Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-10-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-29480-863/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
e2YT-29480-863/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23783-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Kristina Lysionok (pirm.)
Pareiškėjas
V. D.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Dominykas Kabašinskas
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Dovilei Baronienei,dalyvaujant pareiškėjai V. D. ir jos atstovui advokatui Dominykui Kabašinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje - Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir A. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, prašydama atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po motinos Z. N. mirties.

Pareiškėja pareiškime nurodė, jog iki pat motinos mirties palaikė su ja artimus ryšius, ją rūpinosi, slaugė po klubo operacijos. Operacija buvo atlikta 2005 metais ir nuo to laiko motina gyveno pas ją, ja visiškai pasitikėjo. Dėl artimų santykių jai buvo žinoma, kad motina neturi jokio paveldimo turto, nes vienintelis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilnius, dar 2001 metais abiejų tėvų dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistas jai, o motinos turimos nedidelės piniginės lėšos, po jos mirties buvo panaudotos laidotuvėms apmokėti. Dėl šios priežasties, nesant jokiam paveldimam turtui, po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau 2019 m. lapkričio mėnesį iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gavo raštą, iš kurio sužinojo, jog jos tėvui priklausė kompensacija už atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypą ir šią teisę paveldėjo jos motina.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė. Pažymėjo, jog neturi jokių teisinių žinių, todėl dėl pareiškimo teismui surašymo kreipėsi pagalbos į teisininką, tačiau dėl valstybėje įvesto karantino į teismą kreipėsi tik po kelių mėnesių nuo sužinojimo apie esamas paveldimas lėšas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė. Papildomai atkreipė dėmesį, jog šeimoje sprendimas dėl būsimo palikimo buvo išspręstas dar 2001 metais, kuomet buvo nuspręsta pareiškėjai padovanoti butą, o pastaroji įsipareigojo tėvus prižiūrėti ir jais rūpintis. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjos motinai pensija buvo atnešama į namus, pastaroji neturėjo banko sąskaitų, todėl jai mirus pareiškėjai pagrįstai susiformavo įsitikinimas, jog jokio paveldimo turto nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotą asmenį Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos - atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui, jei bus nustatyta, jog įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių; bylą prašė nagrinėti atstovams nedalyvaujant. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą be kito ko paaiškino, jog 2019 m. lapkričio 6 d. raštu informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie tai, kad G. N. yra priskaityta 1 026,12 Eur indeksuotos neišmokėtos piniginės kompensacijos už valstybės išperkamą 4,17 ha žemę. Pažymėjo, jog sutinka su pareiškėjos teiginiais, jog ji neturėjo jokių duomenų apie tai, kad jos motina būtų paveldėjusi G. N. priklausančią kompensaciją už atkurtas teises į 4,17 ha žemės sklypą.

Suinteresuotas asmuo A. N. į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko, atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškėjos prašymą tenkinti. Paaiškino, jog su seserimi manė, kad visi paveldėjimo klausimai buvo išspręsti dar iki tėvų mirties, o apie tėvui priklausančią kompensaciją už atkurtas teises į žemės sklypą nežinojo. Pažymėjo, jog kai Valstybinė mokesčių inspekcija atsiuntė raštą apie atkurtas teises ir priklausančią kompensaciją pinigais labai nustebo ir suprato, jog reikės ieškoti teisinės pagalbos ir kreiptis į teismą, nes notaras padėti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos V. D. ir jos brolio - suinteresuoto asmens A. N. tėvai yra mirę: tėvas G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2005 m. rugsėjo 11 d., motina Z. N. mirė 2017 m. rugsėjo 5 d. Iš Testamentų registro ir iš Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro pateiktų duomenų nustatyta, kad po G. N. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė, po Z. N. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Iš teismo išreikalautų Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad Z. N. mirė būdama našlė, turėjo du vaikus – dukrą V. D. (pareiškėja) ir sūnų A. N. (suinteresuotas asmuo), kurie yra mirusiosios pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Nei pareiškėja, nei jos brolis, į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties nesikreipė, nes nežinojo apie kokį nors esamą paveldimą turtą. 2019 m. lapkričio 25 d. raštu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešė apie tai, jog yra neišmokėta G. N. priklaususi ir Z. N. paveldėta kompensacija už valstybės išperkamąją žemę ir prašė informuoti apie atliktus veiksmui palikimui priimti. Dėl minto pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą palikimui po motinos mirties priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime išdėstytų faktinių aplinkybių nustatyta, jog apie G. N. neišmokėtą kompensaciją Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo informuota tik 2019 m. lapkričio 6 d., iki to laiko nei įstatyminiai palikėjos Z. N. įpėdiniai, nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri paveldi pinigines lėšas valstybės vardu, jei to nepadaro įstatyminiai įpėdiniai, apie paveldimą turtą jokių žinių neturėjo.

Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog pareiškėja neturėjo jokio pagrindo kreiptis į notarą dėl palikimo po motinos mirties priėmimo, todėl jos elgesys, kuomet dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ji kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei 3 metams po motinos mirties, vertintinas kaip sąlygotas objektyviai susiklosčiusių ir nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių, nes apie motinai priklaususią išmokėti paveldėtą tėvo kompensaciją nuosavybės teisių atkūrimo procese jai nebuvo žinoma. Byloje nenustatyta, kad praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui po Z. N. priimti atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teisėtus interesus ar viešąjį interesą, todėl įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą laikytina, jog įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjos nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjai naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po motinos Z. N. mirties priimti, kurio eiga prasideda nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po 2017 m. rugsėjo 5 d. motinos Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti, nustatant naują trijų mėnesių terminą veiksmams, numatytiems CK 5.50 straipsnyje atlikti.

Naujo termino eigos pradžia laikyti šios nutarties įsiteisėjimo dieną.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok