Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-134-932/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
T-134-932/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-134-932/2019
Teisminio proceso Nr. NesuteiktaProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16; 2.5.19. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistojo V. S. (V. S.), gim. (duomenys neskelbtini), perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, ir susipažinusi su bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. birželio 2 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 76 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 6, 8 punktus, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, atliekant ją kalėjime.

Šalies argumentai

Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracija teikimu siūlo nuteistąjį V. S. perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Nurodo, jog V. S. kalėjime yra atlikęs 25 metus 6 mėnesius 16 dienų laisvės atėmimo bausmės. Su administracijos atstovais taktiškas, stengiasi nerodyti savo emocijų, lanksčiai prisitaiko prie esamų sąlygų. Nuteistasis pripažįsta, kad nusikalstamo pasaulio subkultūra egzistuoja, jos reiškiniai turi įtakos nuteistojo gyvenimo būdui, riboja bendravimo ratą tarp kitų nuteistųjų. Socialiniai ryšiai su artimaisiais palaikomi susirašinėjant laiškais, skambinant telefonu, lankomas pasimatymų metu. Nuteistasis buityje tvarkingas, domisi visuomenėje vykstančiais procesais, skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, žiūri televizijos laidas, dalyvauja įstaigoje organizuojamuose renginiuose. Nuteistojo požiūris į darbą yra teigiamas, jis dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio gamybos ceche. Turi įgijęs elektriko-suvirintojo specialybę. V. S. dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse: suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse (fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla), ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse; kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas 18 kartų, 4 kartus baustas: 2007-12-17 kratos metu kameroje rasta audinių iš gamybos baro (atimta teisė 1 mėnesį pirkti maisto produktus), 2009-03-31 kratos metu kameroje rastas savadarbis peilis (skirtas papeikimas), 2010-03-25 dienotvarkėje nenumatytu laiku miegojo, nevykdė pareigūno reikalavimų (skirtas papeikimas), 2014-07-09 pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą grafiką atsisakė dirbti nemokamus darbus (skirtas papeikimas). Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi. Savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažįsta. Individualiuose teminiuose pokalbiuose dalyvauja noriai, mėgsta padiskutuoti gyvenimiškomis temomis. Į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja teigiamai. V. S. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai neatlikti, kadangi nuteistasis nesutiko. Nuteistasis nedalyvauja jam kuriamų planų sudaryme, tuo užkirsdamas kelią kriminogeninių poreikių nustatymui bei tikslingam jų valdymui. Smurtinius veiksmus nuteistasis atliko būdamas itin struktūruotoje aplinkoje, būdamas su kitais nuteistaisiais. V. S. yra gerai prisitaikęs gyvenimui kalėjimo sąlygomis. Ekspresyvus, galimas impulsyvus elgesys. Su administracija bendrauja taktiškai. Nuteistasis nesikreipia dėl intervencinių priemonių, nėra orientuotas į resocializaciją, atsiribojantis. Per buvimo įstaigoje laikotarpį jokių esminių pokyčių nestebima. Nuteistasis toliau lieka atsiribojęs. Mažiau struktūruotoje aplinkoje adaptacijos laikotarpiu rekomenduotinas intensyvus stebėjimas ir kontrolė, kadangi nuteistojo elgesys yra sunkiai prognozuojamas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019-01-04 gautas nuteistojo V. S. pareiškimas, kuriame jis nurodė nenorintis būti perkeltas į pataisos namus, atsižvelgiant į tai, jog pataisos namuose ne visi norintys yra aprūpinami darbu, o Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime jam sudarytos geresnės sąlygos (b. l. 4). Papildomai pateiktame nuteistojo V. S. pareiškime nurodyta, jog Pravieniškių pataisos 2-ieji namai yra perpildyti, juose nėra sąlygų, tinkamų laikyti nuteistuosius iki gyvos galvos. Jam, apie 18 metų praleidusių vienutėje, bus itin sunku adaptuotis prie kitų nuteistųjų. Sutiktų būti perkeltas nebent į Pravieniškių 3 pataisos namus – atvirąją koloniją, jei ten būtų sudarytos tinkamos sąlygos atlikti bausmę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos (b. l. 14).

Prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimas netenkintinas

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Spręsdamas klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, teismas vertina ne tik formalias sąlygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas. Pabrėžtina, jog, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnio nuostatomis, teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Nuteistasis V. S. jam skirtos bausmės dalį - laisvės atėmimo iki gyvos galvos - kalėjime atliko 25 metus 6 mėnesius 16 dienų, bausmę atlieka paprastoje grupėje. Tokiu būdu teismas patvirtina vieną iš formaliųjų sąlygų dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, t. y. teikimo nagrinėjimo dieną jis yra atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos bausmės.

Vertinant nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, santykius su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos darbuotojais kaip saugumo reikalavimus dėl pavojingo nuteistojo perkėlimo į pataisos namus, teismas atsižvelgia į faktines aplinkybes. Iš teismui pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus parengtos V. S. charakteristikos matyti, jog pastarojo elgesys atliekant bausmę vertinamas pakankamai palankiai. Reikšminga tai, kad V. S. šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, buvo 18 kartų skatintas, 4 kartus baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, tačiau akcentuojama, jog nuteistojo elgesys yra sunkiai prognozuojamas, dėl ko jam rekomenduotas intensyvus stebėjimas ir kontrolė. V. S. nedalyvauja jam kuriamų planų sudaryme, tuo užkirsdamas kelią kriminogeninių poreikių nustatymui bei tikslingam jų valdymui, nesutiko atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nesikreipia dėl intervencinių priemonių, nėra orientuotas į resocializaciją, atsiribojantis. Taip pat negalima nepastebėti to, jog smurtinius veiksmus, nuteistasis atliko įkalinimo įstaigoje, būdamas su kitais nuteistaisiais. Jam būdingas impulsyvus elgesys.

Ankščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad toks nuteistojo elgesys pataisos namuose gali kelti grėsmę (pavojų) pataisos namų personalui ar kitiems nuteistiesiems. Nuteistojo elgesys, pasireiškiantis nenoru dalyvauti sudarant jam kuriamus planus, nesutikimas atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nerodant noro resocializuotis, atsiribojimas nuo kitų, asmenybei būdingas impulsyvumas bei sudėtingas nuteistojo veiksmų prognozavimas rodo tai, kad nuteistasis šiuo metu dar nėra pasirengęs santykiams su kitais asmenimis (personalu ar nuteistaisiais) švelnesnio bausmės režimo sąlygomis.

Bausmės tikslai yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti tokius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Kiekvieną kartą skiriant asmeniui bausmę, ji yra individualizuojama, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisingumo principas. Bausmės skyrimui turi įtakos pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumas, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jos padariniai, teisės normas pažeidusio asmens pavojingumo laipsnis ir kitos svarbios aplinkybės. Kalbant apie teisingumo principo įgyvendinimą, negalima pamiršti ir visuomenės intereso, turi būti vertinamos nuteistojo asmeninės savybės, jo elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.

V. S. padarytų nusikaltimų turinys įrodo itin pavojingą nuteistojo elgesį, būnant net ir įkalinimo įstaigoje. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad tokie asmenys toliau atlikti skirtą bausmę pataisos namuose gali tik išimtinais atvejais, nesant jokių abejonių dėl galimo pavojingo nuteistojo elgesio pasikartojimo ateityje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokia išvada šiuo metu, anaiptol, negalima.

Nuteistojo pasirinktas dabartinis elgesys, asmenybės pavojingumas, tinkamas teisingumo principo įgyvendinimas, neleidžia teismui pripažinti, kad šiuo metu egzistuoja pakankami pagrindai, jog nuteistasis V. S. tolesnę bausmę galėtų atlikti švelnesnio režimo sąlygomis, t. y. ne kalėjime, bet pataisos namuose. Teismo vertinimu, nuteistajam V. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nustatytą atlikti kalėjime, leidžiant toliau atlikti pataisos namuose, būtų netinkamai įgyvendinami bausmės tikslai. Dėl nurodytų priežasčių Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimo dėl V. S. (V. S.) perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė