrinėjęs atskirąjį skundą, teismas sutinka su jame pateiktais atsakovės atstovo argumentais dėl nepagrįstai didelės vertės turto arešto. Draudimas disponuoti tam tikru nekilnojamuoju daiktu, kurio vertė yra žymiai didesnė už ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą, nepagrįstai ir iš esmės pažeidžia turto savininko teises, o draudimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu tam tikros pinigų sumos ribose nėra realiai įvykdomas. 2009 m. sausio 12 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas gerokai viršija ieškinio sumą, nes ieškinio suma yra 20 859, 66 Lt, o areštuotos buto dalies vertė pagal 2007-12-29 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą yra 131 803,95 Lt, todėl nutartimi pažeidžiamas įstatyme įtvirtintas ekonomiškumo principas (CPK 145 str. 2 d.). Ieškovė 2009-02-12 pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutarties (b. l. 23-24), kuriuo prašė šią nutartį panaikinti. Ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai panaikino taikytą laikinąją apsaugos priemonę. Be to, teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis yra neskundžiama, tačiau tokia nutartis prieštarauja CPK 151 str. 1 d. normai, reglamentuojančiai, kad dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirasis skundas. Teismo nutartį ieškovės atstovė gavo 2009 m. vasario 4 d., teismo nutartis išsiųsta neregistruotu laišku, kurio voko atstovė neišsaugojo. Teismas nesilaikė CPK 117 str. reikalavimo dėl procesinių dokumentų įteikimo, todėl negalima teigti, kad terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi (b. l. 25-26) atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutarties ir grąžino jį ieškovei.
Teismas nurodė, kad 2009 m. sausio 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria tenkintas atsakovės atskirasis skundas, yra neskundžiama. CPK 151 str. 1 d. įtvirtinta norma, kad dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirasis skundas, yra bendroji norma, o CPK 334 str. įtvirtinta pirmosios instancijos teismo teisė savarankiškai panaikinti savo priimtą nutartį yra specialioji norma, skirta trumpinti proceso trukmę, taupyti šalių lėšas. Tokiu būdu yra daroma bendrosios taisyklės, kad teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrina atitinkamas aukštesnės instancijos teismas, išimtis. 2009 m. sausio 21 d. teismo nutarčiai esant neskundžiamai, teismas, siųsdamas nutarties nuorašą ieškovei, nepažeidė CPK 117 str. 1 d. nuostatos siųsti procesinius dokumentus registruotu paštu, nes nutarties įteikimo data neturi įtakos procesui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė po 2009 m. sausio 21 d. nutarties priėmimo iš naujo kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos 2009 m. vasario 9 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, taip užtikrinant ieškinio reikalavimų įvykdymą. Teismas konstatavo: kadangi ieškovė atskiruoju skundu skundžia nutartį, kuri negali būti apskundimo objektas, atskirąjį skundą teismas atsisako priimti ir jį grąžina padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 29-30) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
Žemesnės instancijos teismas
1) teismas nurodė, kad CPK 151 str. 1 d. įtvirtinta norma, nustatanti, jog dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirasis skundas, yra bendroji norma. CPK 334 str. įtvirtinta pirmosios instancijos teismo teisė savarankiškai panaikinti savo priimtą nutartį, kuri yra specialioji norma. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 144-152 str. nurodytos teisės normos laikytinos specialiosiomis, nes skirtos reglamentuoti atskiro civilinio proceso instituto - laikinųjų apsaugos priemonių - taikymo klausimus. Tuo tarpu CPK 334 str. reglamentuoja bendrus pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo klausimus. Tą patvirtina CPK 334 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta nuostata, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo sprendimo CPK numatytais atvejais. CPK 151 str. yra įtvirtinta, kad visos pirmosios instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra skundžiamos atskiraisiais skundais. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 334 str. nėra nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo sutikta su atskiruoju skundu ir rašytinio proceso tvarka buvo panaikinta skundžiama nutartis, yra neskundžiama. Šiuo atveju tokios pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimui taikytinos CPK 334 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos. Vadovaujantis CPK 151 str. 5 d., neskundžiamos yra tiktai apeliacinės instancijos teismo nutartys;
Šalies argumentai
2) teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė po 2009 m. sausio 21 d. nutarties priėmimo iš naujo kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui. Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartimi, užtikrina ieškinio reikalavimų įvykdymą. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės nekilnojamam turtui. Faktas, kad teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, negali būti pagrindas atsisakyti priimti atskirąjį skundą. Be to, teismo nutartis dėl atsakovei priklausančio kilnojamojo turto ir piniginių lėšų arešto yra pateikta teismo antstoliui vykdyti. Atskirojo skundo padavimo momentu nėra žinoma, ar atsakovė tokį turtą turi, todėl skundžiama teismo nutartis nepagrįstai varžo ieškovės teises į apeliaciją.
Atsiliepimas
Atsakovė ir tretysis asmuo atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK 334 str. 1 d. numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu CPK numatytais atvejais (1 p.), taip pat jeigu ta nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai (2 p.). Šio straipsnio 2 d. numatyta, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą ir su juo sutikdamas, rašytinio proceso tvarka pats panaikina skundžiamą nutartį.
Nors CPK 334 str. ir nėra nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, sutikus su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka panaikinama skundžiama nutartis, yra neskundžiama, tačiau, kolegijos nuomone, tokia nutartis nėra skundžiama dėl to, kad ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai bei dėl to, kad CPK nenumato tokių nutarčių apskundimo (CPK 334 str. 1 d.). Kolegija nesutinka su apeliantu, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma CPK 151 str. 1 d. nuostata, numatanti, jog dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirasis skundas. Kolegijos nuomone, skundžiama nutartis, kuria tik panaikinama anksčiau priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau kuria iš naujo neišsprendžiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šį prašymą patenkinat arba atmetant), atskiruoju skundu nėra skundžiama ir negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovei po 2009 m. sausio 21 d. nutarties priėmimo iš naujo kreipusis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui ir teismui šias priemones pritaikius įsiteisėjusia 2009 m. vasario 9 d. nutartimi, ieškinio reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas. Jeigu šios nutarties vykdymo metu paaiškėtų, kad atsakovė neturi tiek kilnojamojo turto ir piniginių lėšų, kad užtektų ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė, vadovaudamasi CPK 146 str., kolegijos nuomone, galės kreiptis į teismą dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, taip pat ir nekilnojamojo turto areštu.
CPK 315 str. 2 d. 3 p. (338 str.) numatyta, jog atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
Kadangi šiuo atveju atskiruoju skundu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, konstatuotina, jog apylinkės teismas, teisingai pritaikęs CPK 315 str. 2 d. 3 p., visiškai pagrįstai atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Kadangi atskirasis skundas nepagrįstas, kolegija jį atmeta, o teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.