Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-23 · Civilinė byla Nr. e2S-406-324/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
e2S-406-324/2021
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00047-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Virginija Gudynienė (pirm.)
Atsakovas
J. M.
Ieškovas
R. M.
Trečiasis asmuo
V. M.
Civilinė byla Nr. e2S-406-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00047-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.1.5; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl turtinių nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo V. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovės 7 510,44 Eur turtinius nuostolius, 1 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės 6 970,44 Eur turtinių nuostolių, 1 146,74 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 156,45 Eur žyminį mokestį. Priteisė ieškovui iš trečiojo asmens 163,82 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.

3. Kauno apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 30 d. gautas atsakovės apeliacinis skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą; 2) nepanaikinus skundžiamo sprendimo, sumažinti priteistas sumas protingumo, sąžiningumo, socialinio teisingumo principais dėl atsakovės ir jos abiejų išlaikytinių vaikų itin sudėtingos materialinės padėties; 3) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti iš ieškovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) nepriteisti iš atsakovės ieškovo naudai jokių bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme; 6) atleisti atsakovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už apeliacinio skundo padavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi įpareigojo atsakovę per 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti likusią 50 proc. žyminio mokesčio dalį – 90,50 Eur – ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Nurodė, kad priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Atidėjo atsakovei likusios 50 procentų dalies (95,50 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos.

5. Teismas kritiškai vertino atsakovės nurodytą aplinkybę, kad dėl sunkios turtinės padėties ji negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantę atstovavo privati advokatų kontora, apeliantė ir advokatė buvo sudariusios 2020 m. sausio 28 d. atstovavimo sutartį. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie turimas pinigines lėšas banko sąskaitose, santaupas, kurios pagrįstų realią apeliantės finansinę būklę. Apeliantė taip pat nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, jos vardu registruotas transporto priemones. Vien tik jos nurodomos aplinkybės, kad apeliantė šiuo metu nedirba, turi skolų, kitų išlaikytinų, kad šalyje egzistuoja COVID-19 pandemija, to neįvertinus kitų minėtų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo teigti, jog jos turtinė padėtis labai sunki.

6. Teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus dokumentus, sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog apeliantės padėtis artimiausiu metu negalėtų pagerėti. Vertino, kad apeliantė būtų pajėgi sumokėti 50 proc. mokėtino žyminio mokesčio dalį, ši suma jai neturėtų būti per didelė našta, jos sumokėjimas nepažeis apeliantės turtinių interesų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atleisti atsakovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas neįvertino atsakovės pateiktų dokumentų, jog jos turtinė padėtis yra labai sunki ir artimiausiu metu niekaip negalėtų pagerėti. Teismas, neatsižvelgęs į atsakovės nurodytas aplinkybes ir argumentus, į gaunamą nedarbo išmokos dalį, turto neturėjimą ir kt., negalėjo objektyviai spręsti, kad ji yra pajėgi sumokėti iš pradžių per 10 dienų 50 proc. mokėtinos žyminio mokesčio dalies, o vėliau kitą 50 proc. dalį. Ši suma atsakovei ir jos vaikams yra per didelė našta, jos priverstinis sumokėjimas per antstolius pažeis atsakovės ir jos vaikų turtinius interesus ir sudarys jai papildomas skolas.

7.2. Teismas padarė šališką, neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo atsakovės atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies ar numatyti dar mažesnę mokėtino žyminio mokesčio sumą, nes priešingu atveju būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį. Tokiais veiksmais pažeidžiama atsakovės teisė kreiptis į teismą. Dėl šalies turtinės padėties negali būti ribojama teisė kreiptis į teismą, kadangi teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai ir kitų galimybių apsiginti Lietuvoje nenumatyta.

7.3. Teismas nenurodė motyvų, kodėl atsakovė nėra visiškai atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir kodėl jai taikytinas tik 100 proc. žyminio mokesčio sumokėjimas dalimis, taip pat nenurodė, kodėl valstybės finansinė padėtis dėl to gali „smarkiai nukentėti“ ir draudžiama atsakovei kreiptis į teismą ginti savo pažeistas teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

4. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės atsakovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus - pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad 2020 m. spalio 3 d. advokatei sumokėta 300 Eur; valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. sausio 4 d. raštą dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo; valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo 2021 m. sausio 2 d. pažymą apie transporto priemones; valstybės įmonės „Regitra“ kvitas, patvirtinantis, kad 2021 m. sausio 2 d. už pažymą sumokėta 8 Eur; Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kaišiadorių skyriaus 2021 m. sausio 4 d. pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių; antstolės B. Č. 2020 m. gruodžio 28 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr.S-20-129-20311; valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. rugsėjo 23 d. išrašą; 2020 m. lapkričio 30 d. mokėjimo už šilumą ir karštą vandenį pranešimą; 2020 m. spalio mėn. sąskaitą-pranešimą Nr. 2037201; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgalumo lygio pažymą NL-3 Nr. 434.

6. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

7. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu dėl galimybės atleisti atsakovę nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir gali turėti reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl atsakovės teikiami papildomi įrodymai priimami ir vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl žyminio mokesčio

8. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

9. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).

10. Tačiau atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys) ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad teismas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą sprendžia tik esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui. Taigi asmeniui, siekiančiam būti atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.) bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.

11. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo atsakovės mokėtino žyminio mokesčio sumą, kadangi atsakovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo naudai iš atsakovės priteista 6 970,44 Eur turtinių nuostolių suma. CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Tokiu atveju apeliacine tvarka tikrinamoje byloje žyminio mokesčio suma, atsakovei teikiant apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis, sudarytų ne 191 Eur, o 157 Eur (6 970,44 Eur x 3 proc. x 75 proc.).

12. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė įrodymą, kad yra sumokėjusi 5 Eur žyminio mokesčio dalį, o nuo kitos žyminio mokesčio dalies prašė atleisti. Savo prašymą grindė tuo, kad yra bedarbė, išlaiko du vaikus (studentę dukrą ir neįgalų sūnų), neturi pajamų, savo būsto, turi skolų, yra pablogėjusi jos sveikata, bei įrodymais – Socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas už 2020 metus bei antstolės M. G. 2020 m. gruodžio 11 d. pažyma apie vykdomąsias bylas.

13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, jos vardu registruotas transporto priemones, turimas pinigines lėšas banko sąskaitose, santaupas, kurios pagrįstų realią atsakovės finansinę būklę, o nesant šių duomenų teismas ir negalėjo tiksliai įvertinti atsakovės turtinės padėties, dėl kurios ji galėtų būti atleista nuo didžiosios dalies (daugiau nei 90 proc.) žyminio mokesčio sumokėjimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti atsakovės konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, atidėjo 50 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos ir įpareigojo ją per 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti likusią 50 proc. žyminio mokesčio dalį.

14. Apeliacinės instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatė, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyboje buvo registruota bedarbe, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos 2020 m. sudarė 6678,80 Eur arba vidutiniškai 557 Eur per mėnesį. Atsakovė už darbą (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio mėn. 6-31 d. gavo 1280,08 Eur darbo užmokestį. Tokios informacijos apie gaunamas pajamas atsakovė neatskleidė. Be to, vienas iš atsakovės vaikų yra pilnametis ((duomenys neskelbtini) metai). Nors antrasis sūnus ir neįgalus, atsakovė nepateikė duomenų apie jo gaunamas pajamas/išlaikymą/išmokas. Sutiktina ir su pirmosios išvada, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovę atstovavo privati advokatų kontora, kas taip pat paneigia argumentus dėl itin sudėtingos jos finansinės situacijos. Nors apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė duomenis apie tai, kad neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, pastebėtina, jog ir dabar byloje nėra duomenų apie apeliantės sąskaitas bankuose.

15. Nurodytas aplinkybes susiejus su apeliantės nuslėptu faktu apie darbo užmokestį aktualiu laikotarpiu konstatuotina, jog ji neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties ir prašymo nepagrindė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl atleidimo nuo didžiosios žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo. Apeliacinio proceso metu surinkti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovės turtinė padėtis trukdo jai šiuo metu sumokėti 50 proc. žyminio mokesčio dalį ir 50 proc. išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Vadovaujantis proceso operatyvumo principu, apeliacinės instancijos teismas ištaiso netikslumą pirmosios instancijos teismo nutartyje apskaičiuojant žyminio mokesčio sumą už atsakovės pateiktą apeliacinį skundą, patikslinant Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties rezoliucinę dalį : vietoje 90,50 Eur sumos nurodytina 73,50 Eur, vietoje 95,50 Eur – 78,50 Eur (CPK 7 straipsnis).

17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti jos rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip: „įpareigoti atsakovę J. M. per 10 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos sumokėti likusią 50 proc. žyminio mokesčio dalį – 73,50 Eur, ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Atidėti atsakovei likusios 50 procentų dalies (78,50 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė