- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- ATP-540-134/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00269-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Pažeidėjas
- S.A. P.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.byla Nr. ATP-540-134/2015Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00269-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 79.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. rugsėjo 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S.A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu S.A. P. nubausta : pagal ATPK 188 str.105 Eur (šimtas penkių eurų) bauda; pagal ATPK 188²⁰ str. 120 Eur (vienas šimtas dvidešimt eurų) bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., šias nuobaudas subendrinus, S.A. P. paskirta galutinė nuobauda – 130 Eur (vienas šimtas trisdešimt eurų) bauda.
S.A. P. nubausta už tai, kad 2015 m. gegužės 24 d. apie 15.30 val. savavaldžiavo neleisdama leidimą žvejoti turinčiam A. M. žvejoti jai daline nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje, esančiame Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, tuo pažeidė Žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-771 (galiojusio iki 2015 m. liepos 9 d.), 18 p., suteikiantį teisę vandens telkinyje, jeigu vandens telkinys nuosavybės teise priklauso keliems savininkams arba bendrąja daline nuosavybes teise valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims, vieno savininko išduotą leidimą turintiems asmenims žvejoti bei 2003 m. vasario 20 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-610 „Dėl žemės ir vandens telkinio sklypų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir privataus žemės sklypų ribų patikslinimo Kupiškio rajone“ įtvirtintą servitutą „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis vandens telkiniu“, po ko iškvietė policijos pareigūnus, kai poreikio kviesti policiją nebuvo, reikalaudama, kad policijos pareigūnai išprašytų prie tvenkinio žvejojantį A. M.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S.A. P. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą, kuriuo skirta administracinė 130 Eur nuobauda. Apeliantė nurodo, kad ji su sutuoktiniu P. P. yra dalies (duomenys neskelbtini) tvenkinio savininkai (1,68 ha), o likusios dalies savininkai yra V. R., D. B., B. M.. Ji teigia, kad A. M. ignoruoja jos teisę į privačią nuosavybę, žvejodamas jos ir sutuoktinio daline nuosavybes teise priklausančiame tvenkinio dalyje, tuo pažeisdamas jos konstitucinę teisę į privačią nuosavybę (23 str.). V. R. neturėjo teisės išduoti leidimo A. M. žvejoti, nes jam nuosavybės teisė priklauso tik 1.20 ha (duomenys neskelbtini) tvenkinio, todėl išduodamas leidimą, pažeidė LR Aplinkos ministro įsakymą 2013-01-04 Nr. D1-12 „Dėl mėgėjų žvejybos leidimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - tvarkos aprašas) 34 str., o žvejo A. M. pateiktas neįgaliojo pažymėjimas neužtikrina teisės žvejoti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, nes šis nėra nei privati upė ar ežeras, taip kaip nurodyta tvarkos aprašo 25 str. Teigia, kad A. M. turėjo gauti jos leidimą žvejoti jai daline nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje, nes tvarkos aprašo reikalavimai (duomenys neskelbtini) tvenkiniui, kaip privačiam žuvininkystės tvenkiniui, netaikytini. Neleisdama A. M. žvejoti tvenkinyje, ji nurodo, kad (duomenys neskelbtini) vandens telkinys yra privatus, todėl neturi būti taikomos LR aplinkos ministro 2012-09-25 įsakymu Nr. D1-771 patvirtintas Žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašas (toliau – aprašas). Remiantis Žuvininkystės įstatymu, mėgėjiška žvejyba neturėtų būti taikoma aprašo nuostatoms. Mano, kad Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. Ž-610, kuriuo yra nustatytas servitutas, yra panaikintas, o likęs servitutas nustatytas tik tvenkinio bendrasavininkui V. R., kitai tvenkinio daliai servitutas negalioja.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S.A. P. padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 188 str. ir 188²⁰ str. Nagrinėdamas administracinės teisės pažeidimo bylą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kokiomis teisės normomis grindžiamos teismo išvados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Skundžiamu nutarimu pagrįstai konstatuota, kad S.A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymo „Dėl žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašo patvirtinimo (2012-09-25, Nr. D1-771, galiojęs iki 2015-07-09) 18 p., nurodantį, kad „vandens telkinio savininkas jam nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje išduoda mėgėjų žvejybos leidimus ar suteikia nemokomą žvejybos teisę. Jeigu vandens telkinys nuosavybes teise priklauso keliems savininkams arba bendrąja daline nuosavybės teise valstybei ar fiziniams ar juridiniams asmenims, vieno savininko išduotas mėgėjų žvejybos leidimas galioja visame vandens telkinyje“. A. M. patvirtino, kad 2015-05-24 žvejodamas tvenkinyje su savimi turėjo leidimą žvejoti, išduotą V. R., vieno iš telkinių savininkų, kuriuo V. R. leido A. M. žvejoti Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) k., esančiame vandens telkinyje nuo 2015-04-01 iki 2015-10-01, be to A. M. turi neįgalumą, todėl vadovaujantis žvejybos įstatymo 11 str. 7 p., leidimas žvejoti yra nereikalingas. Atsižvelgiant į tai, S.A. P. neleisdama A. M. žvejoti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, savavališkai bei nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę.
S.A. P. skunde nepripažįsta nustatyto servituto visam vandens telkiniui. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo matyti, kad 4,77 ha ploto vandens telkinys, esantis Kupiškio r. sav., Kupiškio sen., (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės teise priklauso D. B., valstybei, S.A. P., P. P., B. M. ir V. R. 2003-02-20 apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-610 vandens telkiniui nustatytas servitutas dėl gyventojų teisės maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu užtikrinimo. CK 4.124 str. nurodo, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Servitutas – teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (CK 4.111 str.). Nagrinėjamu atveju servitutas yra nustatytas administraciniu aktu - 2003-02-20 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-610, kuriuo viso vandens telkinio, turinčiam 4,77 ha plotą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkams nustatyta pareiga užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu. Priešingai nei nurodyta S.A. P. skunde, Panevėžio apskrities viršininko 2006-05-09 įsakymu Nr. Ž-1798 pripažintas netekusiu ne Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. Ž-610, kuriuo minimam vandens telkiniui nustatytas servitutas dėl gyventojų teisės maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu telkiniu užtikrinimo, o Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. Ž-609, kuriuo servitutas nustatytas privataus S.E. K. žemės sklypui. S. A. P. nurodo, jog servitutas nustatytas tik daliai sklypo (V. R. 120/477) ir jai šis servitutas negalioja, tačiau, remiantis CK 4.128 straipsniu, jeigu nustatant servitutą nebuvo nurodyta daikto dalis, kuriai nustatomas servitutas, laikoma, kad servitutas nustatytas visam daiktui (vandens telkiniui). Todėl S.A. P. negali drausti asmenims naudotis vandens telkiniu, įskaitant leidimą žvejoti, nes teisės aktų reikalavimai to nenumato.
Byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vandens telkinys turėtų privataus žuvininkystės tvenkinio statusą. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad valstybei priklauso 40/477 dalių (duomenys neskelbtini) vandens telkinio, kita dalis vandens telkinio priklauso aukščiau paminėtiems savininkams. Aprašo 1 p. nurodyta, kad Aprašas reglamentuoja žvejybos privačiuose vandens telkiniuose bei bendrąja daline valstybei fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, organizavimo, žuvų išteklių naudojimo ir apsaugos tvarką. Būtent (duomenys neskelbtini) vandens telkinys pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklauso keliems fiziniams asmenims ir valstybei, todėl aprašo 18 p. nuostatos turi būti taikomos.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad S.A. P. teisės aktų nevykdymą stengiasi paremti neteisingu skunde minimų LR apsaugos ministro įsakymų ir kitų įstatymų normų interpretavimu ir taikymu, pateikdama sau palankų šių normų taikymą, todėl naikinti ar keisti priimtą nutarimą skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S.A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.