Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Stinkoma“ atstovui Vladimirui Denežkinui ir atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos (buvęs Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos) atstovui Giedriui Galentui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Stinkoma“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Stinkoma“ 2015-09-17 teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2015-07-01 įsakymą Nr. V-139; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2015-08-24 sprendimą Nr. 3R-332(AG-236/04-2015) (b. l. 1-8).

Pareiškėja nesutinka su paskirta bendrovei, administruojančiai RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo procesą, nuobauda – įspėjimu. Paaiškino, kad Administratorių veiklos tikrinimo komisijos posėdžio 2015-06-18 protokole, sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkto kandidato teisėtumo, nepagrįstai remiamasi norma, nustatančia sąlygą būti kreditorių komiteto nariu. Restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas ir kreditorių komitetas yra du atskiri teisės institutai, reglamentuojami atskiromis teisės normomis. RUAB „VKK Investicija“ vadovas, kaip galimas kreditorių susirinkimo pirmininkas, buvo pasiūlytas tik vieninteliam kreditorių susirinkimui. Nuolatinis kreditorių susirinkimo pirmininkas buvo išrinktas 2015-01-27 vykusiame kreditorių susirinkime, jame buvo išrinktas ir kreditorių komitetas. Pareiškėja pabrėžė, kad teisės aktai nedraudžia restruktūrizuojamos įmonės kreditoriams susirinkimo pirmininku išrinkti įmonės vadovą. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas pats sprendžia, ar tikslinga nustatyti kreditorių sušaukimo tvarką ir nustatyti atitinkamą terminą. Kreditorių susirinkimas, nustatydamas eilinio kreditorių susirinkimo terminą, nėra saistomas imperatyvių įstatymo normų. Teisės aktai taip pat neįpareigoja administratoriaus inicijuoti įmonės restruktūrizavimo plano keitimą. Būtent kreditorius pirmiausia yra suinteresuotas, kad būtų patvirtintas ar patikslintas jo finansinis reikalavimas, tačiau AB Šiaulių bankas niekada nesikreipė į pareiškėją dėl restruktūrizavimo plano keitimo ir kt. Pareiškėja pateikė visą informaciją, kuri privalomai teikiama kreditoriams, o AB Šiaulių bankui ne visi duomenys pateikti ne dėl administratoriaus kaltės.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 42-50).

Atsakovo teigimu, sistemiškai vertinant Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 25 str. 1 d. 1 p., 27 str. 1 d. nuostatas, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimo pirmininku bei kreditorių komiteto pirmininku gali būti išrinktas tik kreditorius. Šiuo atveju pirmininku išrinktas įmonės vadovas nebuvo kreditorius, o tai, kad jis buvo išrinktas vieninteliam susirinkimui, įtakos pažeidimo vertinimui nedaro. Nors įstatymas tiesiogiai neriboja, kokie asmenys negali būti išrinkti eiti kreditorių susirinkimo pirmininko pareigas, pirmininku išrinkus ne kreditorių, atsižvelgiant į jo įgaliojimus, gali kilti interesų konfliktas, nes įmonės vadovas iš esmės atstovauja įmonės, o ne kreditorių interesams. Šaukiant 2015-01-27 kreditorių susirinkimą, patvirtintos darbotvarkės ir tvarkos dar nebuvo. Sutiktina, kad terminas nustatomas kreditorių patvirtintoje susirinkimų sušaukimo tvarkoje, tačiau protingumo principas reikalauja, kad kreditoriai apie susirikimą būtų informuojami prieš protingą terminą, kad būtų galima susipažinti su darbotvarke ir kitais klausimais. Pažymi, kad būtent administratorius, o ne įmonės darbuotojai turėjo užtikrinti, jog kreditoriai apie šaukiamą susirinkimą būtų informuoti iki jo likus protingam terminui. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga keisti restruktūrizavimo planą tenka įmonės valdymo organams. Administratorius, be kitų jam nustatytų pareigų, privalo imtis priemonių, kad teismo nustatytais terminais būtų parengtas, pateiktas tvirtinti ir įgyvendintas restruktūrizavimo planas. Įmonės teismo patvirtintame plane numatyta 2015 m. pradėti tenkinti kreditorių reikalavimus, tačiau banko kreditorinis reikalavimas į planą nebuvo įtrauktas visa apimtimi, nes jo reikalavimas patvirtintas tik 2014-10-13, Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį. Nuo jos priėmimo praėjo daug laiko, tačiau planas pakeistas nebuvo. Be to, įstatyme numatyta kreditorių teisė, bet ne pareiga teikti administratoriui pasiūlymus dėl plano tikslinimo. Būtent administratorius turi pareigą rūpintis, kad toks planas būtų parengtas tinkamai ir laiku. 2015-01-27 kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta tvarka, kurioje įtvirtinta, kad informacija apie plano vykdymą per 30 dienų pateikiama kreditoriams, turintiems daugiau nei 10 proc. visų kreditorinių reikalavimų, valstybinėms institucijoms, pirmininkui ir kreditorių nariams be atskiro prašymo. Pareiškėja privalėjo atitinkamą informaciją pateikti bankui savo iniciatyva, be atskiro prašymo, iki 2015-01-30, tačiau pirmasis raginimas įmonės vadovybei pradėtas ruošti tik 2015-03-05. Įmonei laiku neteikiant reikalingos informacijos, pareiškėja privalėjo nedelsiant imtis veiksmų jai gauti, tačiau to neatliko.

Per teismo posėdį atsakovo atstovas skundą prašė atmesti.

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad 2013-11-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „VKK Investicija“ iškelta restruktūrizavimo byla, o įmonės restruktūrizavimo administratoriumi paskirta UAB „Stinkoma“.

2014-02-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas RUAB „VKK Investicija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2014-07-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas kreditoriaus AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas, tačiau UAB „Stinkoma“ nutartį apskundė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-13 nutartimi apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (Komisijos byla, I t., b. l. 111-117).

2014-08-19 RUAB „VKK Investicija“ kreditorių susirinkime, kurio pirmininku UAB „Stinkoma“ siūlymu išrinktas RUAB „VKK Investicija“ direktorius, buvo pritarta įmonės restruktūrizavimo planui (Komisijos byla, I t., b. l. 156-158).

2015-01-27 RUAB „VKK Investicija“ kreditorių susirinkime buvo sprendžiama dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo, kreditorių komiteto išrinkimo, kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos, informacijos kreditoriams pateikimo tvarkos bei patikslinto kreditorių sąrašo (Komisijos byla, II t., b. l. 1-4). Nustatyta, kad pranešimą apie 2015-01-27 kreditorių susirinkimą AB Šiaulių bankas gavo 2015-01-26 (Komisijos byla, I t., b. l. 162).

2015-02-03 AB Šiaulių bankas kreipėsi į pareiškėją, nurodydamas, kad negavo restruktūrizavimo plano veiklos vykdymo ataskaitos (Komisijos byla, II t., b. l. 8). Pareiškėja tą pačią dieną el. paštu informavo banką, kad ataskaita yra parengta ir šiuo metu tikslinami duomenys, artimiausiu metu dokumentai bus pateikti (Komisijos byla, I t., b. l. 166). 2015-03-05 pareiškėja kreipėsi į įmonės direktorių su reikalavimu skubiai pateikti reikalingą informaciją; 2015-04-07 tokį reikalavimą pateikė pakartotinai (Komisijos byla, I t., b. l. 77-80). 2015-05-08 pareiškėja informavo įmonės kreditorių narius apie 2015-05-26 šaukiamą kreditorių komiteto narių posėdį (Komisijos byla, I t., b. l. 81). 2015-05-15 AB Šiaulių bankas pakartotinai kreipėsi į pareiškėją dėl plano vykdymo ataskaitų pateikimo (Komisijos byla, I t., b. l. 92). 2015-05-25 įmonė pareiškėją informavo, kad įmonės direktorius yra hospitalizuotas, todėl reikiamos informacijos pateikti nėra galimybių (Komisijos byla, I t., b. l. 84).

2015-07-01 Departamento direktorius įsakymu Nr. V-139, išnagrinėjęs AB Šiaulių banko skundą, konstatavęs, kad UAB „Stinkoma“ pažeidė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 22 str. 1 d. 5 p., Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.2 ir 11.4 p., RUAB „VKK Investicija“ 2015-01-27 kreditorių susirinkimo protokolu patvirtintos Informacijos teikimo kreditoriams apie RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo procedūrų tvarkos 6 p., skyrė bendrovei nuobaudą – įspėjimą (Komisijos byla, I t., b. l. 10).

UAB „Stinkoma“, nesutikdama su jai paskirta nuobauda, 2015-08-04 kreipėsi į Komisiją (Komisijos byla, I t., b. l. 1-8). 2015-08-24 Komisijos sprendimu Nr. 9R-1573(AG-236/04-2015) pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo restruktūrizavimo administratoriui paskirta nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 str. 3 d. nustatyta, kad restruktūrizavimo administratoriaus veiklą Restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių nustatyta tvarka prižiūri, duomenis apie įmonės restruktūrizavimą, restruktūrizavimo administratorių sąrašą sudaro, tvarko ir savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

Įmonių restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūrą iki 2016-01-01 vykdė Departamentas, o nuo 2016-01-01, reorganizavus Audito ir apskaitos tarnybą, Turto vertinimo priežiūros tarnybą ir Įmonių bankroto valdymo departamentą, tai atlieka Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba.

Vadovaujantis Įstatymo 20 str. 1 d., už įmonių restruktūrizavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ar kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant restruktūrizavimo administratoriaus veiklą, restruktūrizavimo administratoriui gali būti paskirta nuobauda Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Ginčijama nuobauda UAB „Stinkoma“ paskirta konstatavus, kad pareiškėja pažeidė restruktūrizavimo administratoriams privalomų profesionalumo ir efektyvumo principų, nes įmonės kreditorių susirinkimo pirmininku buvo išrinktas įmonės vadovas, kuris nėra kreditorius, apie įmonės kreditorių susirinkimą kreditoriai informuoti prieš vieną dieną, o į įmonės restruktūrizavimo planą neįtrauktas vieno iš kreditorių reikalavimas; taip pat konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 22 str. 1 d. 5 p. ir įmonės kreditorių susirinkime patvirtintos Informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės restruktūrizavimo procedūrų tvarkos 6 p., nes per nustatytą terminą nepateikė kreditoriui reikalingos informacijos.

Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 (toliau – Elgesio kodeksas), 11 p. įpareigoja administratorių savo veikloje vadovautis etikos principais. Profesionalumo principas reiškia, kad administratorius turi administratorius gali administruoti bankrutuojančią, bankrutavusią ar restruktūrizuojamą įmonę tik turėdamas pakankamai žinių ir patirties, būti gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bankroto ir restruktūrizavimo procesus, ir kurių reikia procedūroms atlikti (11.2 p.); naujos redakcijos etikos kodekse įtvirtintas profesionalumo principas nustato, kad administratorius turi tinkamai, rūpestingai, kvalifikuotai, atsakingai atlikti savo pareigas; visada veikti profesionaliai, aiškinti bankroto ir restruktūrizavimo procesų dalyviams proceso teisinį reguliavimą ir siekti, kad kreditorių susirinkimas priimtų teisėtus sprendimus. Efektyvumo principas reiškia, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek įmanoma didesne dalimi, atliekant procedūras būtų efektyviai naudojami žmogiškieji, laiko ir materialiniai ištekliai; aktyviai talkinti teismo ir kreditorių susirinkimų darbui, nevilkinti proceso savo veiksmais ar neveikimu (11.3 p.). Naujos redakcijos etikos kodekse efektyvumo principas įtvirtintas 11.4 p. ir įpareigoja siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne dalimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką; efektyviai naudoti žmogiškuosius ir materialinius išteklius; aktyviai talkinti teismo ir kreditorių susirinkimų darbui, nevilkinti proceso savo veiksmais ar neveikimu.

Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos siūlymu 2014-08-19 įmonės kreditorių susirikimo pirmininku išrinktas įmonės direktorius, nesantis įmonės kreditoriumi. Vadovaujantis Įstatymo 25 str. 1 d. 1 p., restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę rinkti ir iš pareigų atšaukti kreditorių susirinkimo pirmininką. Įstatymo 27 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių komiteto nariais gali būti tik kreditoriai, o kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimo pirmininku, kuris kartu yra ir kreditorių komiteto pirmininkas, gali būti taip pat tik įmonės kreditorius. Tai, kad 2014-08-19 įmonės kreditorių susirinkime kreditorių komitetas nebuvo renkamas, o pirmininku išrinktas asmuo buvo tik šiame susirinkime, nekeičia susirinkimo pirmininkui teisės aktų suteiktų įgaliojimų apimties. Remiantis Įstatymo 24 str. 2 p., kreditorių susirinkimo pirmininkas, pateikęs prašymą ir pasirašęs pasižadėjimą išsaugoti komercinę (gamybinę) paslaptį, turi teisę gauti ir komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją. Pagal Įstatymo 25 str. 1 d. 9 p., kreditorių susirinkimas turi teisę įpareigoti susirinkimo pirmininką pasirašyti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, be to, pirmininkas turi teisę dalyvauti įmonės valdymo organų susirinkimuose ir posėdžiuose (25 str. 3 d.). Kaip minėta, 2014-08-19 vykusio susirinkimo metu buvo pritarta įmonės restruktūrizavimo planui, taigi vertinti ir įmonės kreditoriams reikšmingi klausimai. Teismo vertinimu, sisteminis ir loginis teisės normų aiškinimas leidžia teigti, kad tuo atveju, kai aptarti įgaliojimai suteikiami asmeniui, kuris atstovauja įmonės, bet ne kreditorių interesams, gali kilti interesų konfliktas. Dėl to pareiškėjos argumentas, kad nurodyto susirinkimo metu išrinktasis pirmininkas vykdė tik organizacinio pobūdžio funkcijas, nepagrįstas. Šiam teiginiui prieštarauja tiek faktinės aplinkybės, tiek teisinis reglamentavimas, nustatantis pirmininko įgaliojimus. Taigi pareiškėja, siūlydama įmonės vadovo kandidatūrą į kreditorių susirinkimo pirmininkus, neveikė tinkamai, rūpestingai ir atsakingai.

Nustatyta ir nėra ginčo, kad įmonės kreditorius AB Šiaulių bankas apie 2015-01-27 šaukiamą kreditorių susirinkimą pranešimą gavo 2015-01-26. Pareiškėjos teigimu, taip įvyko dėl įmonės darbuotojų kaltės, neatsižvelgiant į tai, banko atstovas susirinkime dalyvavo. Vadovaujantis Įstatymo 22 str. 1 d. 3 p., restruktūrizavimo administratorius šaukia kreditorių susirinkimus. Įstatymo 24 str. 10 d. nustatyta, kad kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims apie numatomą restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimą pranešama raštu iki jo likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų ir pridedama kreditorių susirinkimo darbotvarkė. Argumentas, kad pranešimas išsiųstas AB Šiaulių bankui vėliau dėl kitų asmenų kaltės, neeliminuoja pareiškėjos atsakomybės užtikrinant, kad visi kreditoriai būtų laiku informuoti apie šaukiamą susirinkimą ir galėtų susipažinti su darbotvarke. Priešingai, teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja neveikė tinkamai, rūpestingai ir atsakingai.

Nustatyta, kad AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas patvirtintas 2014-10-13, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2014-07-23 nutarčiai (Komisijos byla, I t., b. l. 111-117). 2014-12-04 nutartimi, išnagrinėjus pareiškėjos atstovo prašymą dėl įmonės kreditorių reikalavimo sąrašo patikslinimo, Vilniaus apygardos teismas patvirtino patikslintą įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tačiau AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas į bendrą kreditorių sąrašą neįtrauktas (Komisijos byla, II t., b. l. 5-7). Pareiškėjos teigimu, bankas į administratorių nesikreipė, o pats restruktūrizavimo administratorius neturi pareigos inicijuoti restruktūrizavimo plano keitimo ar tikslinimo. Remiantis Įstatymo 14 str. 11 d., plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas, t. y. projektą rengia įmonės valdymo organas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratorius turi teisę dalyvauti rengiant ir svarstant įmonės restruktūrizavimo planą (Įstatymo 22 str. 2 d. 2 p.). Įstatymo 24 str. 5 d. nustatyta, kad kreditoriai turi teisę teikti pasiūlymus restruktūrizavimo administratoriui ar įmonės valdymo organui dėl restruktūrizavimo plano. Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad restruktūrizavimo planą rengia įmonės valdymo organas, kreditoriams ši pareiga nenustatyta, todėl AB Šiaulių bankas teikti pasiūlymų pareiškėjai neprivalėjo. Kita vertus, administratorius turi imtis priemonių, kad teismo nustatytais terminais būtų parengtas, pateiktas tvirtinti ir įgyvendintas restruktūrizavimo planas, prižiūri restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų veiklą, susijusią su restruktūrizavimo plano vykdymu (Įstatymo 22 str. 1 d. 1-2 p.). Patvirtinus banko finansinį reikalavimą, tačiau šiais duomenimis operatyviai nepatikslinus restruktūrizavimo plano, objektyviai apsunkinamas jo vykdymas numatytu laiku, sudaromas pagrindas vilkinti restruktūrizavimo procesą. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad pareiškėja, nesiimdama priemonių tam, kad būtų patikslintas restruktūrizavimo planas, nesilaikė profesionalumo ir efektyvumo reikalavimų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad AB Šiaulių bankas 2015-02-03 kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti ataskaitą apie įmonės restruktūrizavimo plano vykdymą, tačiau buvo informuotas, jog tikslinami duomenys ir ataskaita bus pateikta vėliau. Matyti, kad pareiškėja kreipėsi į įmonės atstovus, siekdama gauti reikalingus dokumentus, klausimas dėl ataskaitos pateikimo turėjo būti sprendžiamas 2015-06-10 kreditorių komiteto posėdyje. Pareiškėjos teigimu, ji ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad ataskaita būtų pateikta bankui, o procesas užtruko dėl objektyvių aplinkybių, susijusių su įmonės atstovų veiksmais. Informacijos teikimo kreditoriams apie RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo procedūrų tvarkos, patvirtintos RUAB „VKK Investicija“ 2015-01-27 kreditorių susirinkimo protokolu, 6 p. nustatyta, kad informacija apie restruktūrizavimo plano vykdymą pateikiama per 30 dienų pasibaigus ataskaitiniam ketvirčiui, kreditoriams, turintiems daugiau kaip 10 proc. visų kreditorinių reikalavimų, valstybinėms institucijoms, kreditorių susirinkimo pirmininkui ir kreditorių nariams be atskiro prašymo. Remiantis šia nuostata, AB Šiaulių bankui, atitinkančiam šioje tvarkoje nurodytus kriterijus, informacija apie restruktūrizavimo plano vykdymą už 2014 m. IV ketvirtį turėjo būti pateikta pačios pareiškėjos iniciatyva iki 2015-01-30. Įstatymo 22 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad restruktūrizavimo administratorius, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, privalo nurodyti įmonės valdymo organų nariams jų veiklos trūkumus ir nustatyti terminą tiems trūkumams pašalinti. Duomenų, kad pareiškėja pateikė aptartą ataskaitą bankui, nenustatyta. 2015-02-03 gavusi banko paklausimą, žinodama, kad terminas pateikti ataskaitą jau yra praleistas, į įmonės direktorių su reikalavimu pateikti reikalingą informaciją kreipėsi tik 2015-03-05, o pakartotinai – 2015-04-07 (Komisijos byla, I t., b. l. 77-80). Teismo vertinimu, to negalima laikyti pareiškėjos aktyviais veiksmais, o argumentai, kad ataskaitos ji negalėjusi pateikti ne dėl savo kaltės, šiuo atveju teisiškai nereikšmingi.

Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda, yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Komisija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Stinkoma“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.