Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. M., ieškovės atstovui advokatui S. M., trečiajam asmeniui M. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui Q. A. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis suinteresuotas asmuo M. K., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškovės ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo su dokumentų vertimu į anglų kalbą bei pranešimas apie teismo posėdį) išsiųsti atsakovo elektroninio pašto adresu Qa.outrace@gmail.com bei paskelbta viešo paskelbimo būdu (el. b. I t., b. l. 55, 60–61, 83-84). Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teisme 2020 m. gegužės 25 d. gautas atsakovo Q. A. raštas anglų kalba, kuriame nurodoma, kad jis ir sutuoktinė nusprendė nutraukti santuoką. Pranešė, kad negali dalyvauti teismo posėdyje dėl kelionių apribojimo dėl COVID-19 ir darbinių įsipareigojimų D. Nurodė, jog šis laiškas yra įgaliojimas ir suteikia savo teises ieškovei S. M.. Prie rašto pridėjo savo parašu patvirtintą gautą šaukimą į 2020 m. gegužės 26 d. posėdį (el. b. I t., b. l. 100–107).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė 2020 m. vasario 14 d. išvadą Nr. 1SD-1204 (8.1.27) dėl nepilnametės L. M., kurioje nurodė, jog lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad ieškovė gyvena nuomojamame 3 kambarių bute su patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, namuose yra visi reikalingi baldai bei namų apyvokos daiktai. Mažametė L. gyvena kambaryje kartu su mama ir jos sugyventiniu M., vaikas turi atskirą lovytę, žaislus. Tarnybos atstovei ieškovė teigė, kad jos gaunamos pajamos šiuo metu yra 50 Eur per mėnesį (vaiko pinigai). Mažametės dukters tėvas rūpinasi dukra, ją išlaiko. Šeima dėl vaiko teisių pažeidimų Tarnybai nėra žinoma. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl tėvystės nustatymo, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus (el. b. I t., b. l. 57–58).

Posėdžio metu ieškovė S. M. paaiškino, kad su atsakovu susituokė 2017 m. gegužės mėn. J. A. E., planavo su sutuoktiniu gyventi Lietuvoje, tačiau į Lietuvą grįžo viena, sutuoktinis neatvyko. Ji viena 2017 m. birželio mėn. registravo santuoką Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje. Neužilgo pradėjo lauktis dukros, yra tikra, kad dukros tėvas yra trečiasis asmuo. Sutuoktinis Lietuvoje nesilankė, todėl nėra galimybės, kad jis būtų vaiko tėvas. Šiuo metu gyvena su trečiuoju asmeniu kaip šeima, kartu augina dukrą, mergaitė suinteresuotą asmenį laiko tėvu. Kitų vaikų neturi. Ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė buvo iniciavusi ir santuokos nutraukimo procesą, tačiau nesant išspręstam vaiko tėvystės klausimui, santuoka liko nenutraukta. Prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Tarnybos atstovė teismo posėdyje pasisakė dėl Tarnybos išvadoje išdėstytų aplinkybių, pastebėjo, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu tinkamai rūpinasi mergaite. Palaikė ieškinio reikalavimus, pažymėjo, kad ieškinio tenkinimas atitiks geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. Kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą (CK 3.141 straipsnio 1 dalis). Jeigu vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 straipsnio 2 dalis). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės S. M. ir atsakovo Q. A. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) D., J. A. E. ir (duomenys neskelbtini) įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2083 (el. b. I t., b. l. 3). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad S. M. ir Q. A. santuoka šios bylos nagrinėjimo metu nėra nutraukta. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei S. M. gimė dukra. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. Gimimo įraše Nr. 3496, (duomenys neskelbtini) gimusio kūdikio motina įrašyta S. M., duomenų apie tėvą – nėra (el. b. I t., b. l. 4). Į bylą yra pateiktas Vilniaus miesto 33-jo notarų biuro notarės 2019 m. gruodžio 10 d. patvirtintas suintersuoto asmens ir ieškovės pareiškimas, kuriuo M. K. pareiškia, kad būtų pripažintas L. M. tėvu ir prašo įrašyti šiuos duomenis į vaiko gimimo liudijimą, vaikui paliekant motinos pavardę, o S. M. sutinka, kad L. M. tėvu būtų pripažintas M. K. ir šie duomenys būtų įrašyti į vaiko gimimo liudijimą (el. b. I t., b. l. 8).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinio tėvystės prezumpciją, kol atsakovo Q. A. tėvystė nenuginčyta teismine tvarka, atsakovas laikomas ieškovės nepilnametės dukros tėvu, nepaisant tų aplinkybių, kad vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, ir kad suinteresuotas asmuo pareiškimu pripažįsta save vaiko tėvu. Todėl klausimo sprendimas priskirtas teismo kompetencijai.

Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą ( CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).

Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Iš valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. rugsėjo 2 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad S. M. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – ištekėjusi, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinis Q. A., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiai vaikai – L. M., gimusi (duomenys neskelbtini) (el. b. I t., b. l. 5). Iš byloje pateiktos atsakovo asmens dokumento (paso numeris BF1011773) kopijos, nustatyta, kad atsakovas Q. A., gim. (duomenys neskelbtini) yra P. R. pilietis (el. b. I t., b. l. 6).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė 2017 m. sudariusi santuoką su atsakovu J. A. E. viena grįžo į Lietuvą, 2017 m. birželio 15 d. santuoką Lietuvoje registravo viena, atsakovas nei tuo metu, nei vėliau į Lietuvą atvykęs nebuvo. Ieškovė savo dukros, gimusios gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo lauktis 2017 m. liepos mėn. Atsakovas gyvena J. A. E., apie bylos nagrinėjimą žino, raštu patvirtino įgaliojantis ieškovę atstovauti jo interesus teisme, atvykti į Lietuvą neturi galimybės dėl užimtumo ir dėl su COVID-19 susijusių ribojimų. Teismui pateiktas atsakovo Q. A. 2020 m. gegužės 22 d. raštas su priedais patvirtina, kad atsakovas gavo ieškovės bei teismo procesinius dokumentus, yra susipažinęs su teisme nagrinėjamos bylos esme bei ieškovės keliamu reikalavimu (el. b. I t., b. l. 100–107). Prieštaravimų, kad jis yra ieškovės dukters tėvas, atsakovas nereiškė. Tarp atsakovo nėra užsimezgęs ryšys su nepilnamečiu vaiku. Proceso dalyviai nurodė, jog atsakovas niekada nesidomėjo ir neišlaikė nepilnametės L. M., atsakovas niekada nėra matęs mergaitės, tarp jų nėra jokio artimo ryšio. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovės dukters tėvas galėtų būti ieškovės sutuoktinis Q. A.. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta socialinė tėvystė, taip pat tikėtina, kad nėra biologinės atsakovo tėvystės fakto, vertintina, kad nėra būtina byloje atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad atsakovas Q. A. nėra ieškovės dukters tėvas, kadangi byloje pakanka kitų įrodymų (šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų), paneigiančių atsakovo tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Teismas sprendžia, jog yra pagrindas nuginčyti ieškovės (vaiko motinos) sutuoktinio Q. A. tėvystę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu patvirtinama vaiko tėvystė iš suinteresuoto asmens, laikytina, kad tėvystės nuginčijimas nepilnamečio vaiko interesų nepažeis.

CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant visas šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.). Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsniai, CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti, kad M. K. yra nepilnamečio vaiko L. M. tėvas, pakeičiant Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto vaiko gimimo įrašo duomenis, nurodant, kad vaiko tėvas yra M. K..

Kaip šiame sprendime jau konstatuota, spręstina, kad atsakovas nėra L. M. biologinis tėvas, nėra nustatyta socialinė atsakovo tėvystė. Byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei 2017 metais grįžus į Lietuvą, ji ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. pradėjo bendrauti, draugauti, ieškovė pastojo ir susilaukė dukters. Suinteresuotas asmuo tiek teismo posėdyje žodžiu, tiek notariniu pareiškimu, patvirtintu Vilniaus miesto 33-jo notarų biuro notarės 2019 m. gruodžio 10 d. (el. b. I t., b. l. 8), pripažino ir patvirtino, kad jis yra ieškovės dukters biologinis tėvas. Tarnybos nustatytais duomenimis ieškovė ir tretysis asmuo gyvena kaip šeima, mergaite tinkamai rūpinasi. Byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių ieškovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.), t. y. kad M. K. negali būti vaiko biologinis tėvas. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo nuosekliai laikosi vieningos pozicijos, jog ieškovei grįžus į Lietuvą, ieškovė ir trečiasis asmuo pradėjo draugauti ir gyventi kartu bei vesti bendrą ūkį, todėl šalių nurodytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, jog M. K. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiam vaikui L. M. ir neprieštarauja dėl jo tėvystės šiam vaikui nustatymo, taip pat Tarnybos išvadą ir vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tėvystė nustatytina tuo pačiu sprendimu, kuriuo buvo nuginčyta. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko L. M. tėvu (CK 3.148 straipsnis).

Šalims išaiškintina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė kreipdamasis į teismą su ieškiniu sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą nuginčyti tėvystę, bei teikdama patikslintą ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą nustatyti tėvystę. Duomenų apie kitas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, su vėlesniais pakeitimais, nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškovės S. M. ieškinį.

Nustatyti, kad Q. A., gim. (duomenys neskelbtini), nėra ieškovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra Q. A., gim. (duomenys neskelbtini), dukra.

Nustatyti, kad M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko L. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Pakeisti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. Gimimo įrašo Nr. 3496 duomenis, vaiko L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašant M. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Q. A., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.