Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo G.L. T. ieškinį atsakovams A. V., J. V. dėl nekilnojamųjų daiktų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu šalys palaikė savo argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei ūkinio pastato bendrasavininkai. Ieškovui priklauso 41/100 dalis namo bei ūkinio pastato 54/100 dalis. Atsakovei A. V. priklauso 39/100 namo dalis, atsakovui J. V. priklauso 20/100 namo dalis. Atsakovai sutinka, kad ieškovas atsidalintų namo jam priklausančią dalį, tačiau savo lėšomis. Ūkinio pastato 46/100 dalys priklauso A. V.. A. V. priklausanti dalis yra nugriuvusi, tačiau kadastrinėje byloje pažymėta kaip esanti. Minėtų pastatų dalys yra izoliuotos nuo bendraturčių patalpų sienomis ir pertvaromis, bendro naudojimo patalpų nėra. Tačiau atskirais objektais turto dalys nėra suformuotos ir nuosavybės teisės į jas yra įregistruotos kaip bendra dalinė nuosavybė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-12 sprendimu yra nustatyta žemės, ant kurios yra ginčo ūkio pastatas naudojimosi tvarka. Pagal sprendime nurodytą UAB ,,Orkanas‘‘ žemės sklypo naudojimosi projektą ūkinis pastatas yra sklypo dalyje, kuri priskirta naudotis A. V.. A. V. ketina atlikti savo ūkinio pastato dalies kapitalinį remontą, todėl prašo netenkinti ieškovo reikalavimo jos dalį išregistruoti. Sutikslinęs reikalavimus ieškovas prašo tik atidalinti jam priklausančią namo dalį bei ūkinio pastato dalį.

Byloje kilo ginčas dėl bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, įrodinėjimo pareigos tinkamo paskirstymo.

Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. 1d. nustato, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio 2 d. nustato, jog jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijimų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (LAT: 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalintino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai (LAT: 2007-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007; 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos, pagal kurias prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Iš bylos medžiagos matyti, jog atidalijimas natūra yra galimas, kadangi pastatas plane pažymėta indeksu 1A1/m yra dviejų butų, kurie aritmetine išraiška atitinka bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Faktiškai 2-jo buto patalpomis naudojasi ieškovas, kuris ir prašo atidalinti jam dviejų kambarių 42,24kv. m. bendro ploto butą Nr. 2 su patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1(6,22kv.m.), 2-2(10,66kv.m.), 2-3(14,25 kv.m.), 2-4(5,62kv.m.) bei R-2, (5,49kv.m. ). Atsakovai su ieškovo minėtu reikalavimu sutinka. Teismas sutinka su reikalavimu atidalinti ūkinio pastato ieškovui priklausančią 54/100 dalį, plane pažymėto indeksu 7I 1/ž, un. Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovui nuosavybėn atskirą turtinį vienetą, kurį sudaro patalpos pažymėtos indeksais 1-1(11,19kv.m)1-2(4,7kv/m.) 1-3(6,29kv.m.) ir kurių bendras plotas 24kv.m. Teismas nesutinka su atsakovų argumentu, kad negalima atidalinti nuo to, ko nėra, nes atsakovės ūkinio pastato dalis yra sugriuvusi. Tačiau kadastriniai duomenys yra teisingi tol, kol jie nėra nuginčyti teismine tvarka. Kadangi atsakovės dalis yra sugriuvusi, o ji nerodė iniciatyvos apie turto pasikeitimus padaryti pakeitimus kadastre, todėl ieškovas teisus, prašydamas atidalinti jo dalį nuo atsakovės dalies taip, kaip yra fiksuota kadastre. Toks turto atidalinimas nedaro neproporcingos žalos turto paskirčiai. Pažymėtina, kad atsakovė turės galimybę atstatyti jai priklausančią ūkinio pastato dalį, laikydamasi įstatymo nustatytų reikalavimų.

Teismo nuomone toks turto atidalinimas atitinka teisės normų taikymo reikalavimus, bei atitinka protingą, teisingą ir sąžiningą bendraturčių interesų pusiausvyrą.

Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl nurodyto teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad susiklosčiusioje situacijoje ieškovo pateiktas problemos sprendimo būdas yra geriausiai atitinkantis šalių interesus, yra faktiškai, techniškai ir procedūriškai įmanomas, todėl ieškinys tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Todėl remiantis CPK 93 str. 1 d. nuostatomis iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistina 41Eur žyminio mokesčio bei 30 Eur už advokato paslaugas.

Iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistina 6,77Eur teismo turėtų pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., Lietuvos Respublikos CK 1.5 str., 4.75 str., 4.80 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atidalinti ieškovui G. T., a.k. (duomenys neskelbtini), 41/100pastato-2-jų butų gyvenamojo namo plane pažymėto indeksu 1A 1/m, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priskiriant ieškovui G. T. nuosavybėn pagal Nekilnojamojo turto registro ir kadastro bylos duomenis suformuotą kaip atskirą turtinį vienetą, dviejų kambarių 42,24 kv.m. bendro ploto butą Nr. 2 su patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1(6,22kv.m.), 2-2(10,66 kv.m.), 2-3(14, 25kv.m.), 2-4(5,62kv.m.) R-2(5,49kv.m. ).

Atidalinti ieškovui G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 54/100 dalį ūkinio pastato7 I 1/ž, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), paskiriant G. T. nuosavybėn pagal Nekilnojamojo turto kadastro bylos duomenis suformuotą kaip atskirą turtinį vienetą pastato dalį, kurią sudaro patalpos, pažymėtos indeksais 1-1(11,19kv.m.), 1-2(4,7 kv.m.), 1-3(6,29kv.m.), kurių bendras užstatymo plotas yra 24kv.m.

Priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 71Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų A. V. ir J. V. 6,77Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą..