Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, pareikštą atsakovui D. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingas 625,23 Eur.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d., Kęstučio g., Viduklės mstl., Raseinių rajono sav. dėl D. V., vairavusio transporto priemonę Peugeot 206, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio metu atsakovas D. V. buvo transporto priemonės Peugeot 206, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) savininkas, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Transporto priemonė Peugeot 206, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos. Iš žalos dydžio apskaičiavimo dokumentų matyti, kad dėl eismo įvykio metu buvo padaryta 625,23 Eur) žala. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kompensavo ERGO Insurance SE Lietuvos filialui nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką. 2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. kovo 16 d. D. V. buvo siųstos pretenzijos dėl 625,23 Eur žalos atlyginimo.

Sausumos transporto priemonių draudimą reglamentuoja atskiras – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jo privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Taigi, pagal TPVCAPDĮ 4 str., Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nustatyta, kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta nedrausta transporto priemone Peugeot 206, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) kurios savininku autoįvykio metu buvo atsakovas D. V.. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudotis pats ir leisti naudotis kitam asmeniui neapdrausta transporto priemone (TPVCAPDĮ 4 str. 2-3 d.). Taigi, atsakovas D. V. autoįvykio metu buvo neįvykdęs įstatymu nustatytos pareigos apdrausti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Automobilio savininko atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad automobilio savininkas neįvykdė įstatymo imperatyvo, įpareigojančio jį apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Minėta, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, todėl atsakovas turėjo suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Naudodamasis neapdraustu automobilį, atsakovas pažeidė įstatymo draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad paminėti kalti atsakovo D. V. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusia pareiga kompensuoti ERGO Insurance SE Lietuvos filialui išmokėtą draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui. Jeigu atsakovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė būtų apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovui nebūtų atsiradusi pareiga kompensuoti ERGO Insurance SE Lietuvos filialui išmokėtą draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui. Aptartais motyvais darytina išvada, kad vadovaujantis TPVCAPDĮ nuostatomis, asmuo, įregistruotas kaip transporto priemonės savininkas, privalantis sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl jam priklausančios transporto priemonės atsako ieškovui už atsiradusią žalą.

Taigi, ieškovas, kompensavęs ERGO Insurance SE Lietuvos filialui išmokėtą draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., kai žala padaryta naudojant neapdraustą transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, pagal TPVCAPD 23 str. 1 d. turi teisę reikalauti, kad asmuo, duomenų bazėje įregistruotas kaip transporto priemonės savininkas, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, nagrinėjamu atveju D. V. atlygintų žalą – grąžintų išmokėtą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010).

CK 6.37 str. 2 d. numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (625,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 625,23 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus, 23 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur (penkiolika eurų, 00 ct) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, jog jis negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.