Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-06-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1014-565/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-27
Bylos Nr.
e2A-1014-565/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21606-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas
Ieškovas
R. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civ. byla Nr. e2A-1014-565/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21606-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.17 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 448,10 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovas nurodė, kad 2012-04-25 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu dėl dokumentų suklastojimo, kurio eigoje, neatlikus visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų (neapklausus visų galimų liudytojų) ir visapusiškai neištyrus visų bylos aplinkybių, prokuroras kreipėsi į teismą dėl psichiatrinės ekspertizės ieškovui skyrimo. 2012-11-28 nutartimi Biržų rajono apylinkės teismas paskyrė ieškovui ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2012-08-14 – 2012-10-22 ieškovui buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2012-12-11 nutartimi Biržų rajono teismas ieškovą stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo laikui atidavė į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos psichiatrijos skyrių. 2013-09-25 buvo surašytas kaltinamas aktas ir byla perduota teismui. Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras pateikė teismui prašymą grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, kas buvo padaryta 2014-01-15 teismo nutartimi. 2014-03-25 ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu buvo nutrauktas.

Ikiteisminis tyrimas vyko aplaidžiai, akivaizdžiai jį vilkinat ir nekontroliuojant jo terminų, ieškovas buvo atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą nesant BPK numatytų pagrindų ir sąlygų, neturint jokių duomenų, kad ieškovas gali būti pagrįstai įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Gindamasis nuo neteisėtų veiksmų, ieškovas samdėsi advokatą, kuriam sumokėjo 1 448,10 Eur (5000 Lt). Ieškovas taip patyrė 3 000 Eur neturtinę žalą, nes dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo nukentėjo ieškovo reputacija, paskyrus stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, buvo apribota ieškovo laisvė, dėlto ieškovas patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, daugiau nei mėnesį ieškovas negalėjo matytis ir bendrauti su šeima, negalėjo įsidarbinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-06 sprendimu ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal UAB „SANILA“ direktoriaus pareiškimą dėl UAB „SANILA“ vardu 2011 m. gegužės mėn. išduotos pažymos suklastojimo. Pažyma apie neva atliktas didesnes nei tikrosios išskaitas vaikų išlaikymui iš ieškovo darbo užmokesčio buvo pateikta antstolei, vykdžiusiai teismo priteistų sumų vaikų išlaikymui išieškojimą iš ieškovo. Tuo pat metu teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl iš ieškovo priteistų sumų vaikų išlaikymui sumažinimo. Tokiomis aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas turėjo pakankamą pagrindą vertinti, kad ieškovas gali būti padaręs nusikalstamus veiksmus, dėl kurių jam buvo pareikšti įtarimai, t.y. pagaminęs ir panaudojęs netikrą pažymą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012-04-25, o baigtas 2013-09-25 surašius kaltinamąjį aktą. Atsakydamas į ieškovo nurodytą aplinkybę, kad į specialistus dėl galimai suklastoto dokumento ištyrimo buvo kreiptasi daugiau kaip po vienerių metų, t.y. 2013-06-04, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2013-06-20 specialisto išvada pažymos suklastojimo faktas nebuvo paneigtas. Be to, per šį laikotarpį buvo atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tame tarpe ir ieškovui paskirtos teismo psichiatrinės ekspertizės. Aplinkybės, kad pažymą priėmusi antstolės kontoros darbuotoja I. K. nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismas nelaikė dideliu ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų aplaidumu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta antstolė I. B. buvo nurodžiusi, kad pažymą atnešė ieškovas, o teismo posėdžio metu apklausta I. K. nurodė neprisimenanti, ar pažyma buvo atnešta, ar atsiųsta paštu.

Įvertinęs visą ikiteisminio tyrimo eigą, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras būtų tyrimą vykdę aplaidžiai ar tyčia tyrimą vilkinę, ir sprendė, kad ieškovo atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo trukmė nebuvo tokia nepagrįstai ilga, kad dėl jos kiltų valstybės civilinė atsakomybė.

Konstatavęs, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, turint pagrįstų įtarimų, kad jis gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo atžvilgiu galėjo būti imtasi būtinų procesinės prievartos priemonių. Be to, esant duomenų apie galimus ieškovo psichikos sutrikimus, ieškovui pirmiausia buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, t.y. švelnesnė ir mažiau ieškovo teises ribojanti procesinio poveikio priemonė. Tik gavus išvadas, kad pilnai ištirti ieškovo būklę galima tik atlikus stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, ieškovui buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizės ieškovui paskyrimo. Šios ekspertizės skyrimo būtinumas buvo įvertintas teismų instancine tvarka.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje neįrodyti neteisėti pareigūnų veiksmai ar neveikimas, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-06 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo iki bylos atidavimo į teismą truko nuo 2012-07-18 iki 2013-09-25, t.y., daugiau nei metus. Patenkinus prokuroro prašymą ir bylą grąžinus tyrimui papildyti, ikiteisminis tyrimas truko dar daugiau kaip tris mėnesius. Į specialistus dėl galimai suklastotos pažymos ištyrimo buvo kreiptasi daugiau nei po vienerių metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, t.y. 2013-06-04. Galimai suklastotą pažymą priėmusi I. K. ikiteisminio tyrimo metu iš viso nebuvo apklausta, o po jos apklausos teisminio nagrinėjimo metu ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras pateikė prašymą grąžinti bylą tyrimui papildyti. Ikiteisminis tyrimas nebuvo nei sudėtingas, nei didelės apimties, tačiau ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami su nepagrįstai didelėmis pertraukomis. Tokios nepateisinamai ilgos pertraukos, kai nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, negali būti laikomos teisėtomis.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nelaikytina ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų aplaidumu antstolio kontoros darbuotojos, priėmusios tariamai ieškovo suklastotą ir pateiktą pažymą, neapklausimas ikiteisminio tyrimo metu. Baudžiamojo proceso nutraukimą ieškovo atžvilgiu lėmė būtent antstolės kontoros darbuotojos I. K. parodymai. Ieškovas visada neigė pagaminęs ir antstolės kontorai pateikęs pažymą, dėl kurios vyko ikiteisminis tyrimas. Antstolei davus priešingus parodymus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir tyrimą kontroliavę prokurorai privalėjo imtis priemonių įtariamojo ir liudytojos parodymų prieštaravimas pašalinti, pavyzdžiu, suvesti nurodytus asmenis akistaton. Šio procesinio veiksmo metu būtų neabejotinai paaiškėję, kad pažymos pateikimo antstolės kontorai dieną (antradienį) pačios antstolės kontoroje nebuvo, nes antradieniais antstolė Biržuose niekada nedirba, dėl ko būtų iškilusi būtinybė aiškintis, kas iš antstolės kontoros darbuotojų priėmė pažymą. Tokiu atveju aplinkybės, kad pažymos ieškovas antstolės kontorai nepateikė, būtų nulėmusios daug ankstesnį ikiteisminio tyrimo nutraukimą.

Pagal BPK 396 str. 1 d. pasiųsti asmenį teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti leidžiama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad kaip tik šis asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl kurios atliekamas tyrimas. Aplinkybė, kad pažymos ieškovas antstolės kontorai nepateikė, būtų nulėmusi daug ankstesnį ikiteisminio tyrimo nutraukimą, t.y., laiku ėmusis priemonių ikiteisminio tyrimo byloje esantiems ieškovo ir antstolės parodymų prieštaravimams pašalinti, baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu būtų nutrauktas, ir nebūtų reikėję ieškovo patalpinti į sveikatos priežiūros įstaigą.

Ikiteisminio tyrimo neišsamumą ir duomenų, kad ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką nebuvimą, patvirtina prokuroro 2012-08-08 nutarimo Nr. T-3718 (praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios) teiginiai, kad “...dar nėra atlikti visi ikiteisminio veiksmai, neįvertinti ikiteisminio tyrimo duomenys. Reikalinga nustatyti visus su nusikaltimus susijusius asmenis, nustatyti visas įvykio aplinkybes”; 2012-10-01 prokuroro nutarimo Nr. T-6436 teiginiai, kad “... šio metu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, ... , negautos visų paskirtų tyrimų išvados”; analogiški 2012-12-12 prokuroro nutarimo Nr. T-11307 teiginiai; Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-12-27 nutarties teiginiai, kad “... nėra visiškai išsiaiškintos visos reikšmingos įvykio aplinkybės, neatlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai”; analogiški prokuroro 2013-03-19 ir 2013-05-28 nutarimų teiginiai; Biržų rajono apylinkės teismo 2014-01-15 nutartyje padarytos išvados, kad “...ikiteisminis tyrimas nėra išsamus ir visapusiškas, jo metu nebuvo visapusiškai rinkti duomenys tikslu išsamiai atskleisti veiką...”

Atsiliepimas

Atsakovas su apeliacinius skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad per ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę patvirtina ta aplinkybė, jog į specialistą dėl galimai suklastotos pažymos ištyrimo buvo kreiptasi daugiau kaip po metu nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Pažymos suklastojimo faktą patvirtino surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys (daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, poėmio protokolas, liudytojų J. M., I. B., A. V. apklausa), o specialisto išvada tik patvirtino pažymos suklastojimo faktą. Specialisto tyrimas buvo atliktas operatyviai, todėl tyrimo trukmei esminės reikšmės neturėjo. Ikiteisminio tyrimo byloje taip pat buvo atliekamas ir ieškovo psichinės būklės tyrimas, kurio galutinės išvados buvo pateiktos tik 2013-03-13.

Liudytoja antstolė I. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, aiškiai nurodė, kad galimai suklastotą pažymą į antstolės kontorą atnešė ieškovas. Netikėti šiai antstolės parodymais nebuvo jokio pagrindo. Todėl nebuvo ir pagrindo atlikti akistatą tarp ieškovo ir antstolės, be to, pagal BPK 130 str. nuostatas šis procesinis veiksmas nėra privalomas. Apie antstolės kontoros darbuotoją I. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, todėl ji ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo apklausta.

Prokuroro prašymas skirti ieškovui stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę buvo grindžiamas tuo, kad ieškovui atliktos ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoje buvo nurodyta, jog ieškovo objektyviam ištyrimui ir išvados pateikimui ieškovui reikalinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Stacionarinė ekspertizė buvo skiriama laikantis BPK nustatytos tvarkos. Duomenų, kad ieškovas gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakako, tą pažymėjo ir Panevėžio apygardos teismas 2013-01-04 nutartyje, kuria buvo atmestas ieškovo skundas dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012-12-11 nutarties atiduoti ieškovą į sveikatos priežiūros įstaigą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012-04-25 pagal UAB „Sanila“ direktoriaus A. V. pareiškimą dėl galimai suklastotos UAB „Sanila“ vardu išduotos pažymos apie iš ieškovo darbo užmokesčio atliktas išskaitas vaikų išlaikymui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 str. 1 d. 2012-07-18 ieškovui buvo pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., t.y., kad ieškovas pagamino ir antstolės I. B. kontorai pateikė netikrą pažymą apie iškaitas iš ieškovo darbo užmokesčio vaikų išlaikymui 2005 – 2009 metais. Biržų rajono apylinkės teismo 2012-07-30 nutartimi ieškovui buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2012 m. rugpjūčio 14 – spalio 22 d. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad pilnam ieškovo psichikos būklės ištyrimui reikia ieškovui skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Biržų rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nutartimi ieškovui buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ieškovas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje buvo tiriamas laikotarpiu nuo 2013-02-13 iki 2013-03-13. 2013 m. vasario 13 – kovo 13 d. stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovas jam inkriminuojamos veikos padarymo metu ir šiuo metu galėjo ir gali visiškai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2013-05-30 ikiteisminiame tyrime buvo paskirtas galimai suklastotos pažymos apie išskaitas iš ieškovo darbo užmokesčio vaikams išlaikyti techninis tyrimas. 2013-06-20 specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateikta pažyma yra pagaminta montažo būdu. 2013-09-25 buvo surašytas kaltinamasis aktas ir ikiteisminio tyrimo byla buvo perduota teismui. Biržų rajono apylinkės teismas 2014-01-15 nutartimi, esant prokuroro prašymui, perdavė bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-03-25 nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę.

CK 6.272 str. 1-2 d. nustatyta, kad valstybė visiškai atlygina žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad valstybės civilinė atsakomybė nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės, yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė akivaizdžią ir šiurkščią klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui procese.

Iš baudžiamojoje byloje Nr.54-2-00009-12 esančių įrodymų matyti, kad antstolės I. B. kontoroje buvo vykdomas išlaikymo vaikams išieškojimas iš ieškovo. 2011-05-16 antstolės kontoroje buvo gauta UAB „Sanila“ išduota 2011 m. gegužės mėn. pažyma apie iš ieškovo darbo užmokesčio atliktas išmokas vaikų išlaikymui 2005 – 2009 metais (toliau – taip ir Pažyma). Kadangi Pažymoje nurodyti duomenys neatitiko ankščiau UAB „Sanila“ pateiktų duomenų, antstolė I. B. kreipėsi į UAB „Sanila“ su prašymu pateikti patikslintą pažymą. UAB „Sanila“ 2011-08-10 akte nurodyta, kad 2011 m. gegužės mėn. įmonė pažymos apie išskaitas iš ieškovo darbo užmokesčio vaikų išlaikymui nėra išdavusi, Pažymoje nurodytos sumos yra padidintos ir neatitinka realių, o įmonės antspaudas ir direktoriaus parašas yra nukopijuoti. UAB „Sanila“ 2012-04-20 prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą su prašymu ištirti Pažymą. Šio prašymo pagrindu 2012-04-25 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant BPK 166 str. 1 d. 1 p. pagrindui (gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką).

2012-07-18 ieškovui buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., t.y., kad ieškovas 2011 m. gegužės mėnesį, nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), savo bute, surašydamas pažymą I. B. antstolių kontorai uždarosios akcinės bendrovės „Sanila“ vardu apie darbuotojo R. Ž. darbo užmokesčio išmokas vaikų išlaikymui už 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., pažymos pabaigoje pridėdamas kito dokumento dalį su UAB „Sanila“ direktoriaus A. V. parašu ir antspaudu, ir 2011-05-16 d. pateikdamas šią pažymą antstolės I. B. kontorai, pagamino ir panaudojo netiktą dokumentą.

Biržų rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nutarimu ieškovui buvo skirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ekspertams pavedant atsakyti į šiuos klausimus: ar inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ieškovas visiškai (pilnai) ar iš dalies suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti; ar po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu ieškovo psichika nėra sutrikusi, ar jis visiškai ar iš dalies suvokia savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti; ar ieškovas neserga psichine liga; jei serga, ar jam reikalingas priverstinis gydymas ir kokio tipo ligoninėje. Ieškovas valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje buvo tiriamas nuo 2013-02-13 iki 2013-03-13. 2013 m. vasario 13 – kovo 13 d. stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ieškovui diagnozuojama organinis asmenybės sutrikimas, kuris netrukdė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu visiškai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; po inkriminuojamos veikos ir šiuo metu ieškovas lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas, kuris netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; ieškovui priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas; dėl psichikos sveikatos būsenos jis gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisminiame posėdyje.

Baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens psichinė būklė patikrinama paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui kyla abejonių dėl asmens psichinės sveikatos būklės. Praktikoje tai dažniausiai būna žinios apie nusikalstamą veiką padariusio asmens ankstesnius susirgimus psichinėmis ligomis, nustatytas diagnozes, gydymosi laikotarpius bei vietas, faktai, rodantys asmens elgesio nelogiškumą, neadekvatumą, proceso dalyvių prašymai skirti ekspertizę ir pan. Pagal BPK 396 str. 1 d. pasiųsti asmenį teismo psichiatrijos ekspertizės leidžiama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad kaip tik šis asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl kurios atliekamas tyrimas.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2012-05-23 Biržų rajono savivaldybės poliklinikos pateiktoje pažymoje nurodyta, kad ieškovas Biržų psichikos sveikatos centre registruotas nuo 2011-08-16, diagnozės: F06.4 (organinis nerimo sutrikimas), F07.0 (organinis asmenybės sutrikimas). Šios diagnozės sudarė pagrindą abejoti dėl ieškovo psichinės sveikatos būklės. Biržų rajono apylinkės teismo 2012-07-30 nutartimi ieškovo psichinės sveikatos būklei inkriminuojamos veiklos padarymo ir ikiteisminio tyrimo metu įvertinti buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2012 m. rugpjūčio 14 – spalio 22 d. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad įvertinus tai, kad prieš 20 metų ieškovui yra diagnozuota ciklotimija depresinė fazė, vėliau ciklotimija remisijos fazė, tirtas RVPL konsultacijų skyriuje, įtartas mišraus tipo asmenybės sutrikimas bei šizotipinis sutrikimas, vėliau diagnozuota organinis nerimo sutrikimas ir organinis asmenybės sutrikimas ir šiuo metu stebima rezonuojantis, neproduktyvus mąstymas, nekritiškas savo nuostatoms, pasakodamas apie nusikalstamą veiką rezonuoja, kaltina kitus, esmingai nieko papasakoti negali, nusikalstamos veikos faktą neigia, savo elgsenos nemotyvuoja, todėl pilnai ištirti ieškovo psichikos būklę jam reikalinga skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte esantys duomenys apie ieškovo psichinės sveikatos sutrikimus ir padaryta išvada, kad pilnam ieškovo psichikos būklės ištyrimui reikia ieškovui skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, sudarė pagrindą skirti ieškovui stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Kaip jau nurodyta, antstolės I. B. kontoroje buvo vykdomas išlaikymo vaikams išieškojimas iš ieškovo. Pažymoje nurodytos iš ieškovo darbo užmokesčio vaikų išlaikymui atliktos išskaitos 2005 – 2009 metais, išskaitų dydis – 375,14 Lt - 516,89 Lt per mėnesį. 2012-05-08 liudytoja apklausta antstolė I. B. nurodė, kad Pažymą į antstolės kontorą 2011-05-16 atnešė ieškovas, ši Pažyma neatitiko ankščiau UAB „Sanila“ pateiktų duomenų apie išskaitas vaikų išlaikymui iš ieškovo darbo užmokesčio, todėl apie neatitikimą antstolė pranešė UAB „Sanila“. 2011-08-10 UAB „Sanila“ akte (pateiktas su 2012-05-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu) konstatuota, kad įmonė 2011 m. gegužės mėn. neteikė pažymos apie iškaitas vaikų išlaikymui iš ieškovo darbo užmokesčio, Pažymoje nurodytos sumos yra padidintos, įmonės antspaudas ir direktoriaus parašas yra nukopijuoti, o nurodytas telefonas yra Šiaulių miesto gyventojos. Iš 2011-08-22 antstolės I. B. kontoroje gautos UAB „Sanila“ pažymos (pateikta su 2012-05-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu) matyti, kad šioje pažymoje nurodytos žymiai mažesnės išskaitos vaikams išlaikyti iš ieškovo darbo užmokesčio, nei nurodytos Pažymoje. Liudytoja B. Ž. (buvusi ieškovo žmona) 2012-05-17 apklausos metu nurodė, kad iš ieškovo vaikų išlaikymui gaudavo 60 – 100 Lt, t.y. žymiai mažiau, nei nurodyta Pažymoje. Liudytoja J. M., gyv. (duomenys neskelbtini), 2012-06-01 apklausos metu nurodė, kad telefono Nr.867445298 (nurodytas Pažymoje kaip UAB „Sanila“ telefono Nr.) naudojosi jos vyras, nei ji, nei jos vyras nepažįsta ieškovo, taip pat neturi Biržų krašte jokių giminių ir pažįstamų. Iš 2012-07-17 poėmio metu paimtos Pažymos originalo matyti, kad antrame Pažymos lape tarp spausdinto teksto ir rekvizitų (Direktorius A. V., įmonės antspaudas, parašas) yra tamsiai pilkos spalvos horizontali linija, kas leido manyti, jog Pažymos antro lapo dalis su rekvizitais galėjo būti panaudota iš kito dokumento, kito dokumento dalį uždėjus ant lapo po spausdintu tekstu ir padarant kopiją. Iš 2012-05-08 antstolės I. B. apklausos taip pat matyti, kad 2010-02-25 antstolė priėmė patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo, su kuriuo ieškovas nesutiko. Taigi, ieškovas buvo suinteresuotas Pažymos pateikimu.

Šie duomenys leidžia padaryti išvadą, kad stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo ieškovui metu buvo surinkta pakankamai duomenų, rodančių, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą veiką.

Nors užduotis atlikti Pažymos techninį tyrimą buvo pateikta tik 2013-05-30, tačiau ši aplinkybė neturėjo esminės įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei, nes specialisto išvada buvo gauta 2013-06-28, o ikiteisminio tyrimo trukmė priklausė ir nuo ieškovui paskirtos stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo, kurios aktas buvo gautas 2013-05-24. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2013-09-25 surašius kaltinamąjį aktą, t.y. netrukus po stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto ir specialisto išvados gavimo.

Pasisakant dėl ieškovo teiginio, kad aplinkybė, jog Pažymą į antstolės kontorą atnešė ne ieškovas, galėjo būti nustatyta dar iki skiriant ieškovui atlikti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo pagrindo abejoti ikiteisminiame tyrime nesuinteresuotos liudytos antstolės I. B. 2012-05-08 duotu paaiškinimu, kad pažymą į antstolės kontorą 2011-05-16 atnešė ieškovas. Todėl ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatinėjami kiti antstolės kontoros darbuotojai, galėję papildomai paaiškinti Pažymos gavimo aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad tik 2013-02-04 Panevėžio apylinkės prokuratūroje buvo gautas ieškovo advokato pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2011-05-16 ieškovo nebuvo Biržų mieste, su prašymu apklausti liudytojais šią aplinkybę galinčius patvirtinti pareiškime nurodytus asmenis. Iki tol apklaustas ieškovas nurodė tik aplinkybę, kad 2011-05-16 jis antstolės kontoroje nebuvo. Apklausiama liudytoja baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu antstolė I. B. nurodė kitas aplinkybes, nei ikiteisminio tyrimo metu, t.y. nurodė, kad 2011-05-16 jos kontoroje nebuvo, o apie Pažymos gavimą antstolę informavo sekretorė. Todėl tik tada iškilo būtinybė apklausti 2011-05-16 antstolės kontoroje dirbusią I. K., kuri paaiškino, kad neprisimena, kaip į antstolės kontorą 2011-05-16 pateko Pažyma, t.y. ar ją kas nors atnešė, ar ji buvo atsiųsta paštu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, sąlygojusių nepagrįstai ilgą ikiteisminį tyrimą, taip pat neįrodė neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų, skiriant ieškovui stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėVilija MikuckienėVaclovas Paulikas