- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- e2SP-172-867/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01600-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- K. T., S. M., Mažajai bendrijai, „Starboats LT“, S. N., A. N.
- Trečiasis asmuo
- V. A.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris
- 2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
- 2.6.7Restitucija
- 2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovams K. T., S. M., Mažajai bendrijai (toliau - MB) „Starboats LT“, atsakovų atstovei advokatei V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovams MB „Starboats LT“, K. T., S. M., S. N. ir A. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo V. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo: 1) garažo pirkimo-pardavimo sutartį GB-8352 sudarytą 2016 m. gruodžio 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės MB „Starboats LT“ nesiekiant tikrosios šalių valios pripažinti negaliojančia; 2) garažo pirkimo-pardavimo sutartį LM-349 sudarytą 2018 m. vasario 5 d. tarp atsakovės MB „Starboats LT“ ir atsakovų S. N. ir A. N. pripažinti negaliojančia dėl nesąžiningo įgijimo; 3) taikyti restituciją ir pripažinti garažo nuosavybės teisę ieškovei ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad garažo pirkimo-pardavimo sandoris tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas tik dėl akių, nes tikroji valia buvo gauti Europos struktūrinių fondų paramą verslui vystyti, nors būtų užtekę ilgalaikės nuomos, todėl akivaizdu, kad atsakovai K. T. ir S. M. apgaulės būdu įgijo ginčo garažą. Nurodo, kad atsakovai S. N. ir A. N. žinojo, kad garažas įmonei nepriklauso, todėl jie yra nesąžiningi įgijėjai. Taip pat nurodo, kad atsakovai K. T. ir S. M. įsiprašė, kad mažoji bendrija būtų įregistruota pas ją jos gyvenamu adresu. Jos sūnus V. A. pagal žodinę rangos sutartį gavo pirmą užsakymą pagaminti gaminius iš atsakovų K. T. ir S. M. lėšų, mokant dalimis pagal darbų etapus. Prie jos namų, ant jos žemės pastatė didelius karkasinius pastatus, uždengė juos plėvele ir atsakovės mažosios bendrijos užsakymu pradėjo darbus. Visas darbas truko apie metus, už jį nebuvo apmokėta, jos sūnus nebuvo įdarbintas. Ji patikėjo pažadais, kad bus įdarbintas jos sūnus jachtų gamybos versle. Nurodo, kad tikroji šalių valia nebuvo parduoti garažą mažajai bendrijai vykdyti verslą, todėl ji buvo apgauta, nes atsakovai ją įtikino, kad įmonė privalo turėti nuosavybę Priekulėje. Nurodo, kad mažoji bendrija garažu nesinaudojo, jos sūnus beveik metus laiko dirbo įmonės naudai, naudojosi garažu, ten laiko savo asmeninius daiktus, o mokesčius mokėjo ji.
Atsiliepimas
Atsakovai MB „Starboats LT“, K. T., S. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, be to, prašo ieškovei skirti 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir 50 procentų baudos priteisiant atsakovams bei priteisti atsakovų turėtas atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad ieškovės sūnus pats paskambino ir pasiūlė susitikti aptarti verslo galimybes. Susitikimo metu nurodė, kad turi patalpas, įrankius, medžiagas kanojų gamybai. Buvo įsteigta įmonė, kuri turėjo susidėti iš trijų narių, tačiau dėl to, kad ieškovės sūnus turėjo skolų antstoliui, jis atsisakė būti mažosios bendrijos nariu, kad įmonei nebūtų taikomi jokie suvaržymai. Dėl verslo vystymo vietos ginčo nekilo, įmonė buvo įregistruota gavus ieškovės sutikimą, tai patvirtina ir elektroninis susirašinėjimas su ieškovės sūnumi. Mažosios bendrijos įsteigimo tikslas buvo pradėti verslą ir gauti finansavimą bendrai atsakovų ir ieškovės sūnaus verslui finansuoti. 2017 m. birželio 5 d. gavus neigiamą atsakymą dėl finansavimo ieškovės sūnui buvo pasiūlyta išsipirkti garažą už nupirktą kainą, nes mažoji bendrija turėjo atsiskaityti su kreditoriais. Turtas buvo įgytas ne tik dėl vykdomo konkurso, bet ir dėl atsiradusio poreikio sandėliuoti įmonės įsigytus įrankius bei medžiagas, nes paaiškėjo, kad ieškovės sūnus neturi nei įrankių, nei medžiagų, nei gamybai skirtų patalpų, o didžioji dalis jų buvo perkama iš įmonės lėšų. Buvo pasiūlyta išsipirkti garažą dar iki jo pardavimo tretiesiems asmenims, tačiau tokiomis galimybėmis nebuvo pasinaudota.
Atsakovai S. Navardauskas ir A. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti jų turėtas atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 1 d. rado skelbimą, kad parduodamas garažas, kurį įsigijo savo reikmėmis, neturėdami tikslo jo parduoti. Ieškovės sūnus mainais už garažą pasiūlė sandėliuką, tačiau jie su tokiu siūlymu nesutiko.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovų K. T. ir S. M. atsiliepimas neatitinka tikrovės, atsakovai prie atsiliepimo pateikė suklastotą finansinį dokumentą kasos išlaidų orderio kvitą. Nurodo, kad siekiant gauti finansavimo galimybes atsakovas K. T. dėl akių deklaravo savo gyvenamąją vietą pas ieškovę, o negavus paramos iš Europos Sąjungos fondų išsideklaravo. Būtent dėl paramos gavimo ieškovė be jokių pinigų perrašė atsakovei mažajai bendrijai savo garažą, sudarydama pirkimo – pardavimo sandorį, nors pačiai mažajai bendrijai joks garažas niekada nebuvo reikalingas nei gamybai, nei sandėliavimui, nes mažoji bendrija neturėjo jokio sandėliuotino ar saugomo turto, o garaže visada buvo ieškovės ir jos sūnaus daiktai. Nurodo, kad atsakovai nepateikė teismui įmonės paskolų deklaracijos, kuri privalomai teikiama VMI ir kurioje atsispindėtų, kad įmonė turi skolų, jai pritaikyti areštai. Mano, kad tvirtinimas, kad garažo pardavimas buvo būtinybė yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovai S. Navardauskas ir A. N. pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad 2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, nes šis sandoris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, be to, garaže buvo sandėliuojamos įmonės veikloje naudojamos medžiagos ir įrankiai, ir nurodė kaip turimą turtą valstybės institucijoms Europos struktūrinių fondų paramai gauti, o tik vėliau pardavė jiems. Mano, kad pagal ieškinyje ir dublike nurodytas ieškovės aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad sandoris buvo sudarytas panaudojus apgaulę prieš ieškovę. Nurodo, kad notarine tvarka sudarytoje sutartyje yra nurodyta, kad sandorio kaina yra sumokėta prieš sandorio sudarymą grynais pinigais. Toks notarine tvarka patvirtintas pareiškimas yra ir pakvitavimas, patvirtinantis visos kainos sumokėjimą už garažą. Nurodo, kad ieškovei tenka pareiga paneigti notarine sutartimi patvirtintą aplinkybes, kad jos sūnus negavo pinigų už garažą prieš sudarant sandorį. Ieškovė gali būti suklaidinta jos sūnaus, kuris ją atstovavo sudarant sandorį, nes ieškovės sūnus galėjo ir neperduoti ieškovei už garažą gautų pinigų. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai MB „Starboats LT“, K. T. ir S. M. pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad B. K. yra ieškovės ir jos sūnaus pažįstamas, į kurį buvo kreiptasis pagalbos siekiant surasti notarą. Nurodo, kad šis asmuo taip pat ieškojo galimybių atpirkti ieškovei garažą pasiimant paskolą, tačiau paskolos ieškovei nepavyko gauti. Nurodo, kad abu notariniai sandoriai dėl garažo pardavimo buvo įforminti pas notarą ir buvo sutikrinti notaro. Garažas buvo įsigytas iš jų asmeninių lėšų, sumokant kainą ieškovei ir jos sūnui. Mokėjimo patvirtinimas yra paremtas kasos išlaidų orderiu, kuris buvo surašytas grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo momentu. Nurodo, kad nekilnojamojo turto nebūtų reikėję įsigyti, jei nebūtų reikėję pirkti medžiagų ir įrankių. Palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją ir savo reikalavimų nekeičia.
Šalies argumentai
Ieškovė I. A. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2016 m. vasarą sūnus dirbo Klaipėdoje jachtų klube, remontavo jachtą ir susipažino su atsakovais K. T. ir S. M., kurie norėjo kurti mažąją bendriją. Galimybės gauti Europos Sąjungos paramą buvo didesnės kaimo vietovėje, tai atsakovai prašė, kad jos bute būtų priregistruota mažoji bendrija ir K. T., o kadangi reikėjo lėšų gavimui, darbo pradžiai kažkokios tai patalpos, pas ją nieko daugiau nebuvo tik garažas, ir tada jie sutarė, kad tą garažą apiformins kaip pardavimą, tačiau tai nebus pardavimas, o tik jų susitarimas gauti Europos Sąjungos paramos lėšoms. Viskas buvo daroma labai greitai, nes iki metų galo reikėjo susitvarkyti, gegužę jau turėjo būti lėšos skirstomos. Nurodė, kad gruodžio 12 d. ji parašė įgaliojimą sūnui, kad jis viską sutvarkytų, nes tuo metu turėjo sveikatos problemų ir turėjo eiti pas gydytojus, neturėjo tiek laiko. , nes viską skubiai reikėjo daryti, jei būtų galėjusi pati viską daryti, gal būtų paėmusi iš atsakovų raštelį, kad darom tarp savęs, ne pardavimą. Prieš duodama įgaliojimą, ji internete pasižiūrėjo, kas atsakovai per žmonės, pasižiūrėjo, kad garbūs žmonės, mokslų daktaras, universiteto dėstytojas, atsakovai tarpusavyje artimi giminaičiai. Ji tikėjo, kad atsakovai gavę lėšas, jai garažą gražins atgal, tačiau tas garažas nebuvo gražintas, o parduotas. Kai buvo planuojama parduoti garažą, ji nieko nežinojo, nes tuo metu buvo gydoma nuo vėžio. Jai sūnus bijojo ką sakyti, nes jos padėtis buvo labai rimta. Garažą nori susigrąžinti, nes tai jos nuosavybė, kurios nebuvo sutarę, kad parduos, be to, tai jos mirusio vyro statytas, paveldėtas po jo mirties turtas, be to, garaže buvo visi sūnaus įrankiai, ir jos šiltinimo medžiagos. Po gydymo grįžusi namo, pamatė, kad prie garažo svetima spyna uždėta, tada paskambino sūnui ir jis atvažiavęs jai papasakojo kas įvyko su garažu ir parodė jo ir atsakovų susirašinėjimą, kuriame jos sūnus prašė neliesti garažo. Nurodė, kad garažo pirkėjas netolimas kaimynas, per gatvę gyvena, pirkėjas nupjovė garažą ir uždėjo kitą spyną. Jokių pinigų nei ji, nei sūnus pardavus garažą, negavo, nes jie abu iš jos pensijos gyveno. Skaitė įgaliojimą, suprato, ką su juo galės daryti sūnus. Buvo kalbėta, kad šitas sandoris bus tik dėl paramos gavimo, viską darė tik norėdama padėti sūnui, kad jis uždirbtų daugiau pinigų. Nurodė, kad formaliai sandorį leido sudaryti, nes norėjo, kad sūnus uždirbtų pinigų, nes jis gamins kanojas ir gaus gerą atlyginimą. Patvirtino, kad atsakovai per sūnų prašė parduoti garažą ir jai sūnus aiškino, kad reikia tokių dalykų, priregistruoti, reikės garažo. Garaže buvo laikoma fanera, reikalinga kanojoms gaminti ir staklės, kurios naudojamos kanojų gamybai, įrankiai. Jai nebuvo žinoma, kad buvo siūloma sūnui atpirkti garažą, nes tik 2018 vasario 5 d. grįžus iš reabilitacinio gydymo jai tapo žinoma apie garažo pardavimą. Patvirtino, kad už garažą neturėjo būti mokama pinigai. Notarui nieko apie garažo pardavimą nesakė, o tik pasirašė įgaliojimą. Pati būtų sudariusi notarinę sutartį, tačiau su atsakovais būtų sudariusi rašytinį susitarimą, kad atsakovai grąžins jai garažą atgal. Mano, kad ji buvo apgauta. Negavus lėšų iš Europos Sąjungos nesusigrąžino garažo, nes gydėsi. Patvirtino, kad nesitarė kada ir kokias terminais bus jai atgal grąžintas garažas. Paaiškino, kad ji sūnui davė tik vienkartinį įgaliojimą ir nebuvo tikslo parduoti garažo, o tik perrašyti, kad galėtų gauti Europos Sąjungos paramą, nes pasitikėjo atsakovais.
Atsakovas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė į kai kuriuos klausimus net nežino atsakymų, nes visas susitarimas vyko ne su ieškove, o tarp jų ir ieškovės sūnaus V. A.. Nurodė, kad su ieškovės sūnumi susipažino Klaipėdoje, kai jis dirbo prie laivo ir jie apsikeitė kontaktais. Po to, kai ieškovės sūnus dirbo Vilniaus rajone, jis pats juos susirado, paklausė ar nereikia ko nors pagaminti jiems. Jie tuo metu buvo akademikai, nieko apie tai neišmanė, susitiko pasikalbėti ką jis moka. Verslo projektas buvo visų jų trijų idėja. Verslą galėjo registruoti ir Vilniaus rajone, bet kadangi ieškovės sūnus buvo tas meistras, kuris žadėjo dirbti, nusprendė, registruoti Priekulėje. Tuo metu neturėjo nei įmonės turto, nei kur registruoti, tai ieškovės sūnus pats pasiūlė, kad įregistruotume jo bute, sakė ten yra žemės, garažas, turi įrankius patalpas galės pradėti dirbti ir nurodė, kad turi patalpas, kur galės dirbti. Visi klausimai buvo derinami tik tarp jų trijų, o ne su ieškove. Likus kelioms dienom iki įsteigiant įmonę, V. A. pasakė, kad garažas ir butas yra perrašytas mamai, dėl antstolių, kurie jį persekioja, tada buvo susitarta, kad bus gautas įgaliojimas. Su ieškove, susipažino tik 2017 m. kovo mėnesį, kai atvažiavo statyti angarą, kurį ir pradėjo statyti būtent dėl to, kai suprato, kad V. A. neturi kur dirbti, pradėjo skolintis pinigus. Garažas buvo reikalingas kaip įmonės turtas, kad gauti tai paramai ir jį įsigijo. Paaiškino, kad jis V. A. rėmė finansiškai nuo lapkričio mėnesio, tai yra pervesdamas ieškovei pinigus ir duodavo grynais pinigais V. A., todėl buvo susitarę, kad jau už garažą yra atsiskaitę su V. A.. Pardavę garažą susitarė, kad visus įrankius, kuriuos buvo nupirkę, palieka V. A.. Visoje darbo eigoje V. A. žadėjo pagaminti prototipą, tačiau nepagamino. Iš savo akademiko algos ir turėdamas penkis vaikus rėmė V. A. ir jam pačiam ėmė trūkti pinigų, tada pats ieškovės sūnus sakė parduokit tą garažą, o kai ieškovės sūnus jiems nebekėlė ragelio, įmonei buvo uždėtas areštas už skolas, nes pinigai buvo skolinti ir įrankiams ir medžiagoms pirkti iš pažįstamų ir draugų, tik tada buvo priimtas sprendimas dėl garažo pardavimo, su V. A. pasitarus. Buvo įdėtas skelbimas 2017 m. spalį/lapkritį, jis ten ilgai, buvo, ieškovės sūnui sakė susitark, leis išsipirkti garažą, išėmė skelbimą, nes V. A. turėjo gauti paskolą garažui išsipirkti, tačiau to padaryti jam nepavyko, tada vėl įdėjo skelbimą ir susirado pirkėją. Ieškovės sūnus organizavo pirmąjį - pirkimo pardavimo sandorį pas notarą. Jų ir ieškovės bendravimas nebuvo dalykinis, jie atvažiuodavo dirbti kiekvieną pirmadienį. Matėsi, kad ieškovė stengėsi padėti, virdavo ir valgyti, stengėsi dėl sūnaus, dirbo kartu su Vytautu, tačiau ieškovė nefigūravo kaip asmuo šitame procese. Kasos kvitas buvo pasirašytas Vytauto, pasirašytas tą pačią dieną, kai įvykdė garažo pirkimo-pardavimo sandorį. Tarp jų ir V. A. buvo susitarimas, jog garažas tampa įmonės turtu ir jie visi dirba kartu, turėjo verslo planą, nebuvo kalbos, kad garažas bus grąžintas. Prieš parduodant garažą N., pasakė, kad teisiškai jokių ginčų dėl garažo nėra, tačiau garažas yra parduodamas už įmonės skolas, kad būtų galima jas padengti. Iš N. pinigai buvo gauti ir buvo padengtos įmonės skolos. Sudarant pirmąjį garažo sandorį nebuvo mokėti grynieji pinigai, nes taip nesitarė, tačiau buvo daromi pavedimai tiek ieškovei, tiek duodant grynais jos sūnui ir ilgainiui tapo toks susitarimas, kad šis turtas tampa įmonės ir ieškovės sūnų toks susitarimas tenkino, tačiau nebetenkino, kai jis negalėjo gauti paskolos garažo išsipirkimui, be to, jam liko visi įmonės pirkti įrankiai. V. A. niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl pinigų už garažą, nes tai buvo laikoma kaip jo įnašas į įmonę.
Atsakovas K. Tolkačevski teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Iš esmės patvirtino atsakovo S. M. teismo posėdžio metu duotus parodymus. Paaiškino, kad V. paskambino Sauliui ir pasiūlė kurti verslą ir parodė laivelių brėžinius. Nutarė steigti verslą visi: jis, S. ir V., tačiau V. nebuvo įtrauktas mažosios bendrijos narius, nes turėjo skolų. Buvo nutarta vystyti dvi verslo kryptis, tai yra gaminti kanojas ir paleisti laivelį su ekskursijomis Neries upe, nes jis yra istorikas. Paaiškino, kad V. A. pats nurodė, kokius įrankius, kokias medžiagas reikia nupirkti, viskas buvo nupirkta iš įmonės ar iš S. lėšų, laikoma garaže. Iš pradžių sekėsi dirbti visiems kartu. Dirbo su marketingu, tačiau negavus finansavimo, ketino ir toliau dirbti, tai vasarai, startui buvo visai neblogai, tačiau koją pakišo tai, kad V. ne viską žinojo ką reikia pirkti, buvo nupirktos medžiagos, bet jos netiko, po to V. iš savo lėšų pirko medieną, vėl netiko, netiko ir fanera, pradėjo nesisekti, V. nustojo išviso kelti ragelį ir tada 2017 m. spalio/lapkričio mėnesį buvo įdėtas skelbimas parduoti garažą, nes V. nesikalbėjo, o pinigų buvo pasiskolinta įrankių pirkimui. Skelbimu susidomėjo N.. Su V. ir S. visi kartu susitiko, nusprendė, kad turi per daug skolų, kad negali dabar dirbti, sutarė, kad garažas palieka įmonei, o įrankiai kuriuos pirko V., nes jis su jais dirbo. Tada iš naujo buvo įdėtas skelbimas dėl garažo pardavimo, pats paskambino N., paklausė ar domina dar garažas. Dar sykį pasidomėjo ir V., ar jis tikrai nieko negali padaryti, kad garažas nebūtų parduotas kitiems asmenims. V. negalėjo savo vardu paimti kredito dėl antstolių. V. derino ant ko dar galėtų paimti paskolą, tačiau nieko neišėjo, nes jo mamai paskola nebuvo išduota dėl amžiaus. Pardavus garažą, tą pačia dieną įkėlė pinigus į įmonės sąskaitą ir jais buvo padengtos įmonės skolos, kurios iki šios dienos yra dengiamos. Visi įmonės įrankiai buvo garaže, o pardavus garažą įrankių likimo nežino, nes ten jų nebebuvo, jie liko pas V. A.. Pretenzijų dėl apmokėjimo už garažą iš V. A. nėra gavęs. Apie ieškovės mokėtas sąskaitas už MB „Starboats Lt“ nežino, jam tik buvo žinoma, kad V. A. dirbo šalia ir dirbo savo asmeninei gamybai, buvo pradėjęs imti sąskaitas – faktūras MB „Starboats LT“ vardu, tačiau jis jam tai daryti uždraudė, nes jis neturėjo teisės imti sąskaitų – faktūrų. V. A. jiems tvirtino, kad garažas yra jo, o ne ieškovės.
Atsiliepimas
Atsakovų S. N. ir A. N. atstovas advokatas R. G. nurodė, kad palaiko poziciją, kurią yra išdėstę atsiliepime ir triplike. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 12 d. sandoris buvo sudarytas ir garažu įmonė ilgą laiką naudojosi, sandoris buvo registruotas viešai ir deklaruojamas MB „Starboats LT siekiant gauti paramą. Jo atstovaujamieji nieko bendro neturi nei su ieškove, nei su atsakovais. Jie rado skelbimą ir nusprendė pirkti garažą, nes jis yra netoli jų gyvenamosios vietos, buvo sudaryta notarinė sutartis. Apie sudarytą notarinę sutartį buvo informuotas ir V. A., jam buvo siūloma pasiimti daiktus, pats V. A. net siūlė perpirkti garažą. N. pinigus už garažą sumokėjo ir jokių nesąžiningų veiksmų neatliko. 2016 m. gruodžio 12 d. sandoris realinis, nes perėmė turtą, jį įregistravo savo vardu ir jis buvo įvykęs. N. nežinojo, kad tarp V. A. ar MB „Starboats LT“ ar ieškovės yra kokių nors ginčų. 2017 m. lapkričio 1 d. N. rado skelbimą, kad yra parduodamas garažas ir dėl šio garažo pardavimo buvo kalbama su K. T.. Nurodė, kad MB „Starboats LT“ garaže realiai buvo laikomi įmonės įrankiai ir medžiagos, ką patvirtino ir pati ieškovė ir liudytojas A. B.. Jei buvo siekiama apgauti valstybę ar Europos Sąjungos institucijas, tai ieškovė pati elgėsi nesąžiningai ir negali reikšti, kad būtų ginamos jos pažeistos teisės. N. yra perėmė garažą ir juo naudojasi, todėl jie laikyti sąžiningais įgijėjais. Ieškovė pati leido perleisti garažą, kaip pati nurodo mokėjo už MB „Starboats LT“ ir ji savo veiksmai iš esmės lyg veikė jungtinėje veikloje su MB „Starboats LT, nes siekė tam tikro bendro tikslo, kad sūnus gautų darbo užmokestį.
Trečiasis asmuo V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu sutinka, nes viskas buvo dėl bendradarbiavimo. Buvo pasirašytas garažo perrašymas, kad įmonė galėtų gauti Europos Struktūrinių fondų paramą. Kvito jis nepasirašinėjo, jis atsirado bylos metu. Įspėjo atsakovus, kad garažo nepardavinėtų. S. M. jį skubino, kad Klaipėdoje būtų sudaryta notarinė sutartis, todėl jis paskambino pažįstamam B. K. ir susitarė dėl notaro, nuvažiavo pas notarą, perrašė, nieko neskaitė. Parama turėjo būti gauta apie vasaros vidurį. Negavo paramos, tačiau dirbo toliau, planavo gal dar sykį kreiptis, gal pavyks gauti. Jis susitiko su B. K. norėjo išpirkti garažą, nes jis sutiko išpirkti garažą. Nepripažįsta, kad yra skolingas atsakovams, nes negavo atlyginimo. Paaiškino, kad dalis įrankių buvo laikoma garaže, garaže atlikdavo pradinius darbus, o vėliau dirbo šiltnamiuose. Jis norėjo išpirkti garažą už 2 400,00 Eur, tačiau jam nedavė paskolos, nes jis turi įsiskolinimų, ieškojo žmogaus kurio vardu galėtų paimti paskolą, tačiau nerado. Nurodė, kad atsakovai garažą iš pradžių pardavinėjo už didesnę sumą, tačiau nepavyko rasti ir vėliau pardavė pigiau. Patvirtino, kad jis siūlė K. T. imti paskolą ir dalimis jam jis būtų grąžinęs, nes B. K. būtų už jį garantavęs, tačiau reikėjo žmogaus su švariais dokumentais. Grįžęs po notaro papasakojo mamai apie sandorį. Patvirtino, kad atsakovai pirko įrankius ir lentas ir jis siūlė jiems grąžinti pinigus. Patvirtino, kad atsakovai informavo jį, kad bus parduodamas garažas. 2019 m. sausio 3 d. teismo posėdžio metu V. A. paaiškino, kad jis prisiminė, kad jis pasirašė ant orderio ir nebeginčija, kad tai jo parašas. Paaiškino, kad pats N. jam pasakė, kad notariškai teisinga ir visiškai vienodai kas kam yra skolingas. Visos medžiagos guli šiltnamiuose, o garaže buvo tik reismusas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš 2016 m. gruodžio 1 d. sutikimo, notarinio registro Nr. 8524, nustatyta, kad ieškovė I. A. sutiko, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) mieste, Klaipėdos rajone, butų įregistruota naujai steigiamo juridinio asmens, mažosios ūkinės bendrijos, buveinės adresas (I t., e. b. l. 8).
Iš 2016 m. gruodžio 12 d. įgaliojimo, notarinio registro Nr. GB-8329, nustatyta, kad ieškovė I. A. įgaliojo V. A. savo nuožiūra, savo nustatyta kaina ir sąlygomis parduoti negyvenamąją patalpą-garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas (toliau - ginčo garažas) (I t., e. b. l. 5-6). Ieškovės V. A. išduotas įgaliojimas galiojo vieną mėnesį.
Iš 2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. GB-8352, nustatyta, kad I. A., atstovaujama V. A., veikiančio pagal įgaliojimą, patvirtintą Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro 2016 m. gruodžio 12 d., registro Nr. GB-8329, pardavė ginčo garažą, MB „Starboats LT“ už 2 500,00 Eur. Sutarties 4.1.1. punkte nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo pardavėjui 2 500,00 Eur grynais prieš pasirašant sutartį. (I t., e. b. l. 78-85). Iš minėtos pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad ginčo garažo vidutinė rinkos kaina pardavimo metu buvo 1 220,00 Eur. Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į ginčo garažą pirkėjui MB „Starboats LT“ pereina nuo ginčo garažo perdavimo, o 5.2 punkte numatyta, kad ginčo garažą pardavėjas perdavė, o pirkėjas perėmė prieš sudarant ir pasirašant šią sutartį, todėl šalių susitarimu ši sutartis yra kartu ir ginčo garažo perdavimo – priėmimo dokumentas (aktas).
Iš 2016 m. gruodžio 13 d. Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ginčo garažas, 2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. GB-8352 pagrindu, priklauso MB „Starboats LT“ (I t., e. b. l. 9).
Iš 2016 m. gruodžio 12 d. kasos išlaidų orderio nustatyta, kad V. A. pasirašė ant kasos išlaidų orderio 2 500,00 Eur sumai už patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) rajonas (I t., e. b. l. 76).
Iš 2018 m. vasario 20 d. Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ginčo garažas, 2018 m. vasario 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LM-349 pagrindu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, priklauso atsakovams S. N. ir A. N. (I t., e. b. l. 10-11).
Civiliniai teisiniai santykiai yra pagrįsti sutarčių laisvės principu, suteikiant jų dalyviams teisę susitarti dėl bet kokių veiksmų, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė reiškia ieškinį prašydama pripažinti negaliojančiais du sandorius dėl to paties ginčo garažo, tai yra 2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kurią ieškovė prašo pripažinti negaliojančia, tuo pagrindu, kad šis sandoris buvo tik dėl akių, tai yra tariamas, o 2018 m. vasario 5 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančią dėl nesąžiningo įgijimo ir taikyti restituciją, grąžinant jai nuosavybės teises į ginčo garažą.
Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GB-8352.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas; sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo; dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai; ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, t. y. ieškovei prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018, nutarties 38–42 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės – pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatytos faktinės aplinkybės, kad tarp atsakovų K. T., S. M. ir trečiojo asmens V. A. susiklostė santykiai, kurių pagrindu buvo įkurta MB „Starboats LT“ ir šios šalys siekė kurti bendrą verslą, gauti Europos Sąjungos lėšas, tačiau verslas nepavyko. Tai, kad buvo siekiama kurti bendrą verslą ir iš to gauti pajamas neneigė ir ieškovė, kuri siekdama, kad sūnus gautų darbo ir darbo užmokestį, sūnaus įkalbėta sutiko, kad jos bute būtų įregistruota MB „Starboats LT“ ir vienas iš atsakovų K. T.. Tiek ieškovės, tiek atsakovų K. T. ir S. M. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai K. T. ir S. M. susipažino tik po 2016 m. gruodžio 12 d. sudaryto ir ieškovės ginčijamo sandorio. Šalys patvirtino ir pripažino, kad iki to laiko derybos dėl bendro verslo kūrimo, ginčijamo sandorio sudarymo, vyko su ieškovės sūnumi V. A.. V. A. iš esmės neginčijo atsakovų K. T. ir S. M. teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad jis jiems nurodė, jog turi patalpas ir galimybes statyti laivelius ir kanojas, nepaneigė atsakovų nurodytų aplinkybių, jog atsakovams faktas apie tai, kad ginčo garažas priklauso ne jam, o jo motinai, tapo žinoma tik likus porai dienų iki ginčijamo sandorio sudarymo. Šalių teismo posėdžio metu paaiškinimais taip pat nustatyta, kad sudarant šį ginčijamą sandorį, realiai pinigai už ginčo garažą nebuvo mokėti nei ieškovei, nei jos įgaliotam asmeniui trečiajam asmeniui V. A.. Šalys patvirtino ir pripažino, kad nors ieškovės įgaliotas asmuo ir pasirašė ant kasos išlaidų orderio 2 500,00 Eur sumai, kad gavo už ginčo garažą, tačiau realiai pinigai nebuvo mokėti. Ginčijamo sandorio sutartyje nurodyta, kad ginčo garažas perduotas ir pinigai už ginčo garažą sumokėti iki sutarties sudarymo pas notarą. A. K. T. ir S. M. teismo posėdžio metu patys nurodė, kad sudarant ginčo garažo pirkimo – pardavimo sandorį su ieškove, per jos įgaliotą asmenį, V. M., nebuvo tartasi, kad bus mokami pinigai, taip pat nebuvo tartasi, kad garažas negavus Europos Sąjungos lėšų bus grąžintas ieškovei, garažas buvo kaip trečiojo asmens įnašo dalis į bendrą jų verslą ir per visą laikotarpį trečiasis asmuo jokių pretenzijų, kad už garažą nebuvo gauti pinigai nereiškė. Tai, kad V. A. ir atsakovus K. T. ir S. M. siejo tam tikri verslo santykiai iš esmės patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga, tai yra elektroninis šių šalių susirašinėjimas įregistruojant įmonę (I t., e. b. l. 52-56), verslo planas (I t., e. b. l. 57-68), elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kam buvo įsteigta įmonė, kad įmonė turi skolų (I t., e. b. l. 125-126), kad buvo perkami įrankiai būtini verslo vystymui (I t., e.b.l. 95-101) ir buvo realiai atliekami tam tikri darbai, šias aplinkybes pripažino bei jų neginčijo ir ieškovė. Byloje pateikti elektroniniai laiškai patvirtina atsakovų teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad apie tai, kad butas, kuriame bus registruota MB „Starboats LT“, nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovams K. T. ir S. M. tapo žinoma tik 2016 m. lapkričio 27 d., o iki to laiko jie manė, kad butas priklauso V. A. (I t. e. b. l. 52).
Ieškovė prašo pripažinti tariamu sandoriu pirkimo – pardavimo sutartį. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi, sudarius pirkimo – pardavimo sutartį, pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į perkamą daiktą, o pardavėjas įgyja pirkimo – pardavimo sutartyje aptartą pinigų sumą. Todėl nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti, ar šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis laikytina tariamu sandoriu, turi būti nustatyta, ar faktiškai pasikeitė ginčijama pirkimo – pardavimo sutartimi perleisto ginčo garažo savininkas ir ar buvo sumokėta pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta už šį turtą mokėtina kaina.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ginčijamą sandorį sudarė ne pati, o per įgaliotą asmenį, tai yra savo sūnų V. A., kuriam ji pati suteikė įgaliojimą parduoti ginčo garažą. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad jos valia buvo tik laikinai perleisti atsakovei MB „Starboats LT“ ginčo garažą, kad būtų galima gauti Europos Sąjungos lėšas, o vėliau ginčo garažą turėjo susigrąžinti, tačiau pati pripažino, kad nebuvo aptarta, kada ir kaip bus grąžintas jai ginčo garažas.
Teismo įsitikinimu, ginčo santykių dalyvių sandorių ir veiksmų chronologinė seka leidžia spręsti, kad labiau tikėtina atsakovų įrodinėjama versija, kad buvo siekiama kurti bendrą verslą su trečiuoju asmeniu ir tarp jų ir trečiojo asmens buvo susitarimas, kad bendram jų verslui kaip trečiojo asmens indėlis bus ginčo garažas, tačiau apie tokį susitarimą ir šalių valią labiau tikėtina nieko nežinojo ieškovė, nes ją sandorio sudarymo metu atstovavo jos įgaliotas asmuo. Įvertinus tai, kad atsakovai sudarydami sandorį žinojo, kad ginčo garažas priklauso nuosavybės teise ieškovei, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovei už ginčo garažą būtų buvusi sumokėta sandoryje numatyta suma už parduodamą ginčo garažą, patys atsakovai patvirtino, kad nebuvo tartasi, kad bus mokami grynieji pinigai, į tai, kad dėl visų sandorio aplinkybių ir sandorio detalių atsakovai tarėsi ne su ieškove, o su jos sūnumi V. A., į tai, kad realiai už ginčo sandorį ieškovė negavo jokių pinigų ir realiai pinigai nebuvo sumokėti, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ginčo sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, nes ieškovės įgaliotas asmuo veikė priešingai atstovaujamos interesams ir susitaręs su atsakovais pardavė ieškovei priklausantį ginčo garažą, o savo poziciją dėl to, kad ginčo garažas nebuvo parduotas reiškė tik tada, kai šalių verslas nepavyko ir už skolas ginčo garažas buvo parduotas. Elektroniniai laiškai patvirtina, kad 2017 m. pabaigoje V. A. buvo žinoma, apie tai, kad atsakovė MB „Starboats LT“ ketina parduoti ginčo garažą už skolas ir iš esmės jis tam neprieštaravo, priešingai kaip jis pats posėdžio metu patvirtino, jis ieškojo asmens, per kurį būtų galėjęs paimti paskolą, ginčo garažo išpirkimui, nes dėl savo turimų skolų jis pats savo vardu paskolos gauti negalėjo. V. A. žinojo, kada ir kokią dieną ir kur bus atliekamas ginčijamas garažo antrasis sandoris, tačiau apie tai neinformavo savo motinos, tai yra ieškovės, be to, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad antrasis ginčijamas sandoris neįvyktų. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad už garažą jie atsiskaitė sumokėdami V. A., nes jį rėmė ilgą laiką mokėdami jam grynais pinigais, ar tai, kad V. A. liko bendro verslo kūrimui nupirkti įrankiai ir medžiagos, nepatvirtina, kad už ginčo garažą buvo tinkamai atsiskaityta su ieškove, todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. GB-8352, CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LM-349.
Ieškovė antru ieškinio reikalavimu prašo pripažinti negaliojančia atsakovės MB „Starboats LT“ ir atsakovų S. N. ir A. N. 2018 m. vasario 5 d. sudarytą ginčo garažo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LM-349, motyvuojant tuo, kad atsakovai yra nesąžiningi ginčo garažo įgijėjai, nes yra kaimynai ir žinojo, kad ginčo garažas priklausė ieškovei, o ne atsakovei MB „Starboats LT“.
Vertinant daikto įgijėjo sąžiningumą visais atvejais būtina atsižvelgti į konkretaus sandorio sudarymo faktines aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką, įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010).
Asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis.
Paprastai civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai. Ši taisyklė taikytina visais atvejais, nebent įstatyme būtų tiesiogiai nustatyta jos taikymo išimtis – nesąžiningumo prezumpcija, kaip, pavyzdžiui, yra actio Pauliana (Pauliano ieškinio) pareiškimo atveju (CK 6.67 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, nustatyta, kad atsakovai S. ir A. N. yra ieškovės kaimynai, tačiau nėra jokių duomenų, kad ieškovė ir atsakovai artimai bendrautų ar būtų susiję kokiais kitais ryšiais su ieškove ar jos sūnumi. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovai N. kaip nors būtų susiję su MB „Starboats LT“ ar su atsakovais K. T. ir S. M.. Iš atsakovų K. T. ir S. M. paaiškinimų, kuriuos patvirtina ir atsakovų Navardauskų atstovas, nustatyta, kad N. apie ginčo garažo pardavimą sužinojo iš skelbimo, kuris buvo patalpintas 2017 m. spalio/lapkričio mėnesiais internetiniame portale. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad garažas buvo pardavinėjamas ilgą laiko tarpą, tai yra daugiau nei du mėnesius. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad N.yra perėmė garažą ir juo naudojasi, kad už ginčo garažą sumokėjo atsakovei MB „Starboats LT“. Ieškovės ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad atsakovai N. žinojo apie tai, kad ginčo garažas priklauso ieškovei, o ne MB „Starboats LT“ atmestinos kaip neįrodytos, nes viešame registre ginčo garažas buvo įregistruotas MB „Starboats LT“ vardu ir pagal šiuos duomenis nuosavybės teise priklausė nuo 2016 m. gruodžio 12 d., tai yra daugiau nei metus laiko iki ginčijamo sandorio sudarymo su N.. N. pasirašant ginčo garažo pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė MB „Starboats Lt“ patvirtino, kad nėra pateikta jokių teisminių ginčų dėl parduodamo ginčo garažo ir ginčo garažas nuosavybės teise priklauso MB „Starbots LT“, ginčijamas sandoris buvo patvirtintas notaro. Byloje esantis atsakovo S. M. 2018 m. vasario 5 d. elektroninis laiškas, rašytas V. A. nepatvirtina, kad atsakovams N. buvo žinoma apie V. A. ir MB „Starboats Lt“ verslo santykius, ar kokios nors aplinkybės apie ankstesnio ginčijamo sandorio sudarymą. P. V. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam S. N. pasakė, kad viskas yra notariškai teisingai ir nieko nepadarysi, tačiau tai tik patvirtina, kad V. A. su S. N. bendravo jau po ginčijamo sandorio sudarymo, nors byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis buvo informuotas apie tai, kada ir kur turėjo įvykti ginčijamas sandoris. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji apie ginčijamą sandorį sužinojo tik tada, kai 2018 m. vasario mėnesį grįžusi iš reabilitacijos pamatė, kad garažo duryse yra pakabinta kita spyna ir tik tada sūnus V. A. papasakojo, kad ginčo garažas yra parduotas. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai S. N. ir A. N. yra nesąžiningai įgiję ginčo garažą, todėl ieškinys toje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.
Dėl restitucijos taikymo.
Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato civilinio kodekso šeštosios knygos normos (CK 1.80 straipsnio 3 dalis).
CK 6.145 straipsnyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. Taigi, negaliojančio sandorio teisinis padarinys yra restitucija (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 1.91 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į padėtį, buvusią iki sandorių įvykdymo.
Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.
Netenkinus ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2018 m. vasario 5 d. sudarytą ginčo garažo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LM-349, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti restitucijos natūra, todėl yra pagrindas ieškovei grąžinti pinigų sumą, kurią ji turėjo įgyti pagal 2016 m. gruodžio 12 d. sudarytą ir teismo pripažintu negaliojančiu sandoriu, tai yra 2 500,00 Eur, priteisiant šią sumą iš atsakovės MB „Starboats LT.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 94,00 Eur žyminis mokestis. Kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovė, trečiasis asmuo ir jų atstovas iki bylos išnagrinėjimo teismui nepateikė, todėl ieškinį tenkinus iš dalies yra pagrindas ieškovei iš atsakovės MB „Starboats LT“ priteisti 47,00 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra pusę ieškovės patirtų ir teismui pateiktų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei MB „Starboats LT“ priteisti pusę patirtų bylinėjimosi išlaidų tai yra 417,00 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis) .
Atmetus ieškovės reikalavimą atsakovams Navardauskams iš ieškovės atsakovui S. N. priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra 1 000,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis 2 dalis).
Byloje yra susidariusių 29,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turėtų būti priteisiamos tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovų, tačiau įvertinus tai, kad ieškovės ieškinys buvo per EPP, į tai, kad iš esmės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad neįsiteikdavo atsakovams K. T., S. M. ir MB “Starboats LT“ skirti procesiniai dokumentai, todėl iš šių trijų atsakovų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimo įvykdymo užtikrinimui 2018 m. kovo 6 d. nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra įrašą viešame registre (valstybės įmonė „Registrų centras“) dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, į negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane numeriu (duomenys neskelbtini), 2G1p, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajonas, sprendimui įsiteisėjus panaikinti (CPK 150 straipsnio 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti 2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. GB-8352, sudarytą tarp I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės MB „Starboats LT“, juridinio asmens kodas 304430543, negaliojančia ir taikyti restituciją - priteisti iš atsakovės MB“ Starboats LT“ 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) ieškovei I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų MB „Starboats LT“, S. M. ir K. T. po 9,92 Eur iš kiekvieno, valstybės naudai.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018 m. kovo 6 d. nutarties Nr. e2SP-4111-867/2018 pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre (valstybės įmonė „Registrų centras“) dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, į negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane numeriu (duomenys neskelbtini), 2G1p, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.