Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. K., L. K., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui V. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. K. priklauso ½ L. K. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, bei sutuoktinės banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas pagal skolininko V. K. prievoles.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies

Skolininkas ir jo sutuoktinė antstolio nustatytu terminu nepateikė susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, todėl šis klausimas spręstinas teismine tvarka, rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kita prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas visas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos vieno iš sutuoktinių ar bendrai jų abiejų (išskyrus įstatyme nustatytus atvejus) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikoma: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys V. K. ir L. K. vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nėra sudarę, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. dirba (duomenys neskeltini), gauna darbo užmokestį. Suinteresuoto asmens L. K. darbo užmokestis nepatenka nei prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas, nei prie pajamų, kurios nelaikytinos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismui byloje nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, daroma išvada, kad suinteresuoto asmens L. K. gaunamas darbo užmokestis, pensijos ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis, todėl nustatytina, kad skolininkui V. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės L. K. pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Pareiškėjos reikalavimas likusioje dalyje atmestinas, kadangi, vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis, teismas sprendžia dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tik remdamasis antstolio turto arešto aktu ir jame pateiktais duomenimis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Nagrinėjamu atveju antstolis 2022 m. gruodžio 5 d. patvarkymu Nr. S-22-179-34713 areštavo skolininkui V. K. priklausančias lėšas tik jo sutuoktinės L. K. pajamose, kurios bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskiriamos vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu (pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442–447 ir 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Prašymą likusioje dalyje atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.