Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-08-14 · Byla Nr. TS-51-827/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
TS-51-827/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Nuteistasis
S. R.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-51-827/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2., 2.5.16 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2019 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 59-127 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. spalio 19 d. nutartimi, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus ir jam skirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos 2003 m. gegužės 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir S. R. paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo sulaikymo 2003 m. vasario 8 d. iki 2003 m. lapkričio 7 d., bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2003 m. lapkričio 7 d. Bausmės vykdymo pradžia 2003 m. vasario 8 d., bausmės vykdymo pabaiga 2021 m. vasario 8 d., 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2016 m. rugpjūčio 8 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. birželio 27 d. – 1 metai 7 mėnesiai ir 12 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimu S. R. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir nutarta teikti šias rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose; konsultuotis su įstaigos psichologu bei atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose. Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vidutinę riziką - 61 balą (padidėjusią), nepilnai įvykdytas Lygtinio paleidimo komisijos teiktas rekomendacijas, nusikaltimo pobūdį, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę ( bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 48 kartus, iš jų 19 kartų nuobaudos skirtos įsakymais ar nutarimais, 29 kartus pravesti profilaktinio pobūdžio pokalbiai, šiuo metu turimas 4 galiojančias nuobaudas, neturimos nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenimo stilių ir draugus – neatpažįsta ir neigia savo nusikalstamą elgseną įtakojančius veiksnius, jam kyla sunkumų taikantis su priežiūros sąlygomis, turi daugybę drausminių nuobaudų, palaiko visuomenės vertybes ir normas, tačiau jam dar sunku šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis, mąstymą ir elgesį – mąstymas aplinkybiškas, neišlaikantis kryptingumo, esmės, stokojantis nuoseklumo, intergralumo, stebima dalinai sutrikusi orientacija laike. Taip pat nutarime nurodyta, kad nuteistasis turi didelių sunkumų identifikuoti kylančias problemas – neigia savo nusikalstamą elgesį, sumenkina jo problematiką, siekdamas jį pamiršti ar perkelti atsakomybę susiklosčiusioms aplinkybėms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijos nuomone, darytina išvada, jog S. R. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo S. R. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimo, kuriuo prašo taikyti jam lygtinį paleidimą anksčiau laiko, kadangi mano, kad yra pasitaisęs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad S. R. 3/4 jam paskirtos 18 metų laisvės atėmimo bausmės atliko 2016 m. rugpjūčio 8 d., pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, dalinai įvykdė ankstesnės Komisijos rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, pastaruoju metu nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (61 balas iš 168) ir nuo paskutinio vertinimo (2018 m. rugpjūčio 27 d.) rizika padidėjo 2 balais, todėl jis formaliai net neatitinka BVK 157 straipsnyje nurodytų kriterijų. Pažymėtina ir tai, kad net jei nuteistasis ir atitiktų formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams, tačiau tai būtų tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Teismo nuomone, jeigu būtų patenkintas nuteistojo prašymas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. R. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2003 m. lapkričio 28 d., šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 44 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 20 kartų buvo baustas, 29 kartus pravesti profilaktinio pobūdžio pokalbiai su nuteistuoju, paskutinį kartą baustas 2019 m. birželio 26 d., turi tris galiojančias nuobaudas. Taip pat nuteistasis buvo 8 kartus skatintas. Būdamas pataisos namuose nuteistasis dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pozityvaus užimtumo programoje, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. 2016 m. rugpjūčio 12 d. – 2016 m. gruodžio 12 d. dalyvavo ir baigė „Dailės ir meninio ugdymo“ psichologinio konsultavimo programą, nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 11 d. dalyvavo ir baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“; 2018 m. spalio 29 d -2018 m. lapkričio 26 d. dalyvavo ir baigė psichoedukacinę programą „Streso ir emocijų valdymas“. Vilniaus pataisos namuose nuteistasis baigė 12 klasių, nes laisvėje buvo baigęs tik 7 klases. Bausmės atlikimo metu Komunalinių paslaugų mokykloje įgijo staliaus ir siuvėjo specialybę. Pataisos namuose dirbo tik trumpą laikotarpį nuo 2012 m. spalio 24 d iki 2012 m. lapkričio 5 d., šiuo metu nedirba, geranoriškai atlieka nemokamus gerbūvio darbus.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis palaiko visuomenines vertybes ir normas, tačiau jam dar sunku šiomis nuostatomis vadovautis. Taip pat pažymėta, kad pastaruoju metu stebimi nuteistojo daromi pokyčiai, siekis keisti gyvenimo būdą, išsilaikyti pataisos namuose be nuobaudų, tačiau ir dabar turi galiojančių nuobaudų. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, S. R. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijai buvo pristatomas jau 6 kartą. Pagal OASys vertinimo metodiką nuteistojo pakartotinio teistumo rizika kito: pirmos komisijos metu (2017 m. birželio 29 d.) ji sudarė 52 balus (iš kurių statiniai sudarė 27 balus, dinaminiai -25 balus), 2017 m. lapkričio 23 d. komisijos metu sudarė 60 balų (iš jų statiniai 5, dinaminiai – 55 balai), 2018 m. kovo 19 d., 2018 m. rugpjūčio 30 d. bei 2019 m. sausio 10 d. komisijų metu nusikalstamo elgesio rizika sudarė – 59 balus (statiniai -27, dinaminiai -32), 2019 m. birželio 27 d. metu nusikalstamo elgesio rizika padidėjo iki 61 balo (iš jų 27 balai statiniai, 34- dinaminiai, kuriuos galima mažinti). Pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksmų – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį Pažymėtina ir tai, kad paskutinė nuobauda S. R. skirta 2019 m. birželio 26 d., kas rodo, kad nuteistajam kyla sunkumų taikantis su priežiūros sąlygomis. Negalima nepaminėti ir to, kad nuteistasis tik iš dalies įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos bei nusikalstamumo elgesio rizikos mažinimo, t.y. nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose, kas tik patvirtina, jog nuteistajam sunku vykdyti jam keliamus reikalavimus bei keisti savo elgesį

Taip pat sprendžiant klausimą dėl nuteistojo S. R. lygtinio paleidimo, teismas atsižvelgia ir į tokias aplinkybes, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas. S. R. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už vieno tyčinio labai sunkaus nusikaltimo ir vieno tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, susijusį su plėšimu. Paskutinė padaryta nusikalstama veika žmogaus gyvybei padaryta itin žiauriai, sukėlusi nepataisomas pasekmes, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, veikiant bendrininkų grupėje, kas savaime neigiamai apibūdina jo asmenybę ir padidina asmenybės pavojingumą. Nuteistasis kaltę pripažįsta iš dalies, neigia nusikalstamą elgesį įtakojančius veiksnius, sumenkina jo problematiką, siekdamas perkelti atsakomybę susiklosčiusioms aplinkybėms. Būtent S. R. buvo žiauraus nusikaltimo iniciatorius ir aktyviausias nusikaltimo vykdytojas, ir šios aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis S. R. šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje, apibūdinant nuteistojo emocinę gerovę, nurodyta, kad nuteistasis S. R. pripažįsta, kad jo alkoholio vartojimas buvo žalingas ir tapęs nuolatiniu gyvenimo būdu, tačiau kaip matyti nuteistasis nėra bandęs nutraukti alkoholio vartojimo, gydytis nuo alkoholizmo, ir pasirinktinai lanko AA grupės užsiėmimus, nors žalingas alkoholio vartojimas glaudžiai susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, galima rimtos žalos rizika. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo mąstymo sutrikimas, sunkumai atpažinti kylančias problemas, rigidiški problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstama elgesiui, sukelia galimo rimtos žalos riziką. Minėtos aplinkybės neabejotinai yra reikšmingos vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje gali nusikalsti, todėl teismui kyla abejonių, kad S. R. yra pakankamai motyvuotas bei sugebės savarankiškai koreguoti savo elgesį būdamas laisvėje, savanoriškai gydysis priklausomybės ligas, atsiribos nuo neigiamos aplinkinių įtakos.

Taip pat sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į nuteistajam skirtos kriminalinės bausmės tikslus, tačiau ir nukentėjusiųjų asmenų teisėtus lūkesčius, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo, atliktų jam teismo skirtą bausmę bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, ir teismo nuomone, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir nuteistasis S. R. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, vidutinę (didėjančią) nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, neatliktos bausmės dalį, bei siekiamus paskirtos bausmės tikslus, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam S. R. taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo S. R. skundą atmesti.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 59-127 netaikyti S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė