- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-83-462/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- S. K.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 50 parų arešto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei mamai M. T.: 2017-08-16, apie 19.15 val. , (duomenys neskelbtini), buto kambaryje sėdinčiai M. T. kumštyje laikomu žiebtuvėliu tyčia sudavė vieną smūgį į kaktą ir taip nukentėjusiajai M. T. sukėlė fizinį skausmą.Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurių nepagrindžia faktinės bylos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai. Pažymi, jog nagrinėjant bylą jis nurodė, kad metė žiebtuvėlį į sieną, atšokęs nuo sienos žiebtuvėlis pataikė mamai į kaktą. Nurodo, jog yra rusas, lietuviškai kalba tik buitine kalba, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dalyvavo vertėja, o ikiteisminio tyrimo metu vertėja nedalyvavo, kaltinamasis nevisiškai suprato, ką sako tyrėja, be to, tyrėja apklausdama kaltinamąjį psichologiškai spaudė jį prisipažinti, todėl jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo surašyti neteisingai. Pažymi, jog nukentėjusiajai M. T. taip pat nebuvo užtikrinta teisė turėti vertėją, ji taip pat yra rusakalbė, todėl jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai taip pat užrašyti netiksliai. Pažymi, jog byloje nėra įrodymų, jog kaltinamasis M. T. sužalojo tyčia, todėl Šilutės rajono apylinkės teismas privalėjo jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.Teismo posėdyje advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Kaltinamasis apeliaciniame skunde nurodo, jog tiek jis, tiek nukentėjusioji M. T. yra rusakalbiai, lietuviškai kalba tik buitine kalba, ikiteisminio tyrimo metu nei jam, nei jo mamai nebuvo užtikrinta teisė turėti vertėją, todėl netiksliai buvo užrašyti tiek jo, tiek M. T. duoti parodymai dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.BPK 8 straipsnio 2 dalis numato, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas per įmanomai trumpiausią laiką privalo nustatyti, ar baudžiamojo proceso dalyvis moka lietuvių kalbą ir ar tam, kad jis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą, jam baudžiamojo proceso metu būtina naudotis vertėjo paslaugomis; to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis šio Kodekso nustatyta tvarka.Iš byloje esančio 2017-08-17 „Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų“ išrašo apie S. K. matyti, jog gimimo valstybė yra Lietuva (b. l. 41). Teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole (b. l. 65) nurodyta, jog vertėjas nedalyvauja, be to, proceso veiksmo protokolo specialiajame priede pats kaltinamasis lietuvių kalba nurodė „Gynėjas nereikalingas“. Įtariamojo apklausos protokole (b. l. 68) skiltyje „Įtariamojo pareiškimas apie lietuvių kalbos mokėjimą“ nurodyta „moka“; skiltyje „Kalba, kuria įtariamasis pageidauja duoti parodymus“ nurodyta „lietuvių“, apklausoje vertėjas nedalyvauja. Proceso veiksmo protokolo specialiajame priede (b. l. 70) kaltinamasis S. K. pasirašė lietuvių kalba „Pataikiau į kaktą. Surašyta teisingai“. Byloje esančiame Proceso veiksmo protokolo specialiajame priede (b. l. 72) kaltinamasis vėl lietuvių kalba nurodė „Gynėjas nereikalingas“ bei pasirašė; Proceso veiksmo protokolo specialiajame priede (b. l. 75) kaltinamasis nurodė: „Perskaičiau. Apklausa parašyta teisingai“ bei pasirašė. Taip pat lietuvių kalba S. K. nurodė: „Pranešimą gavau“ ir pasirašė ant Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK veiklos skyriaus 2017-08-30 rašto (b. l. 105). 2017-09-20 teisiamojo posėdžio protokole (b. l. 113–115) užfiksuota, jog kaltinamasis S. K. nurodė, kad supranta buitinę lietuvių kalbą, nesakė tyrėjai, kad reikia vertėjo. Aplinkybę, kad kaltinamasis lietuvių kalba puikiai kalba, taip pat patvirtino liudytojos V. L., V. J., byloje nėra aplinkybių, pagrindžiančių šių liudytojų suinteresuotumą baudžiamosios bylos baigtimi, nenustatyta, kad liudytojos siektų kaltinamąjį apkalbėti, todėl netikėti liudytojų paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog S. K. supranta lietuvių kalbą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, pačiam S. K. nurodžius, nustatė, jog jis moka lietuvių kalbą ir tam, kad jis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą, jam ikiteisminio tyrimo metu nėra būtina naudotis vertėjo paslaugomis. Kaip jau minėta, pats kaltinamasis nurodė, jog vertėjo nereikia. Aplinkybę, kad S. K. puikiai supranta lietuvių kalbą bei kad ikiteisminio tyrimo metu nedalyvaujant vertėjui jo procesinės teisės nebuvo pažeistos, taip pat patvirtina tai, jog apeliacinis skundas surašytas lietuvių kalba, nėra duomenų, jog apeliacinį skundą ruošė advokatas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinis skundas surašytas paties kaltinamojo, be to, paties S. K. pasirašytas. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu nedalyvaujant vertėjui nebuvo pažeistos kaltinamojo procesinės teisės, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad dėl to, jog nebuvo užtikrinta teisė turėti vertėją, buvo netiksliai užrašyti tiek S. K., tiek M. T. duoti parodymai dėl kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, atmestinas kaip nepagrįstas.S. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nes byloje nėra įrodymų, jog jis motiną M. T. sužalojo tyčia. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.S. K. kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais 2017-08-16 Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0117000453592 (b. l. 1–4); BIRT ataskaitų žiūryklės (b. l. 9–14) duomenimis, iš nurodytų dokumentų akivaizdu, jog S. K. smurtavo prieš motiną M. T., dėl to į konfliktą iškviesti policijos pareigūnai; nukentėjusiosios M. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, liudytojų V. J., V. L. parodymais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu; be to, M. T. sužalojimo faktas užfiksuotas fotonuotraukoje (b. l. 17). Pažymėtina, jog pats S. K. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino smurtavęs prieš motiną M. T.. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nekyla jokių abejonių dėl S. K. padarytos nusikalstamos veikos, o S. K. padarytos nusikalstamos veikos neigimas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde yra tiesiog jo gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog S. K. kaltė yra visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais, bei konstatavo, kad S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgęs į tai, jog lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir būdamas recidyvistas, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. K. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, jis teisiamas ne pirmą kartą, charakterizuojamas neigiamai, prieš motiną smurtavo pakartotinai, nusikalto praėjus trumpam laikotarpiui nuo bausmės atlikimo už ankstesnį nusikaltimą, nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji teismo posėdžio metu prašė bylą nutraukti, S. K. nebausti. Įvertinus išdėstytus motyvus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. K. skyrė 50 parų arešto, tokia bausmės rūšis ir dydis yra pagrįsta bei proporcinga padarytam nusikaltimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.