- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-44-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijai, Z. T., V. B.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Emilija Gorskieneiir, Emilija Gorskie
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-123-308/2009 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, Z. T., V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalyje pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimo dalyje pripažinimo negaliojančiu bei paveldėjimo teisių į namų valdą pripažinimo, atsakovių Z. T. ir V. B. priešieškinį dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymo ir sprendimo dalių panaikinimo, Varėnos rajono valdybos potvarkio dalies panaikinimo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais B. B., A. P. ir G. Š. ieškinį dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė Nijolė Liubamirskienė, Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Laima Muzikevičiūtė, J. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. S. 2007-08-13 pateikė ieškinį, prašydama:
1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė su motina T. S. iki jos mirties 1999-07-16 buvo šeimos nariai;
2) pripažinti iš dalies negaliojančiu 1999-03-05 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr.38-5308 dalyje dėl T. S. priklausančios 0,44 ha namų valdos žemės (asmeninio ūkio žemės dalis) perdavimo A. S. kaip grąžintinos žemės;
3) pripažinti iš dalies negaliojančiu Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės N. Liubamirskienės išduotą 2006-10-13 paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr.10715, dalyje dėl 0,22 ha namų valdos žemės paveldėjimo atsakovėms V. B. ir Z. T.;
4) pripažinti ieškovei paveldėjimo teises į 0,22 ha buvusios T. S. namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos raj. Nurodė, kad ieškovės motinai T. S. Varėnos raj. Merkinės apylinkės tarybos 1993-05-16 sprendimu Nr.416 buvo paskirta naudotis 3 ha žemės asmeniniam ūkiui, tame tarpe 0,44 ha namų valdos žemės, kuria ji naudojosi visą gyvenimą. Jos namų valdą sudarė: ½ dalis gyvenamojo namo, 99,46 kv. m bendro ploto, ūkinis pastatas, 141 kv. m bendro ploto, 1/2 dalis ūkinio pastato, 79 kv. m bendro ploto; ūkinis pastatas, 16 kv. m ploto, ūkinis pastatas, 9 kv. m ploto ir ½ kiemo statinių, esantys (duomenys neskelbtini) k., Merkinės sen., Varėnos raj., kuriuos ji 1991-04-17 testamentu lygiomis dalimis paliko ieškovei ir A. S.. Nuo 1992 m. rudens ieškovės motina gyveno pas ieškovę Kaune, buvo šeimos nariai ir kartu tvarkė šeimos ūkį Kaune ir (duomenys neskelbtini) kaime. 1999-07-16 motina mirė pas ieškovę Kaune. Kadangi ketvirtoji namo dalis nuosavybės teise pagal paveldėjimą priklauso ieškovei, tai ji turi teisę paveldėti ir pusę namų valdos, t.y. 0,22 ha iš 0,44 ha namų valdos. 2007-04-23 raštu ieškovė kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją (toliau - Alytaus AVA), 2007-06-08 gavo atsakymą, kad negali paveldėti namų valdos. Į pakartotinį prašymą Alytaus AVA 2007-07-05 raštu Nr. 4-480 pranešė, kad T. S. 1993-05-16 sprendimu paskirtos 3 ha žemės asmeniniam ūkiui faktinis naudojimas nebuvo nustatytas ir Alytaus AVA 1999-03-05 sprendimu Nr.38-5308 A. S. atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 5,29 ha žemės, tame tarpe 0,44 ha ploto namų valdos sklypą. Kadangi Alytaus AVA nepripažįsta ieškovės T. S. šeimos nariu iki jos mirties, todėl nenustačius šio fakto ieškovė negali atgauti namų valdos žemės ir asmeninio ūkio žemės. T. S. namų valdos žemė buvo priskirta valstybės išperkamai, todėl minėtas 1999-03-05 sprendimas Nr. 38-5308 turi būti pripažintas negaliojančiu dalyje dėl 0,44 ha namų valdos žemės. Notarės išduotas 2006-11-28 paveldėjimo teisės liudijimas neteisėtas, nes atsakovės negalėjo paveldėti visos 0,44 ha namų valdos, todėl paveldėjimo teisės liudijimas turi būti pripažintas iš dalies negaliojančiu (1964 m. CK 329 str. 4 d., LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d., Žemės reformos įstatymo 15 str. 1 d., 4 d.).
Atsakovės Z. T. ir V. B. 2008-03-03 pateikė priešieškinį, 2008-11-10 patikslintą priešieškinį, prašydamos:
1) panaikinti 2000-05-22 Alytaus AVA sprendimą Nr. 38-8772, kuriuo J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 5,30 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,01 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos raj.;
2) panaikinti 2000-05-22 Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 38-566 dalyje, kuria J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 5,30 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,01 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos raj., panaikinant 2000-05-22 įsakymo Nr. 38-566 priedo 2 eilutę;
3) panaikinti 1992-10-01 Varėnos rajono valdybos potvarkį Nr. 629-v ir jo 2 priedą dalyje, kuria buvo nuspręsta J. G. parduoti 44 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Merkinės apylinkėje, Varėnos raj. (2 priedo 42 eilutė);
4) pripažinti negaliojančia 1993-04-06 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-183, kuria J. G. buvo parduotas 0,45 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime;
5) panaikinti 2007-12-07 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5717M, kuriuo A. P., B. B. ir G. Š. po J. G. mirties paveldėjo kiekviena po 1/3 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,45 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovėms ir tretiesiems asmenims priklausantys žemės sklypai dengia vienas kitą, todėl tokia situacija nėra galima. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią J. G. pirko 0,45 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, sudarymo momentu gyvenamasis namas lygiomis dalimis, t.y. po ½ priklausė J. G. ir T. S., todėl tokiu atveju, kai namas priklauso bendrąja daline nuosavybe keliems asmenims (bendraturčiams), namų valdos žemės sklypas gyvenamojo namo bendraturčiams turėjo būti formuojamas kaip vienas bendras sklypas, kuris parduodamas bendrosios nuosavybės teise. J. G. nepagrįstai ir neteisėtai prie gyvenamojo namo buvo suformuotas ir parduotas namų valdos žemės sklypas kaip savarankiškas ir atskiras objektas, turintis ir atskirą unikalų numerį, todėl Varėnos rajono valdybos potvarkis ir pirkimo – pardavimo sutartis turi būti panaikintos. J. G. buvo nuspręsta parduoti privačių namų valdų žemės sklypą 1992-10-01 Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr. 629 – v, tuo tarpu nuosavybės teisės J. G. į gyvenamąją namą buvo pripažintos tik 1993-09-23 Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr. 637-v, įregistruojant tuo pagrindu jam nuosavybės teises ir Registrų centre. Prieš nusprendžiant J. G. parduoti namų valdos žemės sklypą, rajono žemėtvarkos tarnyba privalėjo pareikalauti iš jo dokumentų, įrodančių jo nuosavybės teises į namų valdą. Tuo pačiu dėl šių priežasčių, kad žemės pardavimo momentu Varėnos rajono valdybai nebuvo žinoma, kad gyvenamasis namas priklausė dviems savininkams, buvo neteisėtai suformuotas ir parduotas namų valdos žemės sklypas tik vienam J. G.. Nors byloje ir yra duomenys, kad ½ gyvenamojo namo dalį J. G. pirko pagal 1981-04-30 sudarytą sutartį, bet ši sutartis pagal 1964 metų CK per 3 mėnesius nebuvo įregistruota apylinkės vykdomajame komitete, todėl tapo negaliojanti. Kadangi neteisėtų sandorių pagrindu J. G. buvo suformuotas ir parduotas namų valdos žemės sklypas, yra pagrindas ir naikinti jo įpėdinėms – ieškovėms išduotus paveldėjimo teisės liudijimus dalyje dėl 0,45 ha namų valdos žemės sklypo paveldėjimo. Namų valdos žemės sklypo, buvusio apie J. G. ir A. S. (šiuo metu – jų įpėdiniams) bendrąja daline nuosavybe priklausančią namų valdą, suformavimo klausimą reiktų spręsti iš naujo, panaikinus visus ankstesnius aktus, nes tiek A. S., tiek J. G. namų valdos žemės sklypai buvo suformuoti, pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius namų valdos žemės sklypo formavimą. Atsakovės termino ginčyti šiems aktams nepraleido, nes apie skundžiamus aktus ir faktiškai susiklosčiusią situaciją dėl namų valdos dubliavimosi sužinojo tik šios bylos teismo posėdžių metu ir tretiesiems asmenims 2008-03-21 pateikus atsiliepimą šioje byloje.
Nuosavybės teisių atkūrimo į namų valdos žemės sklypą A. S. metu pastatai nuosavybės teise priklausė J. G. bei T. S., todėl šiems namų savininkams turėjo būti suformuotas bendrąja daline nuosavybe 0,44 ha namų valdos žemės sklypas. T. S. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. S. turėtas žemes, todėl, atkuriant nuosavybes teises į jai priklausančią dalį, tame tarpe būtų atkurtos ir nuosavybės teisės ir į jai tenkančią namų valdos žemės sklypo dalį. Pagal 1992-02-19 susitarimą tarp pretendentų į buvusio savininko A. S. turėtą žemę T. S. atsisakė savo dalies, tame tarpe ir namų valdai priklausančios dalies, vaikų – ieškovės ir A. S. naudai, kurių vardu vėliau – 1999-03-05 ir 2000-05-22 Alytaus AVA sprendimais ir buvo atkurtos nuosavybės teisės. Tokiu būdu esant tokiai išreikštai T. S. valiai atkuriant nuosavybės teises tiek A. S., tiek ieškovei, turėjo būti lygiomis dalimis atkurta ir T. S. priklausanti namų valdos žemės sklypo dalis. Tuo tarpu pagal 1999-03-05 sprendimą Nr. 38-5308 A. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,29 ha žemės, tame tarpe ir į 0,44 ha namų valdą, o ieškovei – 2000-05-22 sprendimu Nr. 38-8772 buvo atkurtos nuosavybės į 5,30 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,01 ha miško sklypą į kurį nėra įskaityta jai tenkančios namų valdos žemės sklypo dalis. Tai pažeidžia LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymą. Todėl ieškovei prašant panaikinti 1999-03-05 Alytaus AVA sprendimą Nr. 38-5308 dalyje dėl 0,44 ha žemės, turėtų būti naikinamas ir 2000-05-22 Alytaus AVA sprendimas Nr. 38-8772, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės ieškovei, ir iš naujo sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas ieškovei. Priešingu atveju būtų pažeistos atsakovių nuosavybės teisės – jų tėvui A. S. grąžinta žemė būtų nepagrįstai sumažinta 0,44 ha, o ieškovei perleidus 0,22 ha namų valdos žemės sklypą, jai tektų daugiau atkuriamos nuosavybės ir ieškovė nepagrįstai praturėtų jai papildomai tenkančia namų valdos žemės sklypo dalimi (LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo 4 str. 6 d., 1964 m. CK 255 str.).
Atsiliepimas
Ieškovė J. S. atsiliepimuose į priešieškinį ir papildytą priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad T. S. turėjo 60 arų žemės sodybinį sklypą. J. G. nusipirkus 1981 m. dalį šio namo, jam irgi buvo suteiktas atskiras 60 arų pasodybinis sklypas, bet kitoje vietoje nei T. S.. Kadangi T. S. ir A. S. naudojosi skirtingomis namų valdos dalimis ir skirtingais sodybiniais sklypais, tai prie namo galėjo būti suformuoti du sklypai. Byloje surinktais įrodymais patvirtinama, kad į T. S. suteiktos asmeninio ūkio žemės plotą įėjo ir jos namų valdos 0,44 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k. Nėra nė vieno dokumento, kuris įrodytų, kad J. G. prie šio gyvenamojo namo būtų buvę paskirta žemė ir dėl to jis negalėjo būti T. S. sodybinio sklypo bedraturčiu. Tai patvirtina ir skirtinga T. S. ir J. G. sklypų registracija. Dar 1981-04-30 pirkimo-pardavimo sutartimi T. S. buvo pardavusi dalį savo namų valdos J. G.. Ši sutartis nėra pripažinta negaliojančia. Po šios sutarties sudarymo T. S. sodybinis sklypas nebuvo padalintas, nes J. G. buvo gavęs kitą sodybinį sklypą iš kolūkio. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, T. S. ir toliau naudojosi savo 0,56 ha sodybinio sklypo žeme. Atkūrus nuosavybės teises mišku, miškas buvo padalintas lygiomis dalimis A. S. ir ieškovei. T. S. asmeninio ūkio žemė suteikta 1993-05-16 Merkinės apylinkės tarybos sprendimu Nr.16, kai nebuvo jokių apribojimų suteikti žemę asmeniniam ūkiui. T. S. nebuvo atsisakiusi namų valdos žemės. Atsakovės neįrodė, kurioje vietoje buvo J. G. sodybinio sklypo žemė, kadangi šis sklypas nepažymėtas nekilnojamojo turto registro žemėlapiuose (LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.).
Atsakovas Alytaus AVA atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. 1991-08-19 T. S. pateikė pradinį prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. S. turėtą žemę, kartu pretendentais nurodydama A. S. ir ieškovę. 1992-02-19 susitarimu T. S. atsisakė jai tenkančios dalies A. S. ir ieškovės naudai. 1994-10-07 Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr.512-v T. S., A. S. ir J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,82 ha miško. 1999-03-05 Alytaus AVA sprendimu Nr.38-5308 A. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,29 ha žemės dvejuose sklypuose: 0,44 ha ploto namų valdos (plane pažymėtas Nr.40-1) ir 4,85 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas Nr.40. 2000-05-22 Alytaus AVA sprendimu ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,30 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 3,01 ha miško sklypo plotą. Nuosavybės teisių atkūrimo į namų valdos žemės sklypą A. S. metu gyvenamasis namas su kitais statiniais priklausė J. G. ir T. S.. Sistemiškas žemės reformą reglamentuojančių teisės aktų normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad realiai įsigyti namų valdos žemės sklypą galėjo pretenduoti tame sklype esančių pastatų savininkai. Žemės sklypas, dėl kurio kyla ginčas, taip pat kuriuo iki nacionalizacijos naudojosi T. S., su jokiu kitu sklypu nesidengia (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., 16 str., Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 7 p.).
Tretieji asmenys A. P., B. B., G. Š. ir J. G. atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį, bei papildytą priešieškinį prašė ieškinį dalyje dėl 1999-03-05 Alytaus AVA sprendimo Nr.38-5308 panaikinimo tenkinti, kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti. Nurodė, kad tiek J. G., tiek tretieji asmenys jo teisėtai įsigyto turto – 0,45 ha ginčo namų valdos sklypo paveldėtojos, turtą valdė atvirai, nes jis buvo registruotas viešame turto registre, todėl šiuo atveju yra pakankamas pagrindas taikyti ieškinio senatį (CK 1.124 str., 1.131 str. ).
Šalies argumentai
Tretieji asmenys A. P., B. B. ir G. Š. 2008-06-26 pateikė ieškinį su savarankiškais reikalavimais, prašydamos panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-03-05 sprendimą Nr. 38-5308 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. S.“ dalyje dėl 0,45 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos raj. savivaldybėje, perdavimo A. S. įpėdiniams. Nurodė, kad šiuo sprendimu buvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės, kadangi jų velionio tėvo J. G. 0, 45 ha ploto namų valdos sklypas yra perduodamas A. S. įpėdiniams. J. G. 1981-04-30 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo ½ gyvenamojo namo ir ūkinius pastatus iš T. S.. Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo, kai buvo įteisinta piliečių teisė į nekilnojamąjį turtą, Varėnos rajono valdybos 1992-10-01 potvarkiu Nr. 692-v jam leista pirkti 0,45 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo įforminta 1993-04-06 Varėnos rajono notarų kontoroje. Namų valdos žemės sklypas 1993-10-01 įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (registro Nr. 38/600-1). Tiek gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais, tiek 0,45 ha žemės sklypas prie gyvenamojo namo, esantys (duomenys neskelbtini) kaime, buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre velionio tėvo J. G. vardu. Po J. G. mirties 2001-01-09 Varėnos rajono 1 - asis notarų biuras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, o 2007-12-07 papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, kurių pagrindu B. B., A. P. ir G. Š. tapo viso J. G. turto paveldėtojos lygiomis dalimis, taigi jos teises į nekilnojamąjį turtą įgijo paveldėjimo keliu (CK 4.47 str. 1 p., 4. 93 str., 4. 98 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus AVA atsiliepime į trečiųjų asmenų ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Vilkiautinio kadastrinės vietovės projekto autorius P. B. pagal A. S. prašymą (duomenys neskelbtini) kaime 1998-10-10 pamatavo jam 5,29 ha žemės sklypą nuosavybės grąžinimui natūra. Pamatuotoje žemėje suformuoti du sklypai: 4,85 ha ploto ir 0,44 ha ploto. Pastarasis sklypas (namų valda) jau buvo privatizuotas J. G.. Projekto autorius P. B., neatsižvelgdamas į privačioje nuosavybėje esančią žemę, A. S. paruošė nuosavybės atkūrimo bylą. Alytaus apskrities viršininkas, remiantis projekto autoriaus pateiktais dokumentais 1999-03-05 sprendimu atkūrė nuosavybės teises A. S.. Darytina išvada, kad šiais projekto autoriaus P. B. bei Alytaus apskrities viršininko veiksmais buvo pažeistas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.
Atsakovės Z. T. ir V. B. atsiliepime į trečiųjų asmenų ieškinį prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-06-17 priėmė sprendimą:
I. Ieškovės J. S. ieškinį tenkinti iš dalies:
1) pripažinti iš dalies negaliojančiu Alytaus miesto I-ojo notarų biuro notarės N. Liubamirskienės išduotą 2006-10-13 paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr.10715, dalyje dėl 0,22 ha namų valdos žemės paveldėjimo V. B. ir Z. T.;
2) atmesti ieškininius reikalavimus dėl 1999-03-05 Alytaus AVA sprendimo Nr.38-5308 dalyje pripažinimo negaliojančiu ir pripažinimo teisės paveldėti 0,22 ha T. S. namų valdos.
II. Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
III. Priešieškinį tenkinti visiškai:
1) Panaikinti 2000-05-22 Alytaus AVA sprendimą Nr. 38-8772, kuriuo J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 5,30 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,01 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos raj.;
2) Panaikinti 2000-05-22 Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 38-566 dalyje, kuria J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 5,30 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,01 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos raj., panaikinant 2000-05-22 įsakymo Nr. 38-566 priedo 2 eilutę;
3) Panaikinti 1992-10-01 Varėnos rajono valdybos potvarkį Nr. 629-v ir jo 2 priedą dalyje, kuria buvo nuspręsta J. G. parduoti 0,45 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Merkinės apylinkėje, Varėnos raj. (2 priedo 42 eilutė);
4) Pripažinti negaliojančia 1993-04-06 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-183, kuria J. G. buvo parduotas 0,45 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime;
5) Panaikinti 2007-12-07 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5717M, kuriuo A. P., B. B. ir G. Š. po J. G. mirties paveldėjo kiekviena po 1/3 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,45 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., esančio (duomenys neskelbtini) k Varėnos rajone.
IV. Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais A. P., B. B. ir G. Š. ieškinį tenkinti ir panaikinti Alytaus AVA 1999-03-05 sprendimą Nr. 38-5308 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. S.“ dalyje dėl 0,44 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos raj. savivaldybėje.
V. Priteisti iš Alytaus apskrities viršininko administracijos: atsakovės Z. T. naudai - 2200 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. P. naudai - 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 123 Lt sumokėto žyminio mokesčio; valstybės naudai - 249,70 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog T. S. 1992-02-19 susitarimu su ieškove ir A. S., atsisakydama savo dalies atkuriant nuosavybę į žemę vaikų ieškovės ir A. S. naudai prarado teisę gauti asmeninio ūkio žemę. Teismas pažymėjo, jog pateiktais įrodymais neįrodyta, kad T. S. paskirta 3 ha asmeninio ūkio žemė būtų buvusi atmatuota ir pažymėta šios žemės naudojimas planuose, bei atitiko visus reikalavimus, kurie yra nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamojoje praktikoje sprendžiant ginčus dėl asmeninio ūkio žemės. Teismas padarė išvadą, jog T. S. neturėjus teisės gauti iš valstybės asmeninio ūkio žemės ir ieškovė neturi teisinio pagrindo perimti šį reikalavimą. Teismas konstatavo, jog dėl šių aplinkybių ieškovės reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neturi pagrindo. Tokiu būdu nesant pagrindo ieškovei kreiptis nustatyti tokį faktą civilinė byla dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nutrauktina (LR Žemės reformos įstatymo, įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, 1992-02-07 LR Vyriausybės nutarimu Nr.89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos tvarkos, šiuo nutarimu patvirtintos „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių“, 1998-04-01 Vyriausybės nutarimo „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (iki 2005-05-27 galiojusi redakcija)).
Teismas padarė išvadą, jog, vykdant nuosavybės teisių atstatymo procesą, buvo padaryta minėtų įstatymų bei Vyriausybės nutarimų pažeidimai, kadangi, parduodant J. G. namų valdos žemę 1993 m., žemės pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo pateiktas jo ir T. S. notariškai patvirtintas susitarimas dėl namų valdos. Po to tinkamai neįforminus J. G. namų valdos žemės sklypo ir jo plano neįregistravus nekilnojamojo turto registre 1999-03-05 Alytaus AVA sprendimu Nr. 38-5308 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,44 ha namų valdos žemę, kurioje tuo metu stovėjo J. G. ir T. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausę gyvenamasis namas ir ūkiniai statiniai, kurie 2007-12-07 po J. G. mirties perėjo trečiųjų asmenų B. B., A. P. ir G. Š. nuosavybėn, o dalis T. S. priklaususių statinių - 2007-05-24 perėjo ieškovės nuosavybėn.
Teismas nustatė, kad tikslinant A. S. ir J. G. namų valdų žemės sklypo ribas pagal šiuo metu galiojančias tokių planų sudarymo taisykles, šie abu namų valdų sklypai 0,44 ha ir 0,45 ha dydžių didele dalimi persiklotų vienas ant kito, kadangi A. S. vardu įregistruotas sklypas apima visą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, o J. G. suformuotas 0,45 ha dydžio namų valdos plotas kartu įsikirstų dalimi link kelio į Druskininkus (kelio Barzdžiūnai-Liškiava) į A. S. suformuotą ir įregistruotą NT registre 4,85 ha žemės ūkio paskirties sklypą Nr.40.
Teismas padarė išvadą, jog, pažeidus imperatyvius įstatymų ir Vyriausybės nutarimų reikalavimus, buvo pažeistos T. S. ir J. G. teisės turėti namų valdos žemės sklypą prie jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, nes formuojant ir parduodant bei perduodant neatlygintinai namų valdos žemės sklypus J. G. ir A. S., nebuvo laikomasis įstatymais ir LR Vyriausybės nutarimais nustatytos tvarkos. Teismas konstatavo, jog situaciją dėl tinkamų namų valdų ar valdos suformavimo J. G. ir T. S. įpėdiniams būtų galima išspręsti tik panaikinus dalyje Alytaus AVA 1999-03-05 sprendimą Nr.38-5308 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. S. į visą 0,44 ha namų valdos plotą, bei panaikinus Varėnos rajono valdybos 1992-10-01 potvarkio Nr.629-v dalį dėl 0,45 ha žemės sklypo pardavimo J. G.. Teismas pažymėjo, jog trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinyje yra suklysta, nurodant panaikinti 1999-03-05 Alytaus AVA sprendimą Nr.38-5308 dėl A. S. atkurto sklypo į 0,45 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo numeriu yra registruotas 0,45 ha dydžio J. G. sklypas). Teismas pažymėjo, jog atsakovių patikslintu priešieškiniu taip pat yra suklysta dėl Varėnos rajono valdybos 1992-10-01 potvarkio Nr.629-v panaikinimo dalyje dėl 0,44 ha žemės sklypo pardavimo J. G., o kitu reikalavimu prašoma panaikinti 0,45 ha žemės sklypo pardavimą J. G.. Teismas iš atsakovių priešieškinio ir trečiųjų asmenų ieškinio aprašomųjų dalių nustatė, kad ieškiniai yra paduoti būtent dėl A. S. 0,44 ha ir J. G. 0,45 ha dydžio žemės sklypų nuosavybės teisių panaikinimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog prie gyvenamojo namo ir ūkinių statinių bus reikalinga iš naujo formuoti namų valdos sklypą tiek T. S., tiek J. G. įpėdiniams, konstatavo, kad panaikintina ir 1993-04-06 sutartis dėl 0,45 ha dydžio žemės sklypo pardavimo J. G., bei 2007-12-07 paveldėjimo teisės liudijimas, reg. Nr.52717, kuriuo A. P., B. B. ir G. Š. po J. G. mirties paveldėjo kiekviena po 1/3 dalį 0,45 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. Teismas pabrėžė, jog kartu yra pagrindas tenkinti atsakovių reikalavimą dėl dalies 2000-05-22 Alytaus apskrities viršininko įsakymo 38-566 ir sprendimo Nr.38-8772 panaikinimo, kuriuo ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,30 ha žemės, suteikiant lygiavertį 3,01 ha miško sklypą, panaikinant įsakymo Nr.38-566 priedo 2 eilutę, kadangi T. S., ieškovės ir A. S. susitarimu buvo nustatyta, kad ieškovei ir A. S. nuosavybės teisės bus atkuriamos lygiomis dalimis. Teismas konstatavo, kad panaikinus A. S. nuosavybės teisių atkūrimą į 0,44 ha namų valdos žemės sklypą jam (jo įpėdiniams) liktų mažiau atkuriamos žemės, todėl panaikinus šį sprendimą Alytaus AVA, spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, turėtų spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiomis dalimis tiek ieškovei, tiek A. S. (jo įpėdiniams).
Teismas pažymėjo, kad ieškovė antru reikalavimu prašė pripažinti iš dalies negaliojančiu Alytaus AVA 1999-03-05 sprendimą Nr.38-5308 dalyje dėl T. S. priklausančios namų valdos 0,44 ha (asmeninio ūkio žemės dalies) žemės atidavimo A. S.. Teismas atkreipė dėmesį, jog aukščiau nurodytais motyvais buvo konstatuota, kad T. S. buvo praradusi teisę į asmeninio ūkio žemę ir dėl to šis ieškovės reikalavimas yra atmestinas. Teismas konstatavo, jog atmestinas ieškovės reikalavimas pripažinti jai paveldėjimo teisę į 0,22 ha buvusios T. S. namų valdos žemės (duomenys neskelbtini) k., kadangi ne teismas pripažįsta paveldėjimo teisę, o teisė ir pagrindai paveldėti yra nustatyta CK penktojoje knygoje. Teismas pažymėjo, jog iš šios bylos situacijos matyti, kad panaikinus A. S. ir J. G. suformuotas namų valdas, namų valda prie nurodyto namo turės būti formuojama iš naujo ir teismas šiuo metu negali numatyti, kokia bus suformuota namų valda, bei tuo pačiu kaip nors spręsti dėl atsirasiančios namų valdos dalies paveldėjimo, nes paveldimą turtą nustato notaras. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju tenkintinas tik ieškovės reikalavimas dėl 2006-11-28 paveldėjimo teisės liudijimo, registro Nr.10715, išduoto atsakovėms, panaikinimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog būtų buvę tikslinga panaikinti šį paveldėjimo teisės liudijimą pilnai dėl 0,44 ha A. S. namų valdos, tačiau nė viena šalis tokio reikalavimo nepateikė ir teismas neturi teisės išeiti už pateiktų ieškinių ribų (Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., 4 d., 16 str. 3 d., CPK 80 str., 93 str., 96 str., 293 str. 1 p., 445 str.).
Ieškovė J. S. patiekė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-06-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą:
- nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė ir jos motina T. S. buvo šeimos nariais iki T. S. mirties 1999-07-16;
- pripažinti iš dalies negaliojančiais Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-03-05 sprendimą Nr. 38-5308 dalyje dėl T. S. priklausančios namų valdos 0,44 ha (asmeninio ūkio žemės dalis) žemės buvo atiduota A. S., kaip grąžintina žemė;
- pripažinti man paveldėjimo teise į 0,22 ha buvusios T. S. namų valdos žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Merkinės sen. Varėnos r.
- atsakovių Z. T. ir V. B. priešieškinį atmesti;
- trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais A. P., B. B. ir G. Š. ieškinį išskirti į atskirą bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo sprendimas yra ydingas ir nelogiškas, viena sprendimo dalis prieštarauja kitai. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino įstatymus, sprendimas yra šališkas, aiškiai palaikantis atsakovų pusę. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas nepagrįstai nutraukė bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ieškovės motina T. S. ir ieškovė buvo šeimos nariais, bei padarė nepagrįstą išvadą, kad juridinis faktas nesukels ieškovei teisinių pasekmių ir tokiu būdu pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus. Tokio fakto nustatymas buvo reikalingas gauti iš Valstybės neatlygintinai, pirkti ar nuomoti T. S. iki mirties turėtą asmeninio ūkio žemę. LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 10 d. nurodyta: jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai CK nustatyta tvarka. Iki 2001-07-01 galiojusio CK 329 str. buvo nustatyta, kad šeimos nariais laikomi kartu gyvenantys sutuoktiniai, jų vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), taip pat vaikų sutuoktiniai ir vaikaičiai, jei jie turi bendrą ūkį. Tos aplinkybės byloje įrodytos rašytiniais įrodymais. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė negalėjo kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų, nes Alytaus apskrities viršininko administracija 2007-07-05 raštu atsisakė išduoti tokį dokumentą, remdamasi tikrovės neatitinkančia Merkinės seniūnijos pažyma, kad T. S. (duomenys neskelbtini) k. Merkinės sen., Varėnos r., gyveno viena, kai tuo tarpu ta pati seniūnija Advokatų kontorai LEX pateikė T. S. 1991-1995 ir 1998-2002 metų ūkinių knygų asmeninių sąskaitų kopijas, kuriose padarytas įrašas, kad T. S. išvyko gyventi į Kauną, o vėliau kitu rašalu nubraukta ir parašyta, kad 1999 m. mirė.
2) Nepagrįstas teismo motyvas, kad T. S. 1992-02-19 susitarimu atsisakydama savo dalies ieškovės ir A. S. naudai, prarado teisę gauti asmeninio ūkio žemę, nes 1995-05-30 įstatymu, 1991-06-18 įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. buvo padaryta išlyga, kad valstybės išperkamai žemei nepriskiriami asmeninio ūkio žemės sklypai, esantys iki 3 ha žemės ūkio naudmenų plotuose prie vienkiemių, kuriuose gyvenantys namų savininkai pageidauja susigrąžinti žemę natūra, tačiau šis įstatymas grįžtamos galios neturėjo ir nei ieškovė, nei jos motina grąžintinos žemės natūra negavo. 1993-05-16 Merkinės apylinkės tarybos sprendimas Nr. 16, kuriuo T. S. buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, nebuvo panaikintas ir asmeninio ūkio žeme T. S. naudojosi iki mirties.
3) Nepagrįstas teismo motyvas, kad iš 1989-07-03, 1993-09-13 sudarytų namų valdos inventorizacinių schemų ir 1993-10-30 pažymėjimo Nr.0228 matyti, kad statinių savininkais nurodyti T. S. ir J. G. ir prie šių statinių nubraižytas vientisas 4207 kv. m. ploto naudojamas žemės sklypas, tačiau tai neatitinka byloje surinktų įrodymų. Kadastro žemėlapio ištraukoje matyti, kad T. S. namų valdos sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , yra vienoje vietoje, o J. G. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra kitoje vietoje ir pažymėtas brūkšneliais.
4) Teismo nuoroda į administracinių teismų praktiką neteisinga, nes faktinė situacija neadekvati. Praktikoje nagrinėjamas pavyzdys, kai asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo registruotas Registrų centre, o T. S. dalis asmeninio ūkio žemės - namų valda buvo registruota Registrų centre ir ta registracija galiojanti. T. S. asmeninio ūkio žemės atmatavimo ir paženklinimo aktas galėjo būti visai žemei, o ne tik namų valdos žemei, bet aktas galėjo pasimesti.
5) Teismas neteisingai ir nepagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-03-05 sprendimą Nr. 38-5308, motyvuodamas tuo, kad T. S. buvo praradusi teisę į asmeninio ūkio žemę. Byloje tokių įrodymų nėra. Namų valdų žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl negalėjo T. S. prarasti teisę į namų valdos žemę, net jai prarastų teisę į asmeninio ūkio žemę. Teismas sprendime prieštarauja pats sau, teigdamas, kad pažeidus imperatyvius įstatymų ir Vyriausybės nutarimų reikalavimus, buvo pažeistos T. S. ir J. G. teisės turėti namų valdos žemės sklypą prie jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo.
6) Teismas, netenkinęs ieškinio dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pripažinimo teisės paveldėti 0,22 ha T. S. namų valdos tuo pagrindu, kad neva tai T. S. prieš mirtį buvo praradusi teisę į asmeninio ūkio žemę, negalėjo naikinti ieškovei teisėtai priklausančios žemės grąžinimo pagal 2000-05-22 Alytaus AVA sprendimą Nr. 38-8772 ir tos pačios dienos įsakymą Nr. 38-566, kuriais ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,30 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,01 ha miško sklypą.
7) Teismas nepagrįstai šioje byloje nagrinėjo trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinį dėl jų namų valdos žemės 0,45 ha, esančios (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., kuri Alytaus AVA 1999-03-05 sprendimu Nr. 38-5308 buvo perduota A. S., kaip grąžintina žemė, nors šis ieškinys neturėjo jokio ryšio su ieškovės ieškiniu.
8) Teismas be pagrindo naikino visą Alytaus AVA 1999-03-05 sprendimą Nr. 38-5308, 1992-10-01 Varėnos rajono valdybos potvarkį Nr. 629-v ir jo 2 priedą, kuriuo buvo nuspręsta J. G. parduoti 0,45 ha namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos r., pripažino negaliojančia 1993-04-06 Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr.2-183, pagal kurią buvo parduotas J. G. jo namų valdos sklypas, kai tuo tarpu bylos medžiaga įrodyta, kad trečiųjų asmenų tėvo J. G. namų valdos žemės sklypas buvo už T. S. namų valdos žemės sklypo ribų. Abu sklypai VĮ Registrų centras registruoti tą pačią dieną su skirtingais unikaliais numeriais.
9) Teismas 2008-07-08 nutartimi šioje byloje buvo įpareigojęs Alytaus apskrities viršininko administraciją ir VĮ Registrų centro Alytaus filialą kadastro žemėlapyje pažymėti J. G. namų valdos 0,45 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Alytaus AVA Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2008-08-21 raštu Nr. 3.2(01)-(130)-805 pasiuntė Registrų centrui J. G. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., žemės sklypo planą ir prašė įkloti jį į nekilnojamojo turto žemėlapius. Registrų centras 2008-09-04 sprendimu įpareigojo Alytaus AVA Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių pateikti patikslintą J. G. žemės sklypo (Nr. 3880/0002:1) planą, tačiau Varėnos žemėtvarkos skyrius jokių priemonių nesiėmė. VĮ Registrų centro Alytaus filialas apie tai 2008-09-22 raštu Nr. (2060/ 06)G-4544 teismui pranešė. Teismas, neturėdamas įrodymų apie J. G. namų valdos sklypo ribas, nepagrįstai konstatavo faktą, kad jis įėjo į T. S. namų valdos sklypo ribas, ir nepagrįstai pripažino negaliojančia jo ginčo sklypo 1993-04-06 pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. 2- 183.
Atsakovės Z. T. ir V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį procesą nutraukti. Jeigu teismas nuspręstų nagrinėti ieškovės apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-06-17 sprendimą palikti galioti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: 800 Lt už advokatės paslaugas surašant atsiliepimą. Apeliacinį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti. Apeliaciniame skunde nurodyta ieškovė ir jos atstovė advokatė Emilija Gorskienė, tačiau skundą pasirašė A. Š., veikianti pagal 2009-03-04 įgaliojimą. Ieškovė neturėjo teisės skųsti teismo sprendimo dalyje, kurioje teismas tenkino priešieškinio reikalavimus, pareikštus tretiesiems asmenims, kadangi nėra jų įgaliota.
Tretieji asmenys A. P., B. B. ir G. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad iš dalies palaiko apeliacinį skundą, nes priimtas sprendimas yra šališkais, aiškiai palaikantis atsakovių reikalavimus, be to teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, kai kuriais atvejais neteisingai aiškino įstatymus ar kitus norminius aktus. Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino 1992-02-07 Vyriausybės nutarimu Nr. 89 patvirtintų „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių“ 4.4 p., todėl teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta negaliojančia 1993-04-06 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, yra neteisėta ir naikintina. Atitinkamai turėtų būti naikintos ir sprendimo dalys, kuriomis buvo panaikintas Varėnos rajono valdybos potvarkis 1992-10-01 Nr. 629-v ir jo 2 priedo 45 eilutė, kurioje buvo nuspręsta J. G. parduoti 0,45 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Merkinės apylinkėje, Varėnos raj., bei panaikintas 2007-12-07 paveldėjimo teisės liudijimas kuriuo A. P., B. B. ir G. Š. po J. G. mirties paveldėjo kiekviena po 1/3 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,45 ha ginčo žemės sklypo. Dėl apeliantės reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo atkurti nuosavybės teises bei turto paveldėjimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Nesutiko su apeliantės reikalavimu trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinį išskirti į atskirą bylą.
Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės administracija, tretieji asmenys Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė N. Liubamirskienė, Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė L. Muzikevičiūtė, J. G. nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio (priešieškinio) pareiškime yra nurodomas materialinis teisinis reikalavimas – ieškinio (priešieškinio0 dalykas. Ieškinį taip pat sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių turinį ir apimtį lemia faktinės pažeidimo aplinkybės. Reikalavimas turi būti grindžiamas faktais, patvirtinančiais asmens turimą teisę ar interesą, taip pat faktais, patvirtinančiais asmens teisės ar intereso pažeidimą arba ginčijimą. Tai yra ieškinio (priešieškinio) pagrindas, kurį būtina įrodyti, todėl ieškinyje (priešieškinyje) nurodžius tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) bei pa(si)rinkus teisių gynimo būdą (ieškinio (priešieškinio) dalyką). Tai reiškia, kad teismas turi vertinti, ar ginčijamoje dalyje sprendimai ir sandoriai asmens teises ar interesus pažeidžia tiek, kad jie trukdo priimti jo subjektinę teisę įgyvendinančius sprendimus ateityje, ir tokio asmens subjektinę teisę ginti tiek, kad visiškai būtų atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis). Teismas, tenkindamas reikalavimus dėl dalies sprendimų ar sandorių pripažinimo negaliojančiais, privalo taikyti restituciją. Šie teismo veiksmai neatskiriami nuo teismo sprendimo dėl sprendimų ar sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais, todėl negali būti vertinami kaip išėjimas už pareikštų reikalavimų ribų netgi tuomet, kai nebuvo prašoma taikyti restituciją.
- pripažinęs iš dalies negaliojančiu Alytaus miesto I-ojo notarų biuro notarės N. Liubamirskienės išduotą 2006-10-13 paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr.10715, dalyje dėl 0,22 ha namų valdos žemės paveldėjimo V. B. ir Z. T.; .
- panaikinęs 2000-05-22 Alytaus AVA sprendimą Nr. 38-8772, kuriuo J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 5,30 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,01 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos raj.;
- panaikinęs 2000-05-22 Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 38-566 dalyje, kuria J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 5,30 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,01 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos raj., panaikinant 2000-05-22 įsakymo Nr. 38-566 priedo 2 eilutę;
- panaikinęs 1992-10-01 Varėnos rajono valdybos potvarkį Nr. 629-v ir jo 2 priedą dalyje, kuria buvo nuspręsta J. G. parduoti 0,45 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Merkinės apylinkėje, Varėnos raj. (2 priedo 42 eilutė);
- pripažinęs negaliojančia 1993-04-06 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-183, kuria J. G. buvo parduotas 0,45 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime;
- panaikinęs 2007-12-07 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5717M, kuriuo A. P., B. B. ir G. Š. po J. G. mirties paveldėjo kiekviena po 1/3 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,45 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Vilkiautinio k.v.,esančio (duomenys neskelbtini) k Varėnos rajone;
- panaikinęs Alytaus AVA 1999-03-05 sprendimą Nr. 38-5308 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. S.“ dalyje dėl 0,44 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos raj. savivaldybėje, neišsprendė restitucijos klausimo.
Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.), nes bylos dalyje dėl restitucijos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka. Šis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Kadangi šiuo atveju bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai ribotų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teises, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui (CPK 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes jie yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Apeliacinės instancijos teisme nėra numatyta galimybė taikyti restituciją natūra, nes įstatymų leidėjas draudžia bloginti apelianto padėtį. Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str.). Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktų įrodymų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, nagrinėtina byla (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 41 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Ieškovės J. S. įgaliota atstovė A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos pagal 2009-07-14 įmokos mokėjimo kvitą (3 t., b.l. 162) 408 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (LR CPK 80 str., 87 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovės J. S. įgaliotai atstovei A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 408 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė