Kauno apygardos teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. R. ir jo atstovei advokatei Angelei Ikasalienei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. M.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir V. R. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu V. R. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 60 Eur baudą už tai, kad jis 2017 m. vasario mėnesį valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai – neturėdamas leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui atlikti, iškirto ten augančius saugotinus medžius: 17 vnt. paprastųjų klevų (skersmenų vidurkis kelme 48,5 cm; 81 cm; 17,5 cm; 23,5 cm; 16,5 cm; 26,5 cm; 41 cm; 35 cm; 34 cm; 30 cm; 26,5 cm; 26,5 cm; 22,5 cm; 39,5 cm; 27,5 cm; 18 cm; 15,5 cm) ir 3 vnt. beržų (skersmenų vidurkis kelme 31 cm; 29,5 cm; 31 cm). Nutarime nurodyta, jog išpjauti medžiai priskiriami saugotiniems, vadovaujantis Varėnos rajono savivaldybės 2008 m. birželio 28 d. tarybos sprendimu Nr. T-Vl-368 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 2, 5 ir 5.10 punktų nuostatomis. Konstatuota, jog tuo V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkto reikalavimus.Nesutikdamas su Institucijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu V. R. pateikė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi Institucijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą paliko nepakeistą ir V. R. skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas ištirtų byloje esančių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad Institucija pagrįstai konstatavo, jog V. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, ir pagrįstai jam paskyrė administracinę nuobaudą (minimalią baudą). Todėl Institucijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apeliaciniame skunde V. R. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantas akcentuoja, jog žemės sklypui, kuriame buvo iškirsti medžiai, nebuvo ir nėra nustatyta jokių naudojimosi šiuo žemės sklypu apribojimų, t. y. šiam žemės sklypui nėra nustatyta jokių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Pagrindinė šio žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalis nustato, jog konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Taigi konkretaus sklypo specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos pirmą kartą suformavus konkretų žemės sklypą ir ši sklypą įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre ir atitinkamai Nekilnojamojo turto registre. Tačiau būtent aptariamam suprojektuotam žemės sklypui (kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) jokių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatyta nebuvo. Be to, teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalimi, kuri imperatyviai nustato, jog nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Aptariamo sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašo 9 punkto skiltyje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ aiškiai nurodyta: įrašų nėra. Apeliantas nurodo ir tai, jog teismų praktikoje atskirai atkreipiamas dėmesys į tai, kad vien atitinkamų sąlygų numatymas įstatymuose ir/ar Vyriausybės nutarimuose savaime nelemia jų taikymo konkrečiam žemės sklypui. Be to, V. R. kaltės nepripažino, tik aiškiai pažymėjo, jog labai gailisi, jei pažeidė aplinkosaugos reikalavimus.Atsiliepime į V. R. apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. ir jo atstovė advokatė Angelė Ikasalienė skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir bylą nutraukti, Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmos instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas naikinami ir priimama nutartis grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių (ANK 635 straipsnio 1dalies 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, jog tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek šioje byloje priimti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas, o taip pat skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis nėra tinkami spręsti dėl V. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.Dėl atsakomybėn patraukto asmens V. R. teisės į gynybą pažeidimo.ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.Šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas atsakomybėn patrauktam asmeniui V. R. buvo surašytas kaltinant jį tuo, jog jis padarė ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ar krūmų žalojimą, naikinimą ar persodinimą. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. R. valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neturėdamas leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui atlikti, iškirto ten esančius medžius – 17 vnt. paprastųjų klevų ir 3 vnt. beržų, kurie priskiriami saugotiniems vadovaujantis Varėnos rajono savivaldybės 2008 m. birželio 28 d. tarybos sprendimu Nr. T-Vl-368 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 2, 5 ir 5.10 punktų nuostatomis. Tokiu būdu V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, su kuo sutinka apeliacinės instancijos teismas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems” patvirtino Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašą (toliau – Sąrašas). Sąrašo 3 punkte nustatyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu <...> 3.10. auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotuose laukuose; 3.11. auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose: beržai, eglės ir pušys, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje), išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, jog želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą savivaldybėse vykdo savivaldybės. Varėnos rajono savivaldybės Taryba 2008 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-VI-368 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Varėnos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 1 punkte nustatyta, jog šios Taisyklės reglamentuoja atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugą ir tvarkymą, saugotinų želdinių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, veisimą, apsaugą, tvarkymą, kirtimą, nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarką Varėnos rajone. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad laikytis šių Taisyklių privalo visi Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai, želdynus ir želdinius prižiūrinčios įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys. Taisyklių 5 punkte yra nustatyti atvejai, kada medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje Varėnos rajone, priskiriami saugotiniems. Taisyklių 5.10 punkte nustatyta, kad medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, kurie auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačioje namų valdoje ir deklaruotuose laukuose. Taisyklių 5.11 punkte nustatyta, kad taip pat saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, kurie auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose: beržai, eglės ir pušys, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje), išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose.

ANK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl, siekiant atskleisti teisės normą, nukreipiama į kitus norminius teisės aktus. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti blanketinę teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Be to, būtina nurodyti ir kitas nusižengimo esmę atskleidžiančias aplinkybes. Tai yra svarbu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.

Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad 2017 m. balandžio 13 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir skundžiamame Institucijos 2017 m. gegužės 17 d. nutarime aprašant V. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje, esmę, nebuvo nurodyta teisės norma, kuria vadovaujantis valstybiniame žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) seniūnija, iškirsti 3 vnt. beržų priskiriami saugotiniems. Tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas V. R. administracinės atsakomybės klausimą, vadovaujasi Taisyklių 5.11 punkto nuostatomis, pagal kurias protokole nurodyti beržai galimai priskiriami saugotiniems. Be to, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame Institucijos nutarime yra nurodyti iškirstų 3 vnt. beržų vidurkiai kelme, tačiau nėra aišku, koks šių medžių skersmuo 1,3 metro aukštyje. Kaip jau buvo minėta, saugotiniems priskiriami valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose augantys beržai, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje), išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose (Taisyklių 5.11 punktas).Nurodyti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai grubiai pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tinkamai pasiruošti ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, kas laikytina esminiu teisenos pažeidimu. Šias klaidas privalu ištaisyti administracinio nusižengimo protokole aiškiai įvardijant asmens galimai padaryto pažeidimo aplinkybes. Ir vien tik dėl to nei Institucijos, nei apylinkės teismo procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėtais bei palikti galioti.Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo.ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs surinktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendė, jog pagal bylos medžiagą yra akivaizdu, jog V. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje. Tačiau nusprendus administracinio nusižengimo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka V. R. pateikė teismui rašytinius įrodymus (b.l 108-135), galimai patvirtinančius, jog valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), V. R. deklaravo laukus, o pagal Taisyklių 5.10 punkto nuostatas medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, kurie auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačioje namų valdoje ir deklaruotuose laukuose. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kurioje konkrečiai minimo žemės sklypo dalyje buvo deklaruotas laukas, be to, byloje nėra įvykio vietos plano, kuriame būtų pažymėti V. R. galimai iškirsti administraciniame kaltinime nurodyti medžiai. Todėl nėra galimybės sugretinti ir palyginti šių duomenų, kurie yra reikšmingi išvadai, ar galimai iškirsti klevai augo deklaruojamame lauke ar ne. Tai yra fakto aplinkybės, kurios turėjo būti bent kokia forma išsiaiškintos prieš priimant skundžiamą nutarimą.ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai.Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apygardos teismas mano, kad tiek apylinkės teismo išvados, tiek ir administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytos aplinkybės šiuo metu kelia pagrįstas abejones dėl atsakomybėn patraukto V. R. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą Institucijos darbuotojai ir apylinkės teismas nesilaikė ANK reikalavimų, jie nesurinko, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų, nesprendė dėl jų leistinumo kriterijaus. Tokiu būdu Institucijos ir apylinkės teismo procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinio nusižengimo protokole nurodytus duomenis, ko nei apygardos teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo procesinis sprendimas naikinamas ir vietoje jo priimamas naujas procesinis sprendimas.Nustatęs Institucijos ir apylinkės teismo procesinių sprendimų panaikinimo pagrindus apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek skunduose, tiek ir šiame nutarime nurodytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį ir dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. skundo priimti naują procesinį sprendimą - panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą ir bylą gražinti Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.