Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin ir Laurai Verseckienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui Rimantui Platūkiui,

viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį traukiama A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, bausta administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2016-03-09 d. 20.00 val. Varėnos rajono savivaldybės Trakiškių kaime vairavo transporto priemonę VOLKSWAGEN SHARAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,12 promilės girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 6 ir 14 punkto reikalavimus, todėl A. P. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. P. teismo posėdyje nepripažino pažeidimo, nors iš esmės neneigė, jog tą dieną, t.y. 2016-03-09 d. apie 12.00 val. pietaujant išgėrė šampano, tačiau ne daugiau kaip 100 g. Vėliau, apie 20.00 val., kartu su vienu vyriškiu iš Žiūrių kaimo ir E. B. važiavo automobiliu, kurį ji pati vairavo. Nurodė, jog prieš pat važiavimą automobiliu skalavo burną skalavimo skysčiu „Listerin“, važiuodama rūkė. Automobiliu važiavo apie 10 min., o nuvažiavus apie 4 km., Trakiškių kaime, ją sustabdė policijos pareigūnai. Priėję du pareigūnai prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus. Vienas iš pareigūnų pasakė, kad iš automobilio sklinda alkoholio kvapas, ir pasiūlius pasitikrinti blaivumą davė jai alkotesterį. Blaivumą tikrinosi sėdėdama savo automobilyje, atsidariusi automobilio dureles, o po to pareigūnai ją nusivedė prie tarnybinio automobilio. Nuo sustabdymo iki pūtimo praėjo apie 5 min., nurodė, kad 15 min. negalėjo praeiti iki pūtimo. Policijos pareigūnai jos nepaklausė ar vartojo maistą, ar vaistus. Su pareigūnais konfliktinių situacijų neturėjusi, stabdžiusius pareigūnus matė pirmą kartą ir jų asmeniškai nepažįsta. Nesijautė apsvaigusi. Teigia, kad nuo šampano tiek negalėjo įpūsti, nes buvo toks ilgas laiko tarpas nuo alkoholio gėrimo. Buvo pasimetusi ir išsigandusi, todėl sutiko su pažeidimu administracinio teisės pažeidimo protokole. Iš karto po sustabdymo nevyko tirtis kraujo, nes neturėjo kito vairuotojo, kuris galėtų ją nuvežti.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė prašė nutraukti administracinę bylą, kadangi nėra įrodytas pažeidimas. Nurodė, jog pareigūnai padarė grubius pažeidimus atliekant neblaivumo nustatymą, nesilaikė alkotesterio naudojimo instrukcijų.

Teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas Rimantas Platūkis nurodė, jog patruliai tinkamai vykdė savo pareigas, pareigūnų neblaivumo patikrinimo procedūra atlikta laikantis nustatytų reikalavimų. Nurodė, jog byloje yra pakankamai įrodymų įrodančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeidimo padarymą, įrodymai surinkti teisingai ir teisėtai, todėl prašo priimti sprendimą ir skirti nuobaudą ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose.

Teismo posėdyje liudytojas E. B. nurodė, kad 2016 m. kovo 9 d., per pietus A. P. išgėrė apie 100 g. šampano. Apie 19.00 val., prieš važiuojat, jo akivaizdoje ji pasiskalavo burną skalavimo skysčiu, kurį atsinešė iš virtuvės. A. P. važiuodama rūkė. Automobiliu važiavo trise. Kai pareigūnai sustabdė, prie automobilio priėjo policijos pareigūnas, prisistatė ir paprašė dokumentų. Policijos pareigūnas sakė, kad iš automobilio sklinda alkoholio kvapas. A. P. vežė dar kitą darbininką, kuris vartojo alkoholį. Kai policijos pareigūnas pasakė, kad skinda alkoholio kvapas, tas darbininkas pasakė, kad jis išgėręs. Praėjus kokioms 5 min., policijos pareigūnai nuėjo ir atsinešė alkotesterį bei vamzdelį ir davė A. P. pūsti. Pareigūnams pasakius, koks alkotesterio rezultatas, A. P. negalėjo patikėti, kad tiek galėjo įpūsti. Tada policijos pareigūnai paprašė, kad ji eitų į policijos pareigūnų automobilį, atsisėdo į galą, ten ji buvo apie 15 min.

Teismo posėdžio metu liudytojas Žydrūnas Šereika nurodė, jog 2016 kovo mėn. patruliavo su kolega Gediminu Stakučiu. Varėnos rajone, važiuojant nuo Žiūrų kaimo link Mardasavo kaimo, apie 19.55 val. pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį, kuriuo važiavo trys asmenys, jį sustabdė, patikrino dokumentus. Iš automobilio pajuto sklindantį alkoholio kvapą. Pasiteiravus vairuotojos, iš pat pradžių A. P. teigė nevartojusi alkoholio. Tuomet, praėjus apie 10 min. nuo sustabdymo, jai padavė alkotesterį su vamzdeliu. Pasirodžius teigiamiems alkotesterio rodmenims, vairuotoja prisipažino vartojusi alkoholį, pažeidimą pripažino. Dėl kitų skysčių vartojimo jos nesiteiravo. Tuomet surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su vairuotojos paaiškinimais, kurį ji pasirašė.

Teismo posėdyje liudytojas Gediminas Stakutis nurodė, kad patruliuojant su kolega Ž. Šereika ir vykdant prevencinę priemonę dėl neblaivių vairuotojų ir akcizinių prekių gabenimo, važiuojant link Mardasavo nuo Žiūrų, buvo pastebėtas automobilis. Jį sustabdžius, G. Stakutis priėjo prie automobilio, prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus. Bendraujant su vairuotoja pajuto alkoholio kvapą. Akivaizdžiai matėsi, kad automobilio keleiviai yra neblaivūs. Pasiteiravus, ar vairuotoja yra vartojusi alkoholio, ji atsakė, kad ne. Tačiau patikrinus alkotesteriu jai buvo nustatytas neblaivumas, tada vairuotoja prisipažino vartojusi alkoholio, šampano. Tuomet kolega surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, vairuotoja su pažeidimu sutiko, pasirašė protokole. Nuo automobilio sustabdymo iki alkotesterio padavimo praėjo apie 10 min., gal daugiau. Neklausė, ar vairuotoja rūkė, ar kokį maistą vartojo.

Teismas išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jos atstovės, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo, liudytojų paaiškinimus ir ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 55P-53728162-16; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūno 2016-03-03 tarnybinį pranešimą dėl KET pažeidimo; alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, kurie patvirtina, kad 2016-03-09 d. 20.10 val. A. P. nustatytas 1.12 promilės girtumas; Patikros sertifikatą; Varėnos rajono PK 2015-04-29/05-15 protokolą; Pranešimą dėl A. P. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo; Laikino leidimo šaknelę; Vieningos pajėgų valdymo sistemos išklotinę apie tarnybinio automobilio buvimo vietą; alkotesterio naudojimo instrukciją; Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK raštą dėl informacijos pateikimo; administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos garso įrašą; VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė VOLKSWAGEN SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota A. P. vardu. Iš A. P. charakterizuojančių duomenų matyti, kad ji du kartus bausta administracine tvarka už pažeidimus transporto srityje, galiojančių nuobaudų neturi, neteista, dirbanti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010; Nr. N575-924/2012, Nr. N261-1194/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2219/2011 ir kt.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ATPK 256, 257 straipsniai). Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

A. P. neigia vairavusi automobilį būdama neblaivi, tačiau teismo vertinimu A. P. paaiškinimai laikytini neįtikinamais, išreiškiančiais tik jos gynybinę poziciją nepalankioje situacijoje. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad prieš sėsdama prie automobilio vairo vartojo burnos skalavimo skystį, o vairuodama rūkė. Tačiau pastebėtina, jog nesutikdama su policijos pareigūnų atlikto blaivumo nustatymo alkotesterio parodymais, ji turėjo galimybę iš karto kreiptis dėl pakartotinio tyrimo atlikimo. Be to, A. P. nereikalavo iš policijos pareigūnų išrašyti jai siuntimą ar ją pristatyti per 1 valandą į medicinos įstaigą neblaivumui patikrinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad patikrinimo metu A. P. pilnai sutiko su nustatytu jai neblaivumu bei policijos pareigūnams neišreiškė jokių abejonių dėl atlikto patikrinimo, priešingai, iš byloje esančio garso įrašo, kuris buvo išklausytas teismo posėdyje, girdėti, kaip vairuotoja po neblaivumo nustatymo sužinojus blaivumo testo rezultatą pareigūnams siūlė tartis dėl padaryto pažeidimo, kas vertinant su kitais byloje surinktais įrodymais, duoda pagrindą manyti, jog neblaivumo nustatymo metu A. P. buvo neblaivi lengvame girtumo laipsnyje. A. P. argumentai, jog policijos pareigūnai nustatydami jos neblaivumą nesilaikė neblaivumo patikrinimo alkotesteriu tvarkos, grindžiami Vieningos pajėgų valdymo sistemos išklotine, kuri patvirtina, kad policijos pareigūnai vairuotojos automobilį pastebėjo apie 20.00 val., jį sustabdė 20.08 val., o pagal alkotesterio šaknelę vairuotojos neblaivumas buvo patikrintas 20.10 val., kas, atsižvelgiant į A. P. važiavimo laiką iki pareigūnų pastebėjimo, paneigia tą aplinkybę, jog vairuotojos burnos skalavimas prieš važiavimą galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams, juolab, kai vairuotojai buvo nustatytas net 1.12 promilės girtumas. Be to, kaip anksčiau minėta, iš byloje esančio garso įrašo girdėti, kaip vairuotoja nustačius blaivumo testo rezultatą pareigūnams siūlo tartis, taigi kyla klausimas kodėl vairuotoja pareigūnams siūlo tartis, jeigu nepadarė pažeidimo. Nėra pagrindo netikėti ir apklaustų liudytojų-pareigūnų parodymais, kadangi šie jų parodymai iš esmės sutampa su A. P. nurodyta pozicija surašytame administraciniame teisės pažeidimo protokole bei tarnybiniuose pranešimuose. Atkreiptinas dėmesys, jog esminių prieštaravimų tarp Varėnos r. PK pareigūnų nurodytų aplinkybių bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, nenustatyta ir šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl netikėti policijos pareigūnais teismas neturi pagrindo, nes jie, kaip minėta, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų bent įtarti policijos pareigūnus turint motyvų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui ir komplikuoti sau tarnybą reiškiant nepagrįstus kaltinimus. Taigi darytina išvada, kad A. P. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, jos padaryta veika administracinio teisės pažeidimo protokole pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniais.

ATPK 31 straipsnyje numatytų atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių ar ATPK 32 straipsnyje numatytų administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą A. P. teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą – tai vienas šiurkščiausių pažeidimų, nes pažeidimas padarytas vairuojant automobilį esant neblaiviam, tai rodo asmens labai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Būdamas tokios būklės asmuo kelia labai didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, rizikuoja ne vien savo, bet ir kitų asmenų sveikata bei gyvybe, savo ir kitų eismo dalyvių šeimų gerove. Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas sąmoningai, nes girtumo būsenoje asmeniui objektyviai nelieka abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2544/2011, Nr. N575-5297/2010, Nr. N444-5431/2009, Nr. N444-1504/2008). Iš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančių duomenų matyti, kad A. P. yra dirbanti, neteista, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkiančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pripažinti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai administracinę nuobaudą – 300,00 EUR (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16055983940).

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimas(duomenys neskelbtini)72900AB „Citadele“ bankas(duomenys neskelbtini)40100AB DNB bankas(duomenys neskelbtini)70440AB SEB bankas(duomenys neskelbtini)71800AB Šiaulių bankas(duomenys neskelbtini)74000Danske Bank A/S Lietuvos filialas(duomenys neskelbtini)21400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius(duomenys neskelbtini)73000„Swedbank“, AB(duomenys neskelbtini)72300UAB Medicinos bankas

Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.