- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-686-440/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-05545-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vytl“, Švedijos Karalystės įmonei „Gabioner Sweden“
- Ieškovas
- V. A., S. R.
- Kategorijos
- 3.1.4.3Atstovavimo teisme juridiniams asmenims ypatumai
- 3.2.1.3Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vytl“ atstovo advokato M. K. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-53-215/2017 pagal ieškovių V. A. ir S. R. ieškinį atsakovams Švedijos Karalystės įmonei „Gabioner Sweden“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vytl“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl šalių procesinių prašymų nagrinėjimo ir apeliacijos objekto. Ieškovės V. A. ir S. R. pareiškė ieškinį prašydamos priteisti iš solidarių atsakovių Švedijos Karalystės įmonės „Gabioner Sweden“ (toliau – „Gabioner Sweden“, AB) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vytl“ 12 201,99 Eur turtinės žalos ir 300 000 Eur neturtinės žalos ieškovei V. A. bei 11 932,86 Eur turtinės žalos ir 300 000 Eur neturtinės žalos ieškovei S. R.. Nurodė, kad R. M. ir R. R. buvo UAB „Vytl“ darbuotojai, kuriuos darbdavys išsiuntė dirbti į Švedijos Karalystę įmonėje „Gabioner Sweden“, AB. Mano, kad darbdavys neužtikrino tinkamų gyvenimo sąlygų Švedijos Karalystėje, todėl 2015 m. gegužės 30 d. įvykusio gaisro metu žuvo jaunuoliai. R. M. buvo ieškovės V. A. sūnus, o R. R. – S. R. sūnus, todėl ieškovės patyrė turtinės žalos, susijusios su palaikų pargabenimu į Lietuvos Respubliką, kremavimu, laidojimu, dokumentų vertimu. Dėl sūnų žūties ieškovėms sutriko sveikata, patyrė papildomų išlaidų, susijusių su medikamentų įsigijimu, o patirtą neturtinę žalą vertina 30 000 Eur suma.2017 m. gegužės 18 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame dalyvavę asmenys pareiškė procesinius prašymus. Ieškovių atstovas advokatas J. M. nurodė, kad, jo nuomone, galima bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, atstovui. Atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai atsakovei „Gabioner Sweden“, AB, įteikti, tačiau ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atsakovė yra informuota apie teismo posėdį, prašė priimti sprendimą už akių jos atžvilgiu. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes prašė bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti T. R., E. M., A. S., M. G., S. B., J. A., Z. Š. ir M. R., nurodė teismo nuožiūra spręsti klausimą dėl Švedijos piliečių pripažinimo byloje liudytojais. Posėdžio metu N. B., pateikęs UAB „Vytl“ įgaliojimą, prašė nustatyti terminą ieškovėms sumokėti žyminį mokestį, nes jos buvo nepagrįstai atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, nes byla nėra susijusi su darbo teisiniais santykiais, taip pat spręsti klausimą dėl bylos teismingumo Šiaulių apygardos teismui, nes ieškinio suma yra 624 134,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad gaisras įvyko Švedijos Karalystėje bei kompetentingoms šios šalies institucijoms tiriant gaisro aplinkybes apklausė „Gabioner Sweden“, AB, atstovus G. A. R. ir N. J., todėl prašė pripažinti atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, bei G. A. R. ir N. J. dalyvavimą būtinu. Išvadą teikiančios institucijos atstovas atkreipė dėmesį, kad N. B. negali būti laikomas tinkamu juridinio asmens atstovu, nes nėra įmonės darbuotojas. Atsakovės UAB „Vytl“ atstovas advokatas M. K. prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes nėra duomenų apie tinkamą procesinių dokumentų įteikimą atsakovei „Gabioner Sweden“, AB. Atkreipė dėmesį, kad ne visi byloje esantys dokumentai yra išversti į valstybinę lietuvių kalbą, kad bylos dokumentai nėra sunumeruoti. Prašė įpareigoti ieškoves sumokėti 6 000 Eur dydžio užstatą galimiems atsakovės UAB „Vytl“ nuostoliams užtikrinti, nes didžioji dalis įrodymų yra Švedijos Karalystėje. Teismas nutarė procesinį sprendimą dėl šalių pareikštų prašymų skelbti 2017 m. gegužės 22 d. 15 val.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi paskyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį 2017 m. rugpjūčio 10 d. 9.30 val., į posėdį nutarė kviesti ieškoves ir jų atstovą advokatą J. M., atsakoves ir jų atstovus, Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos atstovą.Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovei „Gabioner Sweden“, AB, įteikti 2017 m. vasario 2 d. pagal Švedijos Karalystės įstatymus. Nors buvo nustatytas 30 d. terminas atsiliepimui pateikti, tačiau atsakovė „Gabioner Sweden“, AB, nepateikė nei atsiliepimo, nei prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, be to, atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, atstovas neatvyko į posėdį. Teismo vertinimu, atsakovei „Gabioner Sweden“, AB, buvo tinkamai pranešta apie posėdį, nes dokumentai įteikti per kompetentingą instituciją Švedijos Karalystėje vadovaujantis Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo nuostatomis.Teismas pažymėjo, kad posėdyje įgaliojimus atstovauti UAB „Vytl“ interesams pateikė V. T. ir N. B., tačiau šie asmenys nėra UAB „Vytl“ darbuotojai, jie nepateikė dokumentų, patvirtinančių išsilavinimo lygį, todėl jie nėra tinkami atsakovės UAB „Vytl“ atstovai.Teismas pažymėjo, kad pasisako dėl prašymų nusprendė nagrinėti atsakovės atstovų prašymus, nes sprendė, jog tokie patys prašymai gali būti teikiami pakartotinai.Teismas nurodė, kad priimant ieškinį nebuvo nustatyta, kad šis ieškinys būtų teismingas apygardos teismui, nes ieškovių prašoma atlyginti turtinė žala yra 24 134,85 Eur (12 201,99 Eur + 11 932,86 Eur), taigi neviršija CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos 43 500 Eur sumos. Neturtinės žalos dydis teismingumui šioje byloje reikšmės neturi, nes remiantis CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu tokias bylas nagrinėja apylinkės teismas. Teismas konstatavo, kad byla yra teisminga Mažeikių rajono apylinkės teismui, nepaisant to, ar ieškinio reikalavimai kyla iš darbo teisinių santykių, todėl prašymas dėl bylos perdavimo pagal teismingumą atmestinas.Teismas pabrėžė, kad ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš darbo teisinių santykių, todėl tokio pobūdžio bylose ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „Vytl“ 2015 m. gruodžio 11 d. darbuotojus R. M. ir R. R. nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. liepos 4 d. komandiravo dirbti į Švedijos Karalystės įmonę „Gabioner Sweden“, AB, bet tik išnagrinėjus ieškinį bus galima atsakyti į klausimą, ar ieškinys kyla iš darbo teisinių santykių, ar ne. Jei išnagrinėjus bylą paaiškės, kad ieškinys nėra susijęs su darbo teisiniais santykiais, jį atmetus žyminis mokestis ir bus priteistas iš ieškovių valstybės naudai, todėl prašymas dėl įpareigojimo ieškoves sumokėti žyminį mokestį netenkintinas. Teismas nurodė, kad CPK 101 straipsnyje numatyta galimybė įpareigoti šalį sumokėti piniginį užstatą, kurio paskirtis užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nors atsakovės UAB „Vytl“ atstovas prašė įpareigoti ieškoves sumokėti 6 000 Eur užstatą, nes reikės rinkti daug papildomų įrodymų, tačiau nepateikė jokių konkrečių prašymų, kokie įrodymai bus renkami, kas juos turės rinkti, todėl prašymas skirti užstatą netenkintinas.Teismas atkreipė dėmesį, kad civilinė byla yra tvarkoma elektronine forma per Lietuvos elektroninių paslaugų portalą ir jos rašytinė versija nėra spausdinama, jos dokumentai numeruojami, sudaromas apyrašas LITEKO sistemoje automatiškai, teisėjas turi tik bylos juodraštinį variantą, todėl nepagrįsti atsakovės UAB „Vytl“ atstovo argumentai dėl bylos numeravimo, apyrašo nesudarymo. Teismas pabrėžė, kad paskutiniai gauti dokumentai iš Švedijos Karalystės netrukus bus išversti į lietuvių kalbą. Teismas nutarė klausimą dėl atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu ir liudytojų iš Švedijos Karalystės kvietimo į teismo posėdį spręsti kitame parengiamajame posėdyje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovės UAB „Vytl“ atstovas advokatas M. K. prašo nustatyti bylos teismingumą Šiaulių apygardos teismui, nustatyti terminą ir įpareigoti ieškoves sumokėti 8 268 Eur žyminį mokestį, nustatyti ir įpareigoti ieškoves sumokėti į teismo sąskaitą 6 000 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, pripažinti Gabioner Sweden“, AB bei G. A. R. ir N. J. dalyvavimą būtinu, sudaryti galimybę atsakovui susipažinti su byla, kuri yra sunumeruota sunumeruotas, bylos lapai susiūti bei išversti į lietuvių kalbą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Parengiamojo posėdžio metu atsakovės UAB „Vytl“ atstovai pateikė penkis prašymus. Nutarties dėstomojoje dalyje teismas pasisakė, kad kai kurie atsakovės prašymai netenkinami, tačiau nieko nepasisakė dėl ieškovės prašymų, be to, nutarties rezoliucinėje dalyje iš viso nėra nurodyta, kokį procesinį sprendimą priėmė teismas dėl šalių prašymų. Atsakovės atstovo manymu, tik nutarties rezoliucinė dalis gali šalims sukurti, pakeisti ar nutraukti civilines teises ir pareigas, taigi, akivaizdu, kad teismas dėl pateiktų prašymų priėmimo ar atmetimo nieko nenutarė, todėl šalių prašymai yra neišnagrinėti ir tai yra pagrindas naikinti šią nutartį ir priimti naują.Ieškinio suma yra 624 134,80 Eur, taigi šio ieškinio suma didesnė nei 43 500 Eur, todėl remiantis CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu byla teisminga Šiaulių apygardos teismui.Ieškovės nepagrįstai atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes byla nėra susijusi su darbo teisiniais santykiais. Mirties faktas negali būti laikomas gyvybės atėmimu, be to, iš ieškovių pateiktų duomenų nėra pagrindo manyti, kad gyvybė buvo atimta tyčiniais atsakovų ar jų atstovų veiksmais. Taip pat negalima laikyti, kad įvykis, kurio metu žuvo UAB „Vytl“ darbuotojai yra nelaimingas atsitikimas, nes nėra surašytas nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas, todėl ieškovės negalėjo būti atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Prašo nustatyti terminą, per kurį ieškovės turėtų sumokėti 8 268 Eur dydžio žyminį mokestį.Byla sudėtinga dėl ieškinio sumos, dalyvių daugeto, vienas iš atsakovų yra užsienio juridinis asmuo, kuris iki šiol neišreiškė nuomonės nagrinėjamu klausimu. Prašė įpareigoti ieškoves sumokėti 6 000 Eur dydžio užstatą, kuris leistų atsakovei UAB „Vytl“ atlikti procesinius veiksmus, realizuoti teisę į gynybą. Užstatas užtikrintų galimų atsakovės nuostolių atlyginimą.Įvykis įvyko Švedijos Karalystėje, atsakovė negali vienasmeniškai atskleisti paties nelaimingo atsitikimo aplinkybių, todėl prašė pripažinti atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, bei G. A. R. ir N. J. dalyvavimą būtinu.Ne visi byloje esantys dokumentai yra išversti į valstybinę lietuvių kalbą, pavyzdžiui, šaukimas atvykti į teismo posėdį yra parengtas švedų kalba. Be to, bylos dokumentai sunumeruoti tik nuo vidurio, gale yra nesusiūtų lapų, todėl atsakovei UAB „Vytl“ nėra aišku ar visi šie dokumentai yra bylos dalis, ji negali tinkamai įgyvendinti procesinių teisių.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės V. A. ir S. R. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, nes teismas išsamiai pasisakė, kodėl nepatenkinti atsakovės UAB „Vytl“ atstovų prašymai. Pagrįstai teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad nėra tenkinami N. B. kaip atsakovės UAB „Vytl“ atstovo prašymai, nes jie pareikšti asmens, neturinčio teisės atstovauti atsakovei, todėl N. B. pareikšti prašymai yra niekiniai, teismas neturėjo pareigos jų nagrinėti.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Vytl“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį, tenkinti atsakovės UAB „Vytl“ prašymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas taip pačiais argumentais kaip ir atsakovės UAB „Vytl“ atstovo advokato M. K. atskirasis skundas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė. Tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.Atskirieji skundai paduodami bei nagrinėjami taikant taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis), taigi atskirųjų skundų priėmimas ir nagrinėjimas yra bylų proceso apeliacinės instancijos teisme sudėtinė dalis. Atskirojo skundo priėmimą atlieka nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 334 straipsnio 2 dalis, 315 straipsnio 1 dalis), taigi šis teismas įstatymo yra įpareigotas patikrinti paduodamo atskirojo skundo atitiktį įstatymo reikalavimams, o konstatavęs skundo ar jo priedų neatitiktį CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytiems reikalavimams – nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Trūkumams paaiškėjus tik apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas pats priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 338 straipsnis, 316 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatyta, kad jeigu skundo trūkumai yra susiję su CPK 315 straipsnio 2 dalyje įvardytomis aplinkybėmis, tai atskirasis skundas apskritai nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, o jeigu šie trūkumai paaiškėja apeliacinės instancijos teisme, tai apeliacinis procesas nutraukiamas. Prie tokių atvejų priskiriama situacija, kai skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės UAB „Vytl“ atstovo advokato M. K. pateiktame atskirajame skunde nėra suformuluotas atskirojo skundo reikalavimas – nenurodyta, ko prašoma atskiruoju skundu, t. y. pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 11 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina, kad atskirajame skunde turi būti išsamiai nurodyti ne tik nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi motyvai, bet ir aiškiai suformuluotas reikalavimas, iš kurio matytųsi, kokių procesinių pasekmių proceso dalyvis siekia. Formuluodamas savo reikalavimus atskirąjį skundą paduodantis asmuo juos turėtų formuluoti įvertinęs apeliacinės instancijos teismo teises, numatytas CPK 337 straipsnyje. Nors atskirajame skunde nėra suformuotas reikalavimas teismui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus atskirojo skundo turinį galima daryti išvadą, kad atsakovės UAB „Vytl“ atstovas advokatas M. K. siekia, kad būtų panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis ir būtų tenkinti atsakovės UAB „Vytl“ procesiniai prašymai, kurių pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ar neišsprendė. Kaip minėta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui CPK numatytais atvejais arba kitais atvejai, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinius skundus (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nėra numatyta galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos perdavimo pagal teismingumą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 4 dalis), dėl šalies dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu (CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl prašymų apklausti liudytojus, kadangi tai neužkerta kelio pakartotinai reikti tokius prašymus. Be to, įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę skųsti tik nutartis dėl įpareigojimo sumokėti užstatą pagal CPK 101 straipsnį (CPK 102 straipsnio 4 dalis), o ne nutartis atisakyti paskirti užstatą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sprendžiami šalių procesiniai prašymai, negali būti apeliacijos objektas.Apeliantas teigia, kad teismas dėl konkrečių pateiktų prašymų priėmimo ar atmetimo nieko nenutarė, todėl šalių prašymai yra neišnagrinėti ir tai yra pagrindas naikinti šią nutartį ir priimti naują. Pažymėtina, kad teismui neišsprendus konkrečių prašymų parengiamajame posėdyje, paskyrus kitą parengiamąjį posėdį jie gali būti išspręsti ateityje, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, turėjo atsisakyti priimti atsakovės UAB „Vytl“ atstovo advokato M. K. paduotą atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-53-215/2017, nes ši nutartis dėl proceso dalyvių pareikštų prašymų nagrinėjimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).Nutraukus procesą bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 ir 94 straipsniai).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vytl“ atstovo advokato M. K. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-53-215/2017.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.