- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-591-593-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00188-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- M. L.
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Eglė Grucytė
Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-69-3-00188-2013-2)
2014 m. rugsėjo 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant nuteistajam A. L., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei, nukentėjusiajai M. L., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. (iki 2013-07-13 galiojusi redakcija) laisvės apribojimo bausme 5 mėnesiams.
Taip pat nukentėjusiosios M. L. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteista jos naudai iš nuteistojo A. L. 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2013-03-25, apie 15.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine M. L. metu, stipriai stūmė nukentėjusiąją suėmęs ties petimi, nuo smūgio nukentėjusioji atsidūrė miegamajame, suklupo. Nukentėjusiajai atsistojus bandant bėgti, jis užstojo jai kelią, bandė įspirti, tačiau nukentėjusiajai smūgio išvengus ir ištrūkus į koridorių, jis vėl spyrė nukentėjusiajai į pilvą, iš vidaus užrakindamas duris, taip smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, sukėlė M. L. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde jis teigia, kad byloje įrodyta, kad tarp nuteistojo A. L. ir nukentėjusiosios M. L. santykiai yra konfliktiški. Šalys nuo 2011 metų bylinėjasi dėl santuokos nutraukimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, o nukentėjusioji nesėkmingai bandė apriboti apelianto galimybes lankytis jų įsigytame bute. Jie nuolat konfliktuoja, ko teismas nevertino. Pati nukentėjusioji pateikė netekto darbingumo pažymas, kuriose yra nurodyta, jog jai yra diagnozuota depresija, todėl šis konfliktas, kaip ir visi ankstesni, buvo nukentėjusios ligos pasekmė, o nuteistasis siekė išvengti skaudžių pasekmių. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie A. L. neteisėtus, tyčinius veiksmus, kurie nukentėjusiajai būtų sukėlę fizinį skausmą. Pati nukentėjusioji 2013-03-25 liudytojo apklausos protokole nurodė, jog virtuvėje vyko susistumdymas, vėliau A. L. jai spyrė koja į pilvą, tačiau nukentėjusioji pasisuko šonu ir smūgio išvengė, kas patvirtina, jog joks fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas. Nukentėjusioji bylos nagrinėjimo metu patvirtino faktą, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykius, vykusius 2013-03-25, o 2013-03-25 M. L. apklausos protokole nėra kalbama apie jokius kitus nuteistojo suduotus smūgius. Pažymėtina ir tai, jog liudytojas K. B., patvirtino faktą, kad jokio konflikto laiptinėje nebuvo, nebuvo jokių muštynių ar spardymų koja, o nukentėjusioji savo noru grįžo į šeimos butą. Apeliantas teigia, kad be pačios nukentėjusiosios parodymų apie tariamai jai suduotus smūgius bei spyrį, kurio ji išvengė, nėra jokių įrodymų patvirtinančių mušimo, fizinio ar kitokio smurtavimo, sukėlusio fizinį skausmą faktus. Be to, policijos užfiksuotame pranešime apie vykstantį konfliktą taip pat nėra jokių duomenų apie naudojamą smurtą ar sukeltą fizinį skausmą, tik tai, kad vyras išvarė iš buto savo žmoną, grasina kaimynams. A. L. teigia, kad siekdamas išvengti konflikto su nukentėjusiąją, pirmiausia išstūmė ją iš virtuvės, o vėliau pačiai nukentėjusiajai išėjus už durų, užrakino jas siekdamas apsiginti. Skunde taip pat teigiama, kad nuteistasis nesiekė sukelti fizinio skausmo nukentėjusiajai, bet siekė apsaugoti tiek save, tiek ją, nes kilus konfliktui virtuvėje buvo gaminamas maistas (kepami kiaušiniai). Skunde nurodoma, kad teismas nuosprendį grindė nukentėjusiosios ir liudytojos J. K. parodymais, tačiau jų parodymai nesutapo dėl aplinkybės, kur būnant nukentėjusiajai, A. L. jai spyrė. Pažymima ir tai, kad pati nukentėjusioji į gydymo įstaigas dėl patirtų sužalojimų nesikreipė, nėra specialisto ar medikų išvadų apie patirtus sužalojimus, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto buvo surašytas iš nukentėjusiosios žodžių. 2013-03-25 apžiūros protokolas patvirtina faktą, jog bute, kuriame vyko konfliktas, daiktai nebuvo išmėtyti, viskas buvo tvarkinga. Apeliantas nurodo, jog skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis, nes teismas savo nuosprendį grindė ne specialisto išvadomis, neišsireikalavo duomenų apie nukentėjusiosios sveikatos būklę, nuosprendis buvo grindžiamas prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais, liudytojos J. K. parodymais, kuo buvo pažeisti nuosprendžio surašymo reikalavimai. Taip pat skunde teigiama, jog skundžiamas nuosprendis nepagrįstas jo kaltę patvirtinančiais įrodymais, o tik pačios nukentėjusiosios parodymais. Apeliantas teigia, kad svarstant neturtinės žalos klausimą, nebuvo tinkamai nustatytos visos bylai turinčios reikšmės aplinkybės, o nukentėjusioji nesugebėjo paaiškinti kuo pasireiškė jos neturtinė žala, t. y. nesugebėjo paaiškinti, kokius išgyvenimus ji vertina kaip neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios M. L. atstovė advokatė D. Višinskienė prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
A. L. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir teigia, kad jo kaltė šio nusikaltimo padarymu neįrodyta. Tačiau sutikti su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais negalima.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 1 d. yra įrodyta. Pripažindamas A. L. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, nuosprendyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, tinkamai įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. L. kaltės. Iš to seka, kad apeliacinio skundo motyvai, jog skundžiamas nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir vieni kitiems prieštaraujančiais įrodymais, kurie jo kaltės neįrodo ir tokiu būdu buvo pažeisti nuosprendžio surašymo reikalavimai, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
Nukentėjusiosios M. L. parodymais apie tai, kad nustatytu laiku ir vietoje A. L. ją stūmė, dėl ko ji sukniubo miegamajame, dar stūmė koridoriuje, bandė jai spirti du kartus, bet pataikė tik vieną kartą į pilvą, abejoti pagrindo nėra. Tokios jos nurodytos aplinkybės dėl stūmimo ir spyrio į pilvą užfiksuotos ir įvykio dieną policijos pareigūno A. V. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytoja J. K., kuri nurodė, kad išgirdo laiptinėje triukšmą ir pamatė nukentėjusiąją su A. L. grumiantis tarpduryje, A. L. M. L. stūmė nuo durų, spyrė jai žemiau pilvo. Liudytoja nurodo, jog mano, kad M. L. skaudėjo, nes ji verkė. Šiuos nukentėjusiosios ir liudytojos J. K. parodymus patvirtina policijos pareigūnų V. G. ir A. V. parodymai apie tai, kad buvo iškvieti į įvykio vietą, nes sutuoktiniai konfliktavo, susistumdė tarpduryje, nukentėjusioji buvo streso būsenos, dejavo, nes jai skaudėjo, rodė sužalojimus, o A. L. pats neneigė, jog spyrė ir susistumdė tarpduryje. Nukentėjusiosios ir nurodytų liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių neprieštarauja, o liudytojo K. B. parodymai, kad jis jokio triukšmo laiptinėje negirdėjo, nepaneigia nukentėjusiosios ir liudytojų J. K., V. G. ir A. V. parodymų apie tai, kad A. L. stūmė nukentėjusiąją ir spyrė jai į pilvą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Tai, kad tarp A. L. ir nukentėjusiosios M. L. vyksta skyrybų procesas teisme ir jai yra diagnozuota depresija, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad nustatytu laiku ir vietoje A. L. prieš ją smurtavo. Todėl nuteistojo skundo motyvai, kad nukentėjusioji bylos tyrimo metu davė nenuoseklius parodymus, kurie tarpusavyje nesutampa su liudytojos J. K. parodymais, kuriuos paneigia liudytojo K. B. parodymai, o byloje nepateikta jokių įrodymų apie A. L. neteisėtus, tyčinius veiksmus, kurie nukentėjusiajai būtų sukėlę fizinį skausmą, yra atmetami kaip nepagrįsti.
A. L. skundo motyvai, kad siekdamas išvengti konflikto su nukentėjusiąją, jis išstūmė ją iš virtuvės, taip norėdamas apsaugoti tiek save, tiek nukentėjusiąją, nes tuo metu virtuvėje buvo gaminamas maistas (kepami kiaušiniai), vertinami kaip nuteistojo pastangos pateikti įvykio aplinkybes iš sau palankios pusės. Nuteistasis skunde, kad nukentėjusioji į gydymo įstaigas dėl patirtų sužalojimų nesikreipė. Tačiau A. L. nėra kaltinamas kokių nors sužalojimų padarymu M. L.. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas ir ji, įvertinusi savo sveikatos būklę, nusprendė į gydytojus nesikreipti, nesudaro pagrindo daryti priešingai išvadai – jog fizinio skausmo nebuvo. Skunde taip pat teigiama, kad 2013-03-25 apžiūros protokolas patvirtina faktą, jog bute, kuriame vyko konfliktas, daiktai nebuvo išmėtyti, viskas buvo tvarkinga. Tačiau šios nustatytos aplinkybės nepaneigia A. L. kaltės, nes nei nukentėjusioji, nei jis pats nenurodė, kad bute dėl kilusio tarpusavio konflikto buvo padaryta netvarka, mėtomi daiktai ar pan.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę grindė įrodymų visetu, juos ištyręs ir įvertinęs nepažeidžiant BPK normų, todėl padarė teisingą išvadą bei tinkamai kvalifikavo A. L. veiksmus.
Dėl civilinio ieškinio
A. L. skunde nurodo, kad nukentėjusioji nesugebėjo paaiškinti kuo pasireiškė jos neturtinė žala, t. y. nesugebėjo paaiškinti, kokius išgyvenimus ji vertina kaip neturtinę žalą.
Nukentėjusioji M. L. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jai padaryta 5000 litų neturtinė žala, dėl to, jog jautė skausmą, patyrė emocinius išgyvenimus, nuolat jaučia baimę, kai A. L. būna namuose. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo sutrikdyta jos sveikata sumažino, jos prašomą priteisti sumą iki 1500 litų (kas atitinka 434 EUR), atsižvelgęs į tai, jog veika sunkių padarinių nesukėlė. Kolegijos nuomone, teismas netinkamai įvertino M. L. padarytą neturtinę žalą, nepagrįstai nurodydamas, jog A. L. veiksmais buvo sutrikdyta M. L. sveikata. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą atsižvelgiama į žalą darančių veiksnių intensyvumą, į pažeistų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji į medikus nesikreipė, duomenų apie skirtus vaistus ir jų dozės padidinimą nepateikė, vaistai jai buvo skirti iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistas A. L., tai nebuvo pirmas tarp jų vykęs konfliktas, santykiai yra įtempti ir būtent dėl įtemptų santykių vykstant skyrybų procesui įvyko ir šis konfliktas, kurio metu nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog nuolatinę baimę ir neigiamus išgyvenimus M. L. patiria vien tik dėl 2013-03-25 jai sukelto fizinio skausmo. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas M. L. patirtos neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į visas aplinkybes apsprendžiančias šią žalą, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisingumo ir protingumo kriterijus, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Lt (kas atitinka 144 EUR).
Esant šioms aplinkybėms, kolegija laikosi nuomonės, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino M. L. padarytą neturtinę žalą, todėl neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 litų.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiosios atstovė advokatė D. Višinskienė pateikė pinigų priėmimo kvitą dėl išlaidų už advokato atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir prašė priteisti 2000 Lt (kas atitinka 579 EUR). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios atstovė advokatė D. Višinskienė pateikė į bylą atsikirtimus į nuteistojo apeliacinį skundą ir atstovavo nukentėjusiąją viename teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Todėl daroma išvada, kad prašoma suma yra per didelė, todėl ji yra mažinama ir iš nuteistojo A. L. priteistina nukentėjusiajai 1000 Lt (kas atitinka 289 EUR) advokato atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. kolegija
nutaria:
Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą tenkinti dalinai.
Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria M. L. iš A. L. priteista 1500 litų neturtinei žalai atlyginti, priteisiant M. L. iš A. L. 500 (penkis šimtus) litų (kas atitinka 144 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis EUR) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Priteisti iš nuteistojo A. L. nukentėjusiajai M. L. 1000 (vieną tūkstantį) Lt (kas atitinka 289 (du šimtus aštuoniasdešimt devynis EUR) advokato atstovavimo išlaidų.