- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-08-02
- Bylos Nr.
- 1-2224-827/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51052-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.1BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 2.10.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Vilniuje, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. smurtavo prieš savo artimą, kartu gyvenantį mažametį šeimos narį ir sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent, jis 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 16.22 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,53 promilės girtumas), tyčia pastūmė savo nepilnametę dukrą V. G., gim. (duomenys neskelbtini), dėl to ji nukrito ant lovos, po to vieną kartą delnu sudavė jai į kairįjį žandą ir paėmęs marškinius vieną kartą sudavė jai į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai mažametei dukrai V. G. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios V. G. parodymais, liudytojos M. S. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, alkotesterio duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 13 d. apklaustas kaltinamasis V. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine M. S. ir jų dukra V. G.. Butą nuomoja iš pažįstamų. Jis už butą nemoka, nes neturi pajamų. 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 16.00 val. tarp jo ir sugyventinės M. įvyko žodinis konfliktas. Jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus - alų. Nepamena, dėl ko pradėjo bartis. Konflikto metu buvo labai susijaudinęs, todėl vieną kartą pastūmė savo dukrą V. G., ji nukrito ant lovos. Tuomet delnu vieną kartą trenkė jai į kairį žandą ir paėmęs šalia gulėjusius marškinius, vieną kartą trenkė jais dukrai į kairįjį petį. Dėl įvykusio konflikto labai gailisi, savo kaltę pripažįsta. Fizinio smurto M. S. atžvilgiu nenaudojo. Artimiausiu metu planuoja gyventi pas draugą vardu V., Vilniuje, Žirmūnų rajone, tikslaus adreso nurodyti negali. Su M. S. ir V. G. ryšių neieškos ir nebendraus (b. 1. 37).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 13 d. apklaustas kaltinamasis V. G. parodė, kad dėl 2015 m. rugsėjo 12 d. inkriminuojamos veikos prisipažįsta pilnai ir labai gailisi. Tą dieną tarp jo ir sugyventinės įvyko konfliktas, kurio metu dalyvavo ir jų mažametė dukra V. G.. Būdamas girtas jis kambaryje ją pastūmė, dėl to ji nukrito ant lovos. Ji iškarto atsistojo, todėl vieną kartą trenkė jai į žandą, atrodo į kairįjį, po to paėmė nuo lovos savo raudonus marškinius ir vožė jai per galvą ir petį. Kodėl taip pasielgė nežino. Dėl visko prisipažįsta ir labai gailisi, kad taip pasielgė. Daugiau neturi ką pasakyti. Prašo vadovautis jo ankstesniais parodymais. Priklausomybės ligų centre į įskaitą nėra įrašytas, psichiatrinėse ligoninėse negydytas. 2015 m. rugsėjo 12 d. išsiskyrė su sugyventine M. S. ir išsikraustė gyventi pas draugą, jo nei vardo nei pavardės nežino. Dabar gyvena 9 aukštų namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rūsyje. Pastovios gyvenamosios vietos neturi, gyvenu kur yra galimybė. Jis nelegaliai dirbu pas senyvo amžiaus moterį vardu "N.", padeda jai dirbti kai kuriuos atsitiktinius darbus, už gautą atlygį save išlaiko. Pastovios darbo vietos neturi. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b.l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. G. 2015 m. rugsėjo 12 d. apklausos metu parodė, kad, ji gyvena adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su mama ir tėvu. Tėvas nuolatos vartoja alkoholį, todėl ji bijo būti su juo namuose viena, jis būna agresyvus. 2015 m. rugsėjo 12 d. tėvas atsikėlė girtas, nes vakar vartojo alkoholį. Jis pradėjo pyktis su mama. Po pietų mama liepė jam išeiti iš namų. Ji pati nuėjo į kambarį pasiimti telefoną. Tėvas be priežasties ją pastūmė ir ji nukrito ant lovos. Po to tėvas delnu sudavė jai per galvą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Mama dėl įvykio iškvietė policiją. Mama su tėvu pykstasi dažnai, kadangi tėvas nuolat ją įžeidinėja (b. 1.16).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 22 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. G. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 16.22 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namuose jos tėvas V. G. būdamas girtas pradėjo pyktis su mama. Po pietų mama liepė jam išeiti iš namų. Kambaryje tėvas be jokios priežasties ją pastūmė ant lovos, po to vieną kartą delnu sudavė jai per kairįjį žandą, po to paėmęs marškinius, vieną kartą sudavė jais jai per galvos sritį. Dėl tokių tėvo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, tėvui turi pretenzijų ir pageidauja, kad jis būtų nubaustas. Jos mamos atžvilgiu tėvas fizinio smurto nenaudojo. Ji tėvui neatleidžia dėl tokio jo elgesio, nenori, kad jis gyventų kartu su jais (b. 1.17).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 12 d. liudytoja M. S. apklausos metu parodė, kad ji gyvena adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su dukra V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sugyventiniu V. G.. 2015 m. rugsėjo 12 d. sugyventinis atsikėlęs ryte buvo neblaivus, ji jam reiškė pretenzijas dėl jo nuolatinio girtuokliavimo. Po pietų liepė jam susirinkti daiktus ir išeiti. Sugyventinis pradėjo ją įžeidinėti. Dukra atėjo paimti savo mobiliojo ryšio telefoną iš kambario, o sugyventinis tuo metu stūmė vaiką, jam parkritus ant lovos, plaštaka sudavė į kairį žandą ir šalia gulėjusiais marškinėliais sudavė per galvą. Jos atžvilgiu sugyventinis nesmurtavo. Dėl įvykio iškvietė policiją. Tai ne pirmas kartas, kai sugyventinis smurtauja, tačiau į policiją nesikreipė (b. l. 21).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. S. 2015 m. rugsėjo 22 d. papildomos apklausos metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 16.22 val. namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sugyventinis V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo su ja konfliktuoti. Ji norėjo, kad jis išeitų iš namų, kadangi nuolat vaitoja alkoholį. Tarp jų buvo tik žodinis konfliktas. Jis fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, tiesiog ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu V. G. be jokio pagrindo pastūmė jų dukrą V. G. ant lovos, vieną kartą delnu trenkė jai į kairį žandą ir paėmęs šalia gulėjusius marškinius vieną kartą trenkė į galvos sritį. Dėl tokių sugyventinio veiksmų ji turi jam pretenzijų ir pageidauja, kad jis būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. Su dukra nevažiavo atlikti žmogaus kūno tyrimo, kadangi buvo morališkai sunku ir akivaizdžių sužalojimų ant dukros kūno nesimatė (b. 1. 22).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2015 m. rugsėjo 12 d. 16.22 val. registruotas M. S. pranešimas telefonu, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus sugyventinis smurtauja prieš vaiką, konfliktuoja (b.l. 8).
Šalies argumentai
M. S. pareiškime nurodyta, kad jos sugyventinis V. G. smurtavo prieš savo vaiką (b.l. 6).
2015 m. rugsėjo 12 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad gavus pranešimą, kad sugyventinis smurtauja prieš pranešėją ir jos nepilnametę dukrą, pareigūnai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur M. S. ir V. G. paaiškino, kad smurtas pasireiškė dukros mušimu per veidą, priekabiavimu; nurodyti sužalojimai (b.l. 9-10).
Iš alkotesterio kvito matyti, jog atlikus blaivumo testą 2015 m. rugsėjo 12 d. 17.02 val. V. G. nustatytas 3,53 promilių girtumas (b.l. 45).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. G. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui - mažametei dukrai fizinį skausmą, tai yra padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina nepilnametės nukentėjusiosios V. G. parodymai, liudytojos M. S. parodymai, A. Š. tarnybinis pranešimas, alkotesterio duomenys. Kaltinamojo V. G. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamasis V. G. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl skiriamos bausmės rūšies ar dydžio sutiko (b.l. 83).
V. G. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 rugsėjo 12 d. 16.26 val. iki 2015 m. rugsėjo 13 d. 15.07val. (b.l. 44, 46), bei nuo 2016 m. liepos 25 d. 19.25 val. iki 2016 m. liepos 26 d. 15.57 val. (b.l. 59, 60)
2015 m. rugsėjo 13 d. kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 41-42). 2016 m. liepos 26 d.V. G. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 43-44).
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Padarytas nesunkus nusikaltimas, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis V. G. 34 metų amžiaus, nevedęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (b.l. 63), neteistas (b.l. 68), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 69-71), nedirbantis (b.l. 72), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 73, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 75,76), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b.l. 78). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. G. paskyrus arešto bausmę. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą arešto bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendė:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. G. skirti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 rugsėjo 12 d. 16.26 val. iki 2015 m. rugsėjo 13 d. 15.07val., bei nuo 2016 m. liepos 25 d. 19.25 val. iki 2016 m. liepos 26 d. 15.57 val. (dvi paros ), kas vadovaujantis kas vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., atitinka 2 arešto paras (LR BK 66 straipsnio 2 dalis).
Kardomąsias priemones iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomąsias priemones panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
V. G. bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti V. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.