Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2731-835/2017 pagal pareiškėjo L. K. skundą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei DNB bankui, antstoliui G. S. dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0182/17/00713.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2017 m. balandžio 5 d. elektroniniu paštu antstolio G. S. kontoroje gautas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė visus vykdomuosius dokumentus vykdomojoje byloje Nr. 0182/17/00713 perduoti bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Nurodė, kad toje bankroto byloje pareiškėjas yra bendraatsakovis.2017 m. balandžio 28 d. pareiškėjas antstoliui pateikė 2017 m. balandžio 24 d. surašytą skundą, kuriuo nurodė, kad buvo kliūtys pradėti vykdymo veiksmus, nurodytos 2017 m. balandžio 5 d. skunde. Antstolis jo banko sąskaitoje rezervavo 15 610,31 Eur sumą, kas reiškia, kad pareiškėjas negalės gauti pensijos. Prašė de facto atšaukti (panaikinti) antstolio G. S. 2017 m. balandžio 21 d. turto aprašą dėl 15 610,32 Eur piniginių lėšų pareiškėjo banko sąskaitose arešto (skunde vadinamą patvarkymu) vykdomojoje byloje Nr. 0182/17/00713; taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki bus išspręstas klausimas dėl vykdomosios bylos perdavimo bankrutuojančios IĮ „Talka“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui pagal 2017 m. balandžio 5 d. skunde nurodomus motyvus.. 2017 m. balandžio 28 d. patvarkymu antstolis atsisakė patenkinti pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. skundą. Nurodė, jog spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, neturėjo realios priežasties atsisakyti jį vykdyti. 2017 m. balandžio 21 d. turto aprašu areštavo skolininko sąskaitose esančias lėšas, be kita ko, nustatydamas laisvai disponuojamą pareiškėjo kas mėnesį gaunamos pensijos 228,75 Eur sumą; vykdomąjį dokumentą su turto aprašais persiuntė IĮ „Talka“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą ir skundą su priedais antstolis persiuntė Alytaus rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisėtais laikė antstolio veiksmus, kuriais vykdymo veiksmai buvo pradėti skolininko – individualios įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, savininko – atžvilgiu, areštavus šio skolininko pinigines lėšas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliacinio proceso metu šalys pateikė naujus įrodymus. Apeliantas pateikė 2017 m. rugpjūčio 9 d. pretenziją AB SEB bankui dėl negalėjimo atsiimti socialines draudimo išmokas, AB SEB banko 2017 m. rugpjūčio 17 d. atsakymą dėl areštuotų lėšų, 2017 m. birželio 21 d. VSDFV Alytaus skyriaus sprendimą dėl L. K. teisės į ligos išmoką, informaciją apie kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimą. Antstolis pateikė 2017 m. balandžio 28 d. patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą, 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymą dėl elektroninio vykdomojo dokumento persiuntimo ir vykdomosios bylos užbaigimo. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Antstolio 2017 m. balandžio 28 d. patvarkymas dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą, 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymas dėl elektroninio vykdomojo dokumento persiuntimo ir vykdomosios bylos užbaigimo byloje yra, todėl jų priėmimo klausimas nespręstinas. Apelianto pateikti 2017 m. rugpjūčio 9 d. pretenzija AB SEB bankui dėl negalėjimo atsiimti socialines draudimo išmokas, AB SEB banko 2017 m. rugpjūčio 17 d. atsakymas dėl areštuotų lėšų, 2017 m. birželio 21 d. VSDFV Alytaus skyriaus sprendimas dėl L. K. teisės į ligos išmoką, informacija apie kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimą iš dalies grindžia atskirojo skundo motyvus, neužvilkins apeliacinės bylos nagrinėjimo, todėl priimtini.

Dėl antstolio vykdymo veiksmų individualios įmonės savininko atžvilgiu

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 587 straipsnio 4 punktas, 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, nutartyje išsamių turto duomenų gali nenurodyti, tokiais atvejais surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui (CPK 147 straipsnio 6 dalis). Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo (CPK 675 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.Iš civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 0182/17/00713 duomenų matyti, kad antstolis G. S. 2017 m. kovo 16 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pradėjo vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1674-835/2017, kuria AB „DNB bankas“ banko naudai pritaikytas areštas 15 610,32 Eur vertės atsakovo L. K. (apelianto) nekilnojamojo ir kilnojamojo turtui, jo nesant ar nepakankant, atsakovo turtinėms teisėms, piniginėms lėšoms, esančioms pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Teismas atsakovui paliko teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą, uždraudė disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, leido areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. 2017 m. kovo 17 d. antstolis surašė turto aprašą, tą pačią dieną priėmė patvarkymą skolininkui pateikti informaciją apie turimą nesuvaržytą turtą. 2017 m. balandžio 28 d. antstolis patikrino skolininko turtinę padėtį. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, skolininkas gauna 228,75 Eur dydžio pensiją. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, skolininkas turi nekilnojamojo turto, kuris yra įkeistas. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, skolininko vardu registruota transporto priemonė išregistruota, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, duomenų apie asmeniui paskirtas socialines išmokas nėra. 2017 m. balandžio 21 d. antstolis surašė turto aprašą, kuriuo areštavo skolininko banko sąskaitose esančias 15 610,32 Eur pinigines lėšas, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laisvai disponuojama 228,75 Eur suma leido naudotis be apribojimų, iš likusių areštuotų lėšų leido atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymu dėl elektroninio vykdomojo dokumento persiuntimo ir vykdomosios bylos užbaigimo antstolis vykdomąją bylą sustabdė, ją užbaigė ir vykdomąjį dokumentą su turto aprašais persiuntė skolininko IĮ „Talka“ bankroto bylą iškėlusiam Kauno apygardos teismui.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad antstolis negalėjo užvesti vykdomosios bylos, areštuoti skolininko turto, nes L. K. individualiai įmonei „Talka“ iškelta bankroto byla, kurioje jis įtrauktas dalyvauti bendraatsakoviu.Vykdomosios bylos iškėlimo pagrindas yra Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1674-835/2017, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos fiziniam asmeniui atsakovui L. K. pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Šioje byloje ieškovo reikalavimas kildinamas iš AB DNB banko ir L. K. sudarytų 2008 m. rugsėjo 10 d. atvirkštinio atpirkimo paslaugų teikimo sąlygų, atvirkštinio atpirkimo sutarties. Taigi antstoliui pateikto vykdomojo dokumento pagrindas yra ne individualios įmonės, o fizinio asmens prievolės užtikrinimas. Pažymėtina, kad individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iškėlimo įmonei savaime nepatenka į vienodą teisinę padėtį. Kadangi individualios įmonės bankroto procedūros negali būti tapatinamos su fizinio asmens bankrotu, įmonės savininko atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms, todėl individualios įmonės savininkas prievoles vykdyti savo kreditoriams gali ir iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-554/2014).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, teisingai sprendė apie akivaizdžių kliūčių nebuvimą vykdymo procedūroms pradėti.Apeliantas iš esmės teisingai teigia, kad visi kreditoriai, tiek individualios įmonės, tiek šios įmonės savininkų, turi pareikšti savo reikalavimus įmonės bankroto byloje, nes individualios įmonės atsakomybė už prievoles yra specifinė. Tais atvejais, kai kreditorių reikalavimams patenkinti neužtenka įmonės turto, įmonės savininko turtas yra pardavinėjamas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu būdu tenkinami kreditorių reikalavimai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kreditoriai, kurių reikalavimai yra kilę iš sandorių, sudarytų ne su individualia įmone, o su jos savininku kaip privačiu fiziniu asmeniu, nepareiškia finansinių reikalavimų bankroto byloje, nereiškia, kad jų reikalavimo teisės skolininkui pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2009). Toks kasacinio teismo išaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad individualios įmonės savininko kreditoriaus įstojimas į individualiosios įmonės bankroto bylą yra šio asmens teisė, o ne pareiga. Todėl po bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo, individualios įmonės savininko (apelianto) kreditorius (AB DNB bankas) turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, t. y. kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo arba iškelti savarankišką civilinę bylą teisme. Šiais motyvais atmestinas apelianto teiginys, kad jo individualios įmonės „Talka“ bankroto byla antstoliui buvo akivaizdi kliūtis priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.CPK 651 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai antstolis sprendžia, ar nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Ši teisės norma negali būti aiškinama plečiamai. Šiuo atveju neegzistuoja nei vienas iš CPK 651 straipsnyje numatytų kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, ja užtikrintas fizinio asmens prievolės įvykdymas, todėl antstolis pagal išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą teisėtai pradėjo vykdymo veiksmus. Tokiais veiksmais antstolis įstatymo numatytų normų nepažeidė. Pažymėtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip nei instancine tvarka. Apeliantas 2017 m. kovo 14 d. nutarties neskundė, nutartis įsiteisėjusi. Apeliantas deklaratyviai nurodo, kad antstolis negalėjo areštuoti jo piniginių lėšų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, antstolis teisingai surašė 2017 m. kovo 17 d. pirminį turto aprašą ir jį pateikė turto arešto registro tvarkytojai, nes, turto aprašo per nustatytą terminą nepateikus turto arešto registro tvarkytojai, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustotų galioti dėl antstolio netinkamų veiksmų (CPK 147 straipsnio 6 dalis). 2017 m. kovo 17 d. patvarkymu antstolis įpareigojo skolininką per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos atvykti į antstolio kontorą ir pateikti detalią informaciją apie visą jam priklausantį turtą, kuris nėra suvaržytas. Patvarkymas skolininkui įteiktas 2017 m. kovo 21 d. Skolininkas nepateikė nurodytų duomenų apie turimą neįkeistą turtą. Nesant duomenų apie areštuotiną (neįkeistą) kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, nėra pagrindo spręsti, jog piniginių lėšų areštas yra neteisėtas.Atmestini apelianto teiginiai, jog antstolis, užbaigęs vykdyti vykdomąją bylą ir ją persiuntęs bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, turėjo panaikinti apelianto turto areštą. Antstolis areštavo apelianto pinigines lėšas tam, kad ateityje prasidėjus išieškojimo procesui kreditorius galėtų gauti teismo priteistą sumą/ skolą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis antstolio uždavinys vykdant bylas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra realus teismo nutarties reikalavimų užtikrinimas. Taigi, užbaigęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis apelianto turto arešto pagrįstai nepanaikino. Klausimus, susijusius su bankrutuojančių individualių įmonių (jų savininkų) turto arešto panaikinimu tokiu atveju sprendžia teismas, nagrinėjantis bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Apelianto nurodytos aplinkybės apie leistino naudoti piniginių lėšų dydį sudarytų savarankišką skundo dėl antstolio veiksmų dalyką, jei toks skundas būtų pateiktas, todėl šioje apeliacinėje byloje dėl jo nepasisakytina (CPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė antstoliui, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjo teisės vykdymo procese nebuvo pažeistos, o antstolis, areštavęs pareiškėjo pinigines lėšas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai pritaikė Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teisės normas. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis nekeistina (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 338 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.