- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-02
- Bylos Nr.
- e2YT-7890-1021/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01435-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., valstybės įmonė Turto bankas
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. B., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. Š. (toliau - pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo tėvo J. P. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad 1953 m. rugsėjo 13 d. Kalvarijos rajono Civilinės būklės aktų įrašų biure buvo įregistruota sudaryta santuoka tarp J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P. (ikisantuokinė pavardė - Janušauskaitė), asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. P. ir J. P. santuokoje gyveno iki 2011 m. kovo 18 d., kai mirė J. P.. Po J. P. mirties J. P. kitos santuokos sudariusi nebuvo. J. P. mirė (duomenys neskelbtini). J. P. ir J. P., gyvenant santuokoje, gimė dvi dukros - pareiškėja G. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) d., I. B., gimusi (duomenys neskelbtini)., kuri mirė 2020 m. gruodžio 17 d. Jos vaikai - V. B., gimęs (duomenys neskelbtini)., D. B., gimusi (duomenys neskelbtini)., V. A., gimusi (duomenys neskelbtini) Mirus I. B., visą jos turtą, padovanojus paveldėjimo teises ir atsisakius nuo paveldėjimo teisių palikėjos vaikams, paveldėjo sutuoktinis A. B., gim. (duomenys neskelbtini) 1979 m. rugsėjo 5 d. tuometinio Vilkaviškio rajono T. kolūkio, remiantis T. kolūkio visuotino narių susirinkimo nutarimu Nr. 1, vykusio 1979 m. vasario 2 d., dėl sklypo suteikimo, J. P. neterminuotam naudojimui suteiktas T.kolūkio P. gyvenvietėje individualinio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai pagal Vilkaviškio rajono architekto 1979 m. liepos 13 d. suderintą sklypo situacijos planą. Gyvenamasis namas pradėtas statyti bei buvo pabaigtas 1979 metais. Tiek gyvenamasis namas, tiek ūkinis pastatas buvo statomas iš bendrų J. bei J. P. lėšų. Apie tai, kad pastatai priklausė pareiškėjos G. Š. tėvui j. P.nurodoma ir 2022-09-20 Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymoje Nr. M7-801. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas nekilnojamojo turo registre nei vieno iš pareiškėjos G. Š. tėvų vardu, jiems esant gyviems, įregistruotas nebuvo. Dėl kokių priežasčių pareiškėjos tėvai pastatų neįregistravo nėra žinoma. Mirus J. P. niekas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Tai patvirtina ir Vilkaviškio rajono savivaldybės 2-jo notaro biuro notarės Stasės Ūsaitės liudijimas, kuriame nurodoma, kad dėl J. P. turto paveldėjimo į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. J. P. 1999 m. rugpjūčio 25 d. sudarė testamentą, kuriame nurodoma, kad jam privačios nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, žemę prie jų, esančius (duomenys neskelbtini) po mirties, palieka dukteriai G. Š.. Mirus J. P., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., liko gyventi pareiškėja G. Š. su šeima ir pareiškėjos motina J. P.. Pareiškėja G. Š. palikėjo turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Taip pat pareiškėjai G. Š. po tėvo J. P. mirties atiteko ir palikėjo turėti namų apyvokos daiktai, įrankiai. Nors kartu su pareiškėjos šeima J. P. mirties dieną bei vėliau kartu gyveno ir palikėjo sutuoktinė J. P., tačiau palikėjo turtu visapusiškai rūpinosi tik G. Š., nes pareiškėjos motina J. P. buvo garbaus amžiaus, beveik 80 metų amžiaus, sirgo įvairiomis lėtinėmis ligomis, jai pačiai reikėjo nuolatinės priežiūros. Pareiškėja G. Š. po savo tėvo J. P. mirties dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą neįteisino, kadangi, manė, jog palikimą priėmė praktiškai pradėjusi turtą valdyti, buvo įsitikinusi, kad nebūtina atlikti kokių nors papildomų veiksmų bei kreiptis į notarą, o ir nekilnojamasis turtas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai po tėvo mirties atiteko jo asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, kuriuos ji faktiškai valdo ir rūpinasi kaip savais iki šiol. Pareiškėja G. Š. ir palikėjo visu kitu turtu (pastatais bei žemės sklypu aplink pastatus) rūpinosi, tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir visa tai daro ligi šiol. Pareiškėja G. Š. po savo tėvo J. P. mirties palikimą priėmė per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo, ji prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius. Juridinio fakto nustatymas būtinas tikslu pareiškėjai G. Š. gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisei įregistruoti. (e. b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškimui neprieštarauja ir bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l. 60-62).
Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 14). ). Kadangi procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo teismui nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad J. P., mirė (duomenys neskelbtini) ( e. b. l. 9); medicininiu mirties liudijimu nustatyta, kad J. P. mirė (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 10); sutuoktuvių liudijimu nustatyta, kad J. P. ir J. P. susituokė (duomenys neskelbtini).; iš gimimo liudijimo nustatyta, kad J. P. ir J. P. duktė yra P. G., gimusi (duomenys neskelbtini).. Pareiškėja nėra pateikusi savo santuokos liudijimo iš kurio galima būtų nustatyti, kad G. P. ir G. Š. yra tas pats asmuo, tačiau teismas iš prie pareikšimo pateikto testamento, patvirtinto 1999 m. rugpjūčio 25 d. Vilkaviškio rajono notarų biuro notarės, sprendžia, kad G. Š. ir G. P. yra tas pats asmuo, kadangi iš testamento turinio matyti, kad J. P. palieka turtą savo dukteriai G. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 13). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos B. seniūnijos pažymos apie šeimos sudėtį nustatyta, kad G. Š. gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Iš Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2022 m. rugsėjo 20 d. pažymos apie turėtus pastatus Nr. M7-301 nustatyta, kad B. seniūnijos 1991-2002 metų K.kaimo ūkinėse knygose įrašytas J. P. ūkis. Ūkinių knygų skiltyse apie ūkiui priklausančius pastatus įrašyta, kad 1991-1997 m. gyvenamasis namas „kooperatinis“ , 1998 -2002 metais gyvenamasis namas „nuosavas“, kluonas tvartas (e. b. l. 27). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos pažymos dėl adreso suteikimo, nustatyta, kad statiniams registro Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Iš kadastrų duomenų bylos nustatyta, kad statiniai esantys K. k. (duomenys neskelbtini). yra tie patys. (e. b. l. 30-53). Iš Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notrės išduoto liudijimo nustatyta, kad J. P. palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (e. b. l. 16). Iš Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notrės išduoto liudijimo nustatyta, kad J. P. palikimą priėmė G. Š. (e. b. l. 15). Iš paveldėjimo teisės liudijimo nustatyta, kad A. B. yra mirusios I. B. įpėdinis (e. b. l. 25-26).
Po savo motinos mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu mirusiojo J. P. duktė pareiškėja turėjo teisę paveldėti jo turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad po tėvo mirties pareiškėja G. Š. su šeima ir pareiškėjos motina J. P. liko gyventi jam priklausančiame name. Pareiškėja G. Š. palikėjo turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Taip pat pareiškėjai po tėvo J. P. mirties atiteko ir palikėjo turėti namų apyvokos daiktai, įrankiai. Nors kartu su pareiškėjos šeima J. P. mirties dieną bei vėliau kartu gyveno ir palikėjo sutuoktinė J. P., tačiau palikėjo turtu visapusiškai rūpinosi tik pareiškėja, nes jos motina J. P. buvo garbaus amžiaus, beveik 80 metų amžiaus, sirgo įvairiomis lėtinėmis ligomis, jai pačiai reikėjo nuolatinės priežiūros. Šie visi duomenys rodo, kad G. Š. tėvo palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Iš notaro išduoto liudijimo nustatyta, kad mirusiojo J. P. palikimo niekas nepriėmė, pavelsėjimo teisės liudijimas neišduotas (e. b. l. 16). Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjos teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėja G. Š. šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėja G. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo tėvo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2011 m. kovo 18 d. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 5,00 Eur, todėl valstybės naudai iš pareiškėjos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.