Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2012-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-389-754/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-05-04
Bylos Nr.
1-389-754/2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00072-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alberta Baltušytė
Kaltinamasis
V. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-389-754/2012Proceso Nr. 1-10-9-00072-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.17.12, 2.10.1
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Valdo Uždanavičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00072-09, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 208 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. esant sunkiai ekonominei padėčiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus, ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent, jis 2001-08-01 - 2009-07-23 būdamas UAB "(duomenys neskelbtini)" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas : (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą, pažeisdamas 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 19 straipsnio 8 punkto reikalavimą, numatantį, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, bei 1999-12-02 LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr.VIII-1463 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką; jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, žinodamas apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį, esant nemokumui, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, 2009 metų sausio-kovo mėn., nesant bendrovėje pakankamai pinigų visiems atsiradusiems kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti, iš turimų UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitų bankuose pervedė pinigus, kurie galėjo būti pateikti skoloms padengti: 1060000 Lt pagal 2009-01-16 pirkimo-pardavimo sutartį už žemės sklypus K. M. ir I. M., grąžino 493516,21 Lt bendrovės atskaitingam asmeniui V. Š., t.y. sau, bei pervedė 43000 Lt paramą Fudokano klubui „Karateka", ir dėl to padarė turtinės žalos pagrindiniam tiekėjui UAB „RUUKKI Lietuva", kuriam bendrovės pradelsti įsipareigojimai 2008-12-31 dienai, 2009-01-31 dienai ir 2009-02-28 dienai sudarė atitinkamai 1232261,54 Lt, 1399518,88 Lt ir 2367753,20 Lt, bei kitiems kreditoriams, kuriems kreditoriniai įsipareigojimai buvo 2636963,50 Lt. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 208 str. 1 d.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir parodymais (T. X b.l. 4-7, 9-11, 34), liudytojų R. D. (T. IX b.l. 65-67), M. E. (T IX b.l. 68-69), S. I. (T IX b.l. 95-96), S. L. (T IX b.l. 70-71), V. S. (T IX b.l. 140-141), G. Š. (T. IX b.l. 142-143), K. M. (T. IX b.l. 150-151), I. M. (T. IX b.l. 152-154), D. G. (T.IX b.l. 160-161), L. Z. (T.IX b.l. 163-164), V. K. (T. IX b.l. 166-167), V. M. (T. IX b.l. 169-170), Laurentijaus parodymais (T.IX b.l. 173-176), specialistės J. L. parodymais (T. IX b.l. 178-180), kita rašytine bylos medžiaga: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės-finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-05-12 išvada Nr. 5-1/109 (T.III b.l. 1-13), VMI 2009-11-20 operatyvaus patikrinimo pažyma (T X b.l. 21-22), Vilniaus apygardos teismo 2009-06-10 nutartimi.

Kaltinamasis V. Š. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino kaltu visiškai ir paaiškino, kad nuo 2001-08-01 dirbo direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)" (biuras buvo (duomenys neskelbtini)). Bendrovės pagrindinė veikla buvo didmeninė, mažmeninė ir komisinė prekyba statybinėmis medžiagomis, nuo 2007 metų - ir nekilnojamojo turto nuoma. Jis turėjo 1600 bendrovės akcijų, UAB „Sergejus ir kompanija" valdė 2400 bendrovės akcijų. 2009-01-15 jis išpirko iš UAB „Sergejus ir kompanija" bendrovės „(duomenys neskelbtini)" akcijas ir tapo vieninteliu bendrovės akcininku. Akcijas išpirko, nes 10 metų vadovavo įmonei „(duomenys neskelbtini)", apie šitą verslą žinojo viską, manė, kad galės geriau valdyti įmonę vienas. 2008 metų antrą pusmetį UAB „(duomenys neskelbtini)" susidūrė su finansiniais sunkumais, kuriuos lėmė bendras finansinis sunkmetis, kuris ypač neigiamai palietė statybų sektorių. Natūraliai sumažėjo pardavimai, todėl pradėjo strigti atsiskaitymai, be to, daug jų pirkėjų bankrutavo. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)" nuosavybės teise turėjo maitinimo paskirties patalpas, 405,16 kv.m. ir 1960,72 kv.m. administracines patalpas. Visas šis turtas pagal kreditavimo sutartis už paskolą buvo įkeistas AB SEB bankui. Išvardintos patalpos pagrindinėje UAB „(duomenys neskelbtini)" veikloje nebuvo naudojamos, tačiau bankui už jas kiekvieną mėnesį bendrovė turėjo mokėti po 47000 litų. 2008 metų lapkritį pablogėjus finansinei situacijai ir neturint galimybės kas mėnesį bankui mokėti tokios sumos, jis pasiūlė akcininkams surasti bendrovės turto pirkėją ir akcininkai tam sprendimui pritarė. Tai buvo vienintelė galimybė išsaugoti bendrovę ir tęsti veiklą. Dėl prastos ekonominės situacijos rinkoje nepavyko rasti pirkėjų, tačiau po ilgų derybų pavyko susitarti su verslo partneriu S. L., kuris per savo valdomą kompaniją UAB „Sergejus ir kompanija" įgijo dalį UAB „(duomenys neskelbtini)" turto - 1960,72 kv. m. administracines patalpas, esančias Vilniuje, Pelesos g. 1 / Dariaus ir Girėno g. 2, ir kartu su ta turto dalimi susijusias prievoles AB SEB bankui. Šiam pardavimui AB SEB bankas pritarė. Pardavimo kaina buvo nustatyta remiantis nekilnojamojo turto vertintojo išvada - UAB „Turto spektras" 2009-02-23 pažyma Nr.09-02-2-144, kurioje buvo nurodyta administracinės patalpos, unikalus Nr. 1097-4010-8021:0003, likvidacinė vertė -2.300.000 Lt (tuo tarpu patalpos buvo parduotas už 2.800.000 Lt). Tai nebuvo turto švaistymas, o siekimas gelbėti bendrovę, juk buvo parduotas ne visas turtas, o tik viena patalpa. Po minėto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)" kiekvieną mėnesį bankui turėjo mokėti nebe 47000 Lt, o 5800 Lt. Jis, kaip bendrovės vadovas, tikėjo bendrovės ateitimi. Tačiau pagrindinis medžiagų tiekėjas UAB „Ruukki Lietuva" pradėjo reikalauti visiškai padengti skolą, mokėti avansu, pagaliau nusprendė nutraukti distribucijos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)". Jis bandė susitarti -užšaldyti susidariusią skolą trims metams ir vykdyti einamąją prekybą, tačiau UAB ,Ruukki Lietuva" nesutiko. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo priversta bankrutuoti. 2009-06-23 bendrovė buvo paskelbta bankrutuojančia, paskirtas bankroto administratorius. Dėl žemės sklypų pirkimo iš K. M. bei I. M. ir V. D. gali paaiškinti, kad maždaug 2007 metais sukvietė akcininkų susirinkimą ir pasiūlė prie Vilniaus įrengti logistikos terminalą. Kito akcininko atstovas S. L. pasiūlė ne pirkti jau gatavą sandėlį, o pirkti žemės sklypą ir statyti logistikos terminalą, pritaikytą jų reikmėms. Būtų tikusi vieta prie Vilniaus, netoli vakarinio aplinkkelio. Aptarė ir sumą, už kurią galėtų pirkti, ji buvo užfiksuota akcininkų susirinkimo protokole, tačiau šiuo metu jos neprisimena. 2007 metais per skelbimus internetu rado keletą variantų, išsirinko vieną iš jų, kuris buvo arčiau aplinkkelio - Avižieniuose ( tiksliau ten buvo paveldėtas sklypas ir buvo šeši savininkai). Derybas vedė I. M., ji prašė po 1200000 litų, galiausiai pavyko nusiderėti iki 950000 Lt už sklypą. Tuo metu tai buvo normali tokio sklypo kaina. Jis turto vertinimo neužsakinėjo. Jam pardavėja I. M. pateikė sklypo vertinimą ( vertintojo nepamena), kuriame buvo nurodyta apie 500000 Lt, tačiau realiai rinkoje tuo metu to sklypo kaina buvo daug didesnė. Kodėl jam buvo pateiktas toks vertinimas, jis nesuprato. Vėliau paprašius, tą vertinimą I. M. jam atidavė. Taigi, pavyko susitarti su dviem savininkais iš šešių. Tačiau pardavėjai nesutiko sklypų parduoti iš karto, nors to priežasčių nepaaiškino. Kadangi tuo metu žemės sklypų kainos sparčiai kilo, jis pasiūlė pasirašyti nors preliminarią sutartį, kurioje būtų fiksuota sklypo kaina, kad ji nepadidėtų. Pardavėjai pareikalavo sumokėti avansą - apie pusę sklypo vertės sumos ir paprašė mokėti grynais. 2007-11-20 dienos Susitarimą atspausdino jis, tačiau neprisimena, kur jis buvo pasirašytas. Priežasčių dabar neprisimena, tačiau žadėtų 100000 Lt sausį nemokėjo, o paruošė ir 2008-01-07 pasirašė susitarimo pakeitimą, kuriuo viso mokėjimo (465000 Lt) data buvo numatyta 2008 spalio 31 d. Jis, kaip vadovas, UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterijoje kaip atskaitingas asmuo paėmė pinigus po 465000 Lt už kiekvieną sklypą, iš viso 930000 Lt (dalimis per 4-5 kartus metų bėgyje, laikė juos savo seife, nes tai buvo normali praktika) ir 2008-10-21 nuvežė pardavėjoms į namus Pašilaičiuose, kur abiejų sklypų pardavėjams sumokėjo pinigus grynais - po 465000 Lt. Jis pasirašė savo paruoštą avanso gavimo patvirtinimą, kuriame taip pat pardavėjos patvirtino, kad pinigus gavo. Jis ruošė tuos dokumentus, nes tai buvo tarpusavio susitarimas, o pardavėjos neturėjo techninių galimybių to daryti. Perduodant pinigus buvo jis, I. M. ir vyresnė moteriškė, sklypo savininkė. UAB „(duomenys neskelbtini)" pinigų paėmimas buvo užfiksuotas, o nupirkus turtas buvo įtrauktas į balansą. 2009 metų sausio mėnesį pardavėjos pasakė, kad gali pasirašyti sklypų pirkimo pardavimo sutartį. 2009-01-16 Vilniaus miesto 6 notarų biure, esančiame Vilniuje, Sėlių g. 64, jis, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)", su K. M. ir I. M. bei V. D. pasirašė dviejų sklypų, esančių Vilniaus r. sav., Avižienių k.v., Pikutiškių kaime, pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)" nupirko du žemės sklypus po 950000 Lt. Nors pirkėjos ir pageidavo pinigų likutį gauti grynais, jis atsisakė, todėl pardavėjos pasakė savo sąskaitų numerius. 2009-01-14 UAB „(duomenys neskelbtini)" pervedė I. M. į jos sąskaitą AB SEB banke pagal susitarimą - 300000 litų, 50000 litų, 2009-01-15 -100000 litų, 2009-01-16 - 20000 Lt, o 2009-02-03 UAB „(duomenys neskelbtini)" pervedė 60000 Lt kaip galutinį atsiskaitymą pagal pirkimo-pardavimo sutartį 2009-01-16. 2009-01-21 UAB „(duomenys neskelbtini)" pervedė K. M. į jos sąskaitą AB SEB banke avansą pagal sutartį -530000 litų. Jis įsitikinęs iki šiol, kad priėmė teisingą sprendimą: privalėjo vykdyti 2007-11-20 susitarimą, kad neprarasti įmonės lėšų, nes susitarimo 6 punktas numatė, kad jeigu „(duomenys neskelbtini)" nevykdo savo įsipareigojimų ir dėl to neįmanoma sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties iki numatytos datos, susitarimas anuliuojamas ir tuomet pardavėjoms lieka visi UAB „(duomenys neskelbtini)" sumokėti avansai. Prastėjant finansinei situacijai, bendrovė įgijo nekilnojamojo turto, o jam atsisakius vykdyti sutartį, bendrovė būtų praradusi 930000 litų. Jo manymu, tai būtų žalinga įmonei. Šis turtas niekur nedingo ir jį šiuo metu valdo bankroto administratorius. Dėl prekių, kurios buvo sandėliuojamos Jonavoje, Jonalaukio g. 4, esančiame sandėlyje ir aikštelėje, pardavimo už žemesnę kainą nei įsigijimo kaina, gali paaiškinti, kad 2009 metų I pusmetį buvo parduotos prekės (sieninė plokštė, skarda, stogo danga, kampuotis, kt.) žemesne kaina nei įsigijimo kaina, nes blogėjant situacijai, reikėjo apyvartinių lėšų, o buvo parduotos užsigulėjusios sandėlyje prekės, prieš tai surašant prekių nukainavimo aktą (po inventorizacijos buvo nustatyta, kad dalis prekių prarado savo prekinę išvaizdą ir vertę, o dalis prekių tiesiog per ilgai neparduotos). Jo nuomone, pardavusi prekes, bendrovė nuostolių nepatyrė, o netgi išlošė, nes atsirado apyvartinių lėšų. Dėl atsiskaitymų su tiekėjais 2009 metų vasario-kovo mėnesį gali paaiškinti, kad LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatos, numatančios, kad „kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia tvarka: su darbo santykiais susijusios išmoks, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į biudžetą, kiti mokėjimai pinigų gavėjams“, jam žinomos dalinai, nes buvo įsitikinęs, kad trečios eilės kreditoriams komercinė įmonė turi teisę savo nuožiūra mokėti pinigus. Taigi, jis pats sprendė, kuriems tiekėjams mokėti. Tuo tarpu UAB „Ruukki Lietuva" atstovai reikalavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" mokėtų tik jiems, kaip didžiausiam tiekėjui. UAB „(duomenys neskelbtini)" neatsiskaitė už nuomą su UAB „Monodora", kadangi 2009 metų kovo mėnesį susidarė situacija, kai UAB „Metalplast" turėjo didelių sunkumų ir negalėjo laisvai disponuoti savo lėšomis. Jis, kaip vadovas, pranešė UAB „Monodora" atstovui Šarūnui apie susidariusią situaciją ir patikino, kad atsiskaitys vėliau. Tačiau, nenorėdamas didinti nuomos skolos, pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" išsikraustys iš patalpų pagal sutartyje numatytą laikotarpį, ką ir padarė. Tačiau atsiskaityti vėliau vis tiek nepavyko. Jo nuomone, įsiskolinimas turėtų būti daug mažesnis, nes mokestis už reklaminę iškabą, už kurią pagal sutartį buvo numatytas mokestis metams į priekį taip pat buvo įtrauktas į skolos sumą. (tomas 10, b.1.4-7 )

Papildomos apklausos metu kaltinamasis V. Š. parodė, kad papildydamas anksčiau duotus parodymus ir susipažinęs su 2011-05-12 specialisto išvada Nr.5-1/109 gali pasakyti: dėl byloje minimų sklypų pardavėjoms I. M. ir K. M. sumokėtų grynų pinigų - po 465000 Lt už kiekvieną sklypą, iš viso 930000 Lt, gali paaiškinti, kad apie 390000 Lt sumą, kaip jau sakė ankstesnės apklausos metu, sukaupė metų bėgyje išimdamas grynuosius pinigus dalimis iš bendrovės kasos ir laikė namuose. Tačiau pastebėjo, kad nesugebės surinkti reikiamos sumos sumokėti avansui pirkėjoms ir taip įvykdyti akcininkų nurodymą, todėl pradėjo ieškoti pinigų iš kitų šaltinių: kaip fizinis asmuo jis pasiskolino pinigų iš keturių asmenų. Skolinosi kaip fizinis asmuo, nes neturėjo akcininkų pritarimo skolintis bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu ( protokolo) ir manė, kad pinigų gavimas yra jo, bendrovės direktoriaus, problema - jis privalėjo vykdyti akcininkų susirinkimo metu priimtus įsipareigojimus. Maždaug spalio mėnesį jis pasirašė keturias paskolos sutartis su pažįstamais asmenimis: L. Z., iš kurio pasiskolino 20000 eurų, D. G., iš kurio pasiskolino 150000 litų, V. K., iš kurio pasiskolino 100000 litų, V. M. 140000 litų (iš viso 459000 litų), likusią dalį- apie 80000 litų turėjo kaip savo asmenines lėšas. Dar nori papildyti, kad 2006-06-27 įvyko akcininkų susirinkimas dėl sklypo terminalo statybai. Vėliau - 2006-12-15 įvykusio neeilinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta atidėti žemės sklypų masyvo logistikos centrui paiešką ir planuotas lėšas skirti žemės sklypų masyvui gyvenamajai statybai. Buvo ruošiamas projektas. Taigi, bendrovė pirko sklypus kaip sudėtinę gyvenamųjų kvartalų projekto dalį. Šitame projekte buvo padarytas finansinis pagrindimas, kurį darė projektavimo įmonė pagal tuo metu buvusias rinkos kainas. Tuo nori pasakyti, kad sklypų kainos atitiko tuo metu rinkos nustatytas kainas. Dėl revizorės išvados, kad pažeidžiant 1999-12-02 LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr.VII-1463 3 str. 3 d. nuostatas UAB „(duomenys neskelbtini)" pervedė 1060000 Lt sklypų pardavėjoms, o neatsiskaitė su kitais kreditoriais, gali pasakyti, kad 2009 metų sausio mėnesį turėjo pasirinkti, ar nepasirašinėti sklypų pirkimo sutarčių ir patirti apie milijoną nuostolių (avansas pagal preliminarią sutarties 5 punktą) arba užbaigti šį sandorį, įvykdyti savo įsipareigojimus - šiuo atveju įmonė įvykdys įsipareigojimus ir turės nekilnojamojo turto, kas atsispindės įmonės balanse. Išanalizavęs abu variantus jis suprato, kad pažeis įstatymus: pirmu atveju - akcininkų įstatymą dėl naudos įmonei ir akcininkams, antru atveju - pažeis eiliškumo įstatymą. Jo logika buvo tokia - pasirinkti antrą variantą, nes tai įmonei naudingiausia - įmonės balansas pagerėtų, nes tai buvo svarbu dėl kreditinės linijos restruktūrizavimo su SEB banku bei akcininkams. Kitaip tariant, pirmu atveju įmonė turi milijoną nuostolių, antru atveju įmonė turi sklypus. Dėl sklypų kainos gali paaiškinti, kad nors ir Registrų centro nustatyta sklypų vidutinė rinkos vertė sudarė po maždaug 134000 Lt, pagal Registrų centro turto vertės nustatymo pažymas kiekvieno sklypo rinkos vertė 2007-11-20 buvo po 230000 Lt, tačiau pardavėjų pateiktose Preliminariose turto vertinimo pažymose Nr.07-ll-I-V-279 bei Nr.07-ll-I-V-280 nurodyta turto rinkos vertė po 480000 Lt. Tačiau nori pabrėžti, kad sprendimą pirkti sklypus po 995000 Lt priiminėjo akcininkai (susirinkimo protokolas 2007-10-24) ir akcininkams buvo akivaizdu, kad tai buvo normali kaina. Be to, kaip minėjo, sklypai buvo numatomo projekto sudedamoji dalis, taigi, vertinant būsimą projekto naudą ( buvo apskaičiuota, kad vidutinė metinė nuosavo kapitalo grąža 49 procentai), sklypų vertė buvo pateisinama. Dėl prekių pardavimo už žemesnę kainą nei įsigijimo kaina, gali paaiškinti, kad 2009 metų I pusmetį buvo parduotos prekės, tame tarpe stogo danga, profpaklotas POLY žemesne kaina nei įsigijimo kaina, nes, kaip jau minėjo ankstesnės apklausos metu, blogėjant situacijai, reikėjo apyvartinių lėšų, o buvo parduotos užsigulėjusios sandėlyje prekės, prieš tai surašant prekių nukainavimo aktą (po inventorizacijos buvo nustatyta, kad dalis prekių prarado savo prekinę išvaizdą ir vertę, o dalis prekių tiesiog per ilgai neparduotos). Kuo pasiekė tokius tikslus: įmonėje atsirado laisvų pinigų apyvartinėms lėšoms didinti; atsilaisvino vieta prekėms, kurių kaina buvo jau dvigubai mažesnė; turėdama dvigubai pigesnes prekes savo sandėliuose, įmonė įgijo papildomą konkurencinį pranašumą (tai sudarė sąlygas įmonei veikti toliau konkurencingomis sąlygomis); praradusios savo prekinę išvaizdą prekės nebegadino bendro vaizdo, kai pirkėjai atvažiuodavo į sandėlį. Siekiant šitų tikslų, buvo apsispręsta parduoti minėtas prekes didmenininkams. Jis paskaičiavo, kad bendras nuostolis parduodant minėtas prekes buvo apie 17 procentų, o tai nėra ženklus rodiklis. Dėl pinigų panaudojimo ir kreditorių įsiskolinimo dengimo eiliškumo gali pasakyti, kad UAB „RUUKKI Lietuva" buvo sumokėta net didesnė pinigų suma nuo visos 2009 metų I ketvirčio apyvartos, negu įstatymas reikalauja sumokėti trečios eilės kreditoriams. 18 procentų buvo padengta įsiskolinimas kredito įstaigoms. Dėl paramos Fudokano klubui „Karateka" gali paaiškinti, kad maždaug 2008 metais buvo pasirašyta sutartis dėl paramos šiam klubui (bendrovė iš to turėjo naudą - reklamą bei tiesioginę naudą pelno mokesčio lengvatos pavidalu), buvo padaryta keletas mokėjimų. 2009 metų pradžioje, pablogėjus bendrovės situacijai, nusprendė klubo neberemti, tačiau buhalterė jau buvo automatiškai padariusi mokėjimą pagal sutartį. Dėl 493516 litų pervedimo į savo sąskaitą gali pasakyti, kad šiuos pinigus panaudojo grąžinti paskolas aukščiau nurodytiems savo pažįstamiems, iš kurių skolinosi įmonės labui. Jis manė, kad tai buvo sąžininga, nes iš pradžių jis pinigus skolinosi tam, kad gelbėti įmonę, o nepavykus išgelbėti įmonės, atsiėmė pinigus, kuriuos buvo pasiskolinęs iš fizinių asmenų įmonės veiklai. Be to, nori pažymėti, kad smulkūs tiekėjai buvo labiau nuskriausti negu UAB „RUUKKI Lietuva", nes ši bendrovė gavo neproporcingai daugiau nei smulkieji tiekėjai. Dėl nesumokėto PVM mokesčio gali paaiškinti, kad su VMI nuo 2009 metų kovo mėnesio iki birželio mėnesio vyko derybos ir VMI 2009-06-11 priėmė sprendimą atidėti UAB „(duomenys neskelbtini)" mokestinės nepriemokos sumokėjimą, pritaikė 3639 litų lengvatą. (T. X, b.l. 9-11).

Liudytojas UAB „Ruukki Lietuva“ generalinis direktorius R. D. parodė, kad UAB „Ruukki Lietuva" nuo 1995 metų prekiauja plieninėmis stogo ir sienų dangomis. 2007-03-05 UAB „Ruukki Lietuva" (Savanorių pr. 187, Vilnius) ir UAB „(duomenys neskelbtini)" (Pelesos g. 1/2, Vilnius) sudarė Atstovavimo sutartį Nr.07/11, pagal kurią UAB „Ruukki Lietuva" suteikė bendrovei „(duomenys neskelbtini)" teisę prekiauti RUUKKI prekėmis bei nustatė bendradarbiavimo sąlygas (tai buvo paskutinė sutarties redakcija, o realiai su šia bendrove bendradarbiavo apie 6 metus). Pagal šios sutarties 4.5 punktą už pateiktas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)" atsiskaito per 70 kalendorinių dienų po atitinkamos sąskaitos-faktūros išrašymo, pagal 5.5 punktą nuosavybės teisės į prekes perėjimo momentas sutampa su PVM sąskaitos - faktūros priėmimo ir teisėto pasirašymo momentu. Be to, pagal sutarties 4.6 punktą UAB „(duomenys neskelbtini)" suteikiamas 1 500 000 litų kredito limitas nepriklausomai nuo užsakymo dydžio, o atskiriems dideliems objektams gali būti suteikiamas papildomas kreditas, bet ne daugiau kaip 3000 000 litų. Su UAB „(duomenys neskelbtini)" ilgai sėkmingai bendradarbiavo, ši bendrovė pardavinėjo apie ketvirtadalį „Ruukki Lietuva" produkcijos. Iki 2008 metų rugsėjo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)" atsiskaitydavo už pateiktas prekes beveik pilnai, todėl įgijo patikimo partnerio statusą. Nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio atsiskaitymai už pateikiamas prekes pradėjo vėluoti, buvo atsiskaitoma dalinai. UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius V. Š. vėlavimą ir dalinį atsiskaitymą aiškino pablogėjusia ekonomine situacija. V. Š. teigė, kad jo vadovaujamai bendrovei daug kas skolingi ir užbaigus objektus, su juo atsiskaitys. Iki Naujųjų metų tikėjo V. Š. pažadais ir tiekė prekes. Jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" nemoki, neturėjo. 2008 metų gruodžio mėnesį gavo V. Š. prašymą, kuriame jis nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)" sunkumus ir prašė restruktūrizuoti esamą skolą, priimti mokėjimo grafiką. Tokie grafikai buvo įprasti ne tik dirbant su „(duomenys neskelbtini)", o ir dirbant su kitomis bendrovėmis. V. Š. aiškino, kad sunkumai yra laikini ir po kurio tai laiko jis bus mokus, turės galimybę atsiskaityti. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)" pastoviai po truputį mokėdavo, nors ir vėluodavo. Tai 2008 metų pabaigoje statybų versle buvo normali praktika. Apie mokėjimus bendrovei Vilniaus apygardos teismui patvirtino ir bankroto administratoriaus įgaliotasis atstovas G. Š., nurodydama ieškinyje teismui, kad 2008-11-30 - 2009-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)" sumokėjo bendrovei „Ruukki Lietuva" 1514450,37 Lt. Jų bendrovė prekes tiekė tik tol, kol UAB „(duomenys neskelbtini)" atsiskaitinėjo. Nori pažymėti, kad nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 bendrovė pateikė prekių už 762 894,90 Lt, o tuo pačiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)" jiems už prekes pervedė 813 280,56 Lt. Šie skaičiai rodo, kad pervesta pinigų daugiau ir tai leido manyti, kad situacija gerėja, įsiskolinimas mažėja. 2009 metų kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje gavo UAB „(duomenys neskelbtini)" netikėtą laišką, kuriame V. Š. parašė, kad jo bendrovė nebegali su jais atsiskaityti. Būtent tuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)" nustojo pirkti jų produkciją, o rinkoje atsirado kita bendrovė „Sergejus ir Ko", prekiaujanti analogiška produkcija iš Lenkijos. 2009 metų kovo mėnesį susitikimo metu V. Š. teigė, kad jis visiškai nesusijęs su UAB „Sergejus ir Ko". Po visų šių įvykių UAB „Ruukki Lietuva" balandžio pradžioje, pamačiusi, kad situacija komplikuojasi (t.y. V. Š. parodė sąrašus, iš kurių matėsi, kad su „(duomenys neskelbtini)" užsakovai beveik pilnai atsiskaitę, o V. Š. su jų bendrove atsiskaityti vengia, turtas iššvaistytas) kreipėsi į prokuratūrą. Dar nori paaiškinti, 2009 metų birželio mėnesį bendrovei „(duomenys neskelbtini)" buvo paskelbtas bankrotas ir buvo paskirtas bankroto administratorius - UAB „Versluva" įgaliotasis atstovas G. Š.. Tačiau pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko tik 2010 metų kovo mėnesį. 2010-06-07 jie kreipėsi į bankroto administratorę prašydami pateikti juos dominančią informaciją, tačiau atsakymo vis nesulaukė. Galiausiai dalis kreditorių nusprendė prašyti pakeisti visiškai neveiklų bankroto administratorių ir 2010-08-14 patalpino skelbimą į dienraštį „Lietuvos rytas" dėl kreditorių susirinkimo 2010-08-24. Šio susirinkimo metu buvo svarstytas administratoriaus pakeitimas ir buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo. Po tokių jų sprendimų administratoriaus įgaliotasis atstovas G. Š. pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl neva sąmoningo kreditorinio reikalavimo UAB „(duomenys neskelbtini)" didinimo, kas visiškai neatitinka tikrovės. (T.IX b.l. 65-67).

Liudytojas UAB „Ruukki Lietuva“ verslo vadovas M. E. parodė, kad UAB „Ruukki Lietuva" įsikūrė nuo 1995 metų, prekiauja plieninėmis stogų ir sienų dangomis. 2007-04-05 bendrovė sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)", kuri pirkdavo prekes ir galėjo atstovauti UAB „Ruukki Lietuva". Sutartį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius V. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)" prezidentu buvo S. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)" prekiauja daugiasluoksnėmis plokštėmis (Sendvič). UAB „(duomenys neskelbtini)" įsigijusi iš jų bendrovės prekes atsiskaitydavo per 70 kalendorinių dienų pagal sutartį Nr. 07/11, priedas Nr. 1. Nuo sutarties sudarymo datos UAB „(duomenys neskelbtini)" laiku atsiskaitydavo už įsigytas prekes. Nuo 2008 m. spalio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)" pradėjo vėluoti su atsiskaitymais ir buvo sudarytas naujas atsiskaitymo grafikas, bet atsiskaitymas vis tiek vėlavo. 2008 m. spalio mėnesiui UAB „(duomenys neskelbtini)" praterminuotas atsiskaitymas sudarė apie 1.500.000 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)" pateikė sąrašą, kad turi nekilnojamojo turto, lėšų atsiskaitymui. Tai buvo matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)" pateikto balanso ir pelno nuostolio ataskaitos. 2009 m. sausio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)" visai nustojo atsiskaitinėti. Su jų bendrove nebevyko jokie atsiskaitymai. 2009 m. bendrovė sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" pradėjo išpardavinėti savo turimą nekilnojamąjį turtą. Jų žiniomis iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)" teikia pasiūlymus kitoms įmonėms. Jų žiniomis, visą UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklą, prekybą perėmė UAB „Aktivinvest" bendrovė, kurioje dirba ir pardavinėja prekes tie darbuotojai, kurie buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojai, prekybos direktorius P. V., projekto vadovas V. L., M. B., jie atstovauja ir UAB „(duomenys neskelbtini)", ir UAB „Aktivinvest" interesus. S. L. turi bendrovę UAB „Sergejus ir kompanija", kuriai buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)" nekilnojamas turtas. Šiai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)" bendrovei UAB „Ruukki Lietuva" yra skolinga 3 203 979, 05 Lt. (T. IX b.l. 68-69).

Liudytoja S. I. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbo nuo 2000 metų rugpjūčio mėnesio buhaltere, o nuo 2006 metų rugpjūčio mėnesio vyr. buhaltere. Maždaug nuo 2005 metų įmonė pasirašė pirkimo sutartį, o nuo 2007-04-05 atstovavimo sutartį Nr. 07/11/B05 su UAB „Ruukki Lietuva". Iš UAB „Ruukki Lietuva" pirkdavo daugiasluoksnes statybines plokštes, bei atstovavo UAB „Ruukki Lietuva" interesus. Už nupirktas prekes įmonė turėdavo atsiskaityti per septyniasdešimt dienų nuo prekės gavimo. Pagal atstovavimo sutartį Nr. 07/11/B05 įmonė galėjo UAB „Ruukki Lietuva" turėti įsiskolinimą, kuris neviršytų trijų milijonų litų. Visą bendradarbiavimo laiką bendrovei „Ruukki Lietuva" įmonė turėjo įsiskolinimą, kuris neviršijo trijų milijonų ir nebuvo praterminuotas atsiskaitymo laikas. UAB „(duomenys neskelbtini)" už parduotas prekes irgi turėjo ir turi įmonių, kurios turi įmonei įsiskolinimus ir jų negrąžina. Šiai dienai įmonei yra skolingi apie milijoną litų. 2008 metais spalio mėnesį pradėjo augti neapmokėta skola dėl įmonėje sutrikusios prekybos bei pinigų trūkumo, bet toliau vyko prekių pirkimas iš UAB „Ruukki Lietuva" bei dalis atsiskaitymų už pirktas prekes. Nežiūrint į tai, kad įsiskolinimas augo, jų įmonei toliau vyko prekių atkrovimai, o iš jų pusės - dalis atsiskaitymų, ir 2009-01-31 jis sudarė apie 1 400 000 Lt. Prekių pirkimas bei dalinis apmokėjimas vyko iki 2009 metų vasario mėnesio pabaigos. 2009 metais vasario mėnesį jų įmonėje sumažėjo aptarnaujamų objektų. Nustojus bendradarbiauti su UAB „Ruukki Lietuva" ir pasikeitus ekonominei situacijai Lietuvoje, UAB „(duomenys neskelbtini)" nustojo vykdyti savo įsipareigojimus UAB „Ruukki Lietuva" atžvilgiu. Šiai dienai jų įmonė UAB „Ruukki Lietuva" skolinga 3 203 979,05 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo nekilnojamo turto, kurio didesnė dalis buvo užstatyta AB „SEB bankas". Šiai dienai iškelta bankroto byla, visas priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)" nekilnojamas turtas yra areštuotas. 2009-02-26 UAB „(duomenys neskelbtini)" pardavė dalį pastato, kuris priklausė įmonei Vilniuje, Pelesos g. 1/2, kuris buvo įkeistas AB „SEB bankas". Dalis nekilnojamojo turto buvo parduota UAB „Sergejus ir KO". Pirkimas-pardavimas vyko su AB „SEB bankas" žinia, nes be banko leidimo jų įmonė negalėjo pirkti ar parduoti nekilnojamojo turto. Pinigai už parduotą įmonės nekilnojamąjį turtą atiteko AB „SEB bankas" padengti dalį įsiskolinimų bankui. (T.IX, b.l. 95-96).

Liudytojas S. L. parodė, kad UAB „Sergejus ir Ko" įsikūrė 2002 metais, nuo to laiko su pertraukom jis dirba bendrovės direktoriumi. Jis šiuo metu yra UAB „Sergejus ir Ko" direktorius, jam priklauso 24 procentai minėtos įmonės akcijų. 2009 metų sausio mėnesio pabaigoje jis susitiko su V. Š., kuris paaiškino, kad jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)" turi finansinių sunkumų bei planuoja parduoti patalpas Vilniuje, Pelesos g. 1/ Dariaus ir Girėno g. 2, priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)". V. Š. pasiūlė nupirkti tas patalpas. Jis (S. L.) susidomėjęs kreipėsi į AB SEB banką dėl paskolos pirkti minėtas patalpas, priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)", bet AB SEB bankas jų įmonei AB ..Sergejus ir Ko" suteikti galėjo tik apie 2 500 000 Lt. Kiek jam žinoma, patalpos buvo užstatytos AB SEB bankui. 2009-02-24 jo įmonė sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl dalies patalpų pardavimo, kuri patvirtinta notariškai. Už pirktas patalpas jų įmonė pervedė 300 000 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)"' suskaitą, o likusią 2 500 000 Lt dalį už patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)" atsiskaitė SEB bankas. Iš viso iš UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo nupirkta 1960 kvadratinių metrų. Nupirktos patalpos yra užstatytos AB SEB bankui. V. Š. pažįsta nuo 1982 metų. Nuo 2001 metų jis turėjo 60 % UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų, kurias 2009 metų sausio 5 d. pardavė V. Š.. Akcijas pardavė, nes iš įmonės negavo dividendų bei nematė tikslo daugiau bendradarbiauti. (T.IX b.l. 70-71).

Liudytojas AB SEB banko verslo klientų projekto vadovas V. S. parodė, kad 2008 metų pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius V. Š. kreipėsi į AB „SEB banką" ir informavo, kad jo ir kito UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininko UAB "Sergejus ir kompanija", kurios 100% akcijų turėjo S. L., nuomonės dėl tolesnės verslo plėtros išsiskyrė. Abu akcininkai nusprendė toliau veiklos kartu nebetęsti. V. Š. numatė užsiimti stambiaplokščių metalo gaminių, plokščių ir stogų dangų prekyba, o UAB "Sergejus ir kompanija" - patalpų nuoma. UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkai sutarė dėl UAB "Sergejus ir kompanija" akcijų pardavimo V. Š.. Tokiu būdu V. Š. tapo 100% UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų savininku. Taip pat UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB „Sergejus ir kompanija" sutarė parduoti UAB "Sergejus ir kompanija" patalpas Pelesos g. 1/ Dariaus ir Girėno g. 2, Vilniuje, priklausančias UAB "(duomenys neskelbtini)". Šiuo adresu patalpos buvo užregistruotos trimis unikaliais numeriais, dvi patalpų dalys buvo administracinės, viena dalis užregistruota kaip kavinė. UAB „(duomenys neskelbtini)" norėjo parduoti visas patalpas adresu Pelesos g. 1/ Dariaus ir Girėno g. 2, Vilniuje (visos buvo įkeistos AB SEB bankui) UAB „Sergejus ir kompanija". Tačiau bankas, išanalizavęs situaciją (nuvykęs į vietą, gavęs patalpų nuomos sutartis ir 1.1.) UAB „(duomenys neskelbtini)" leido parduoti UAB "Sergejus ir kompanija" tik vieną dalį patalpų, generuojančių didžiausią nuomos pajamų srautą. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į tai, kad kliento UAB "Sergejus ir kompanija" generuojamas nuomos pajamų srautas būtų pakankamas atsiskaitymui su banku už UAB "Sergejus ir kompanija" prašomą suteikti kreditą. UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "Sergejus ir kompanija" sudarė patalpų Pelesos g. 1/ Dariaus ir Girėno g. 2, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį. Tada bankas suteikė 2,5 mln.Lt kreditą UAB „Sergejus ir kompanija" šių patalpų įsigijimui iš UAB "(duomenys neskelbtini)". Už suteikiamą kreditą UAB "Sergejus ir kompanija" paskesniu įkeitimu įkeitė perkamas patalpas AB SEB bankui. Kartu UAB „Sergejus ir kompanija" už šių patalpų įsigijimą iš akcininkų lėšų sumokėjo 300 tūkst.Lt UAB "(duomenys neskelbtini)". Gavęs kreditą ir pridėjęs savo 300.000 Lt UAB "Sergejus ir kompanija" atsiskaitė su UAB "(duomenys neskelbtini)" už perkamas patalpas, o UAB "(duomenys neskelbtini)" atsiskaitė su UAB „SEB banku", dengdama atitinkamą dalį jai suteiktų kreditų. Tada SEB bankas nuėmė įkeitimą nuo UAB "(duomenys neskelbtini)" SEB bankui įkeistų patalpų, kurios buvo parduotos UAB "Sergejus ir kompanija" ir jos liko įkeistos pirminiu įkeitimu SEB bankui už UAB "Sergejus ir kompanija" suteiktą kreditą. (T. IX, b.l. 140-141).

Liudytoja G. Š. parodė, kad nuo 2009 metų liepos mėnesio ji yra BUAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto administratoriaus UAB „Versluva" įgaliotasis asmuo. Iš turimų bendrovės dokumentų ji paaiškino, kad pagal 2009-02-26 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „Sergejus ir Kompanija" , UAB „(duomenys neskelbtini)" pardavė UAB „Sergejus ir kompanija" patalpas (du aukštus) už 2800 000 litų. Visą sumą UAB „Sergejus ir kompanija" pervedė bankui dengiant UAB „(duomenys neskelbtini)" kreditus. UAB „(duomenys neskelbtini)" manymu, į šią pardavimo kainą turėjo būti įskaičiuotas ir PVM. Tačiau bankas šią sumą užskaitė kaip skolos dengimą, todėl po pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)" iškilo prievolė sumokėti 500000 Lt PVM. Susipažinusi su UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentais, gali pasakyti, kad nors minėtų patalpų savikaina po remontų ir išaugo, tačiau reali patalpų vertė tuo metu (2009 metais jau buvo nekilnojamojo turto krizė) ir buvo apie 2800000 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)" nuosavybe dar liko du aukštai tame pačiame pastate Vilniuje, Pelesos 1/2. Administratoriaus atsakomybė dėl įmonės turto ir dokumentų išsaugojimo yra numatyta Pavedimo sutartyje, kurią pasirašo administratorius - UAB „Versluva" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" kreditorių susirinkimo pirmininkas - AB SEB bankas, kuriam suteikti įgaliojimai įmonės vardu pasirašyti šią sutartį. Taip atsakomybė yra numatyta LR įmonių bankroto įstatyme. Ir fiziniai, ir juridiniai administratoriai yra apdrausti privalomuoju civiliniu draudimu. Pastebėtina, kad visi dokumentai yra saugojami iki įmonės pabaigos, o paskui priduodami į archyvą. O turto realizavimo tvarką nustato kreditorių komitetas ar susirinkimas, priimant nutarimą, kurį administratorius privalo vykdyti, jei nėra kitų apsaugos priemonių. Įmonės „(duomenys neskelbtini)" turtą sudaro nekilnojamas turtas - pastatai ( išskyrus vieną sandėlį Jonavoje), kurie įkeisti bankui, ir žemės bei prekių likučiai, kurie saugojami Jonavoje - dalis sandėlyje, dalis po atviru dangumi, ir jų likutinė vertė šiai dienai yra labai maža, nes dėl savo savybių yra nelikvidūs. Šiandien Kreditorių komiteto nutarimu (balsų dauguma) patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)" viso turto pardavimo tvarka ir kainos. Tikrindama UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentus, nustatė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „Ruukki Lietuva" buvo sudaryta ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią UAB „Ruukki Lietuva" tiekė produkciją, o UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo už ją atsiskaityti. Pastebėjo, kad per laikotarpį nuo 2008 metų gruodžio pradžios iki kovo pabaigos UAB „Ruukki Lietuva" pateikė bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)" produkcijos 1876524,96 litų sumai. Jos nuomone, UAB „Ruukki Lietuva" vadovai žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" yra nemoki ir virš 50 dienų ( yra net 81 dienos vėlavimų) vėluoja apmokėti įsiskolinimą pagal pateiktas sąskaitas, nors sutartys tokio vėlavimo nenumatė. Taigi UAB „Ruukki Lietuva" privalėjo nebeteikti prekių, o kreiptis į teismą dėl išieškojimo. Todėl jai ir kilo įtarimų, kad UAB „Ruukki Lietuva" vadovai sąmoningai didino kreditorinį reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)". Nors 2008 pabaigoje pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras buvo vėlavimai po 112 dienų, tačiau „Ruukki Lietuva" 2009 metais vis tiek tiekė prekes, nepaisydamas sudarytos sutarties sąlygų. Bendrovei „Ruukki Lietuva" bendras UAB „(duomenys neskelbtini)" įsiskolinimas 2009 metų kovo 31 dienai buvo 3275 776,99 Lt. (T. IX b.l. 142-143, 145-146).

Liudytoja K. M. parodė, kad 2005-10-18 iš Z. V. nupirko 0,1666 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus numeris 4400-0867-3438, kadastrinis numeris 4103/0100:226, esantį Vilniaus r. sav., Avižienių k.v., Pikutiškių kaime. Ji ketino statytis gyvenamąjį namą, todėl tvarkėsi dokumentus pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio ir tokį leidimą statytis gyvenamąjį namą gavo. Tačiau 2007 metais, kai jau buvo pravedusi elektrą, aptvarkiusi, palyginusi žemę, pamatė, kad jai neužteks pinigų pasistatyti gyvenamąjį namą, todėl nusprendė žemę parduoti. Jos dukra I. užsiėmė jos ir savo žemės sklypų pardavimu, todėl visas aplinkybes tiksliau gali paaiškinti ji. Ji (K. M.) norėjo parduoti žemę už 1200000 Lt, nes žemė buvo geroje vietoje. Ar darė minėto žemės sklypo vertinimą, neprisimena. Besidominčių buvo nemažai, nes tuo metu žemės sklypai turėjo paklausą, tačiau daugeliui kaina buvo per didelė. Rimčiau žeme susidomėjo V. Š., tačiau jam taip pat kaina buvo per didelė ir jis sutiko mokėti 995000 Lt. Kadangi ji nenorėjo parduoti žemės nesuėjus 3 metams nuo pirkimo, kad nereiktų mokėti mokesčių, 2007-11-20 ji su V. Š., kuris atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)", pasirašė susitarimą, kuriuo ji siūlė pirkti minėtą žemės sklypą, o bendrovė įsipareigojo mokėti avansą: 100000 Lt iki 2008-01-31 ir 365000 Lt iki 2008-10-31. 2008-01-07 jie dar pasirašė susitarimo pakeitimą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo 465000 Lt avansą sumokėti iki 2008-10-31. Minėtą susitarimą ir susitarimo pakeitimą jau atspausdintus pateikė jai su dukra V. Š., jie buvo pasirašyti dukters I. namuose (duomenys neskelbtini). Pasirašant šiuos dokumentus dalyvavo tik ji su dukra ir V. Š., kuris buvo vienas. Dokumentus, kuriuos pateikė V. Š., ir ji prirašė, jai išvertė dukra. 2008-10-21 V. Š. į dukros namus jau minėtu adresu atvežė sutartą avansą ir jau paruoštą avanso gavimo patvirtinimą, kurį, gavusi pinigus, ji pasirašė. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos išlaidų orderių ar kitokių bendrovės dokumentų, gaunat pinigus iš V. Š., ji nepasirašė. Kokiais banknotais mokėjo V. Š., neprisimena, nes praėjo daug laiko. Šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms : dalį pinigų iškeitė į eurus, dalį davė sūnui, kuris pirko butą ir mašiną, dalį davė Baltarusijoje gyvenančiai dukrai, be to grąžino savo skolas - 70000 litų. 2009-01-16 Vilniaus miesto 6 notarų biure ji ir V. Š., kuris atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)", pasirašė 1666 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus numeris 4400-0867-3438, kadastrinis numeris 4103/0100:226, esančio Vilniaus r. sav., Avižienių k.v., Pikutiškių kaime, pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)" su ja pilnai atsiskaitė 2009-01-21, pervesdamas 530000 Lt į jos sąskaitą SEB banke. 2009-01-30 minėtame notarų biure ji pasirašė minėto žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą. Abu kartus notarų biure buvo ji su dukra I., o V. Š. buvo vienas. V. Š. iki šių sandorių ji nepažinojo ir po paskutinio perdavimo-priėmimo akto pasirašymo jo daugiau nematė. Jis niekada jos neprašė grąžinti dalies pinigų, net nebuvo apie tai užsiminęs. Visą sutartą sumą - 995000 litų ji gavo ir panaudojo savo reikmėms. (T. IX b.l. 150-151).

Liudytoja I. M. parodė, kad 2005-10-18 iš Z. V. nupirko 0,1667 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus numeris 4400-0867-2440, kadastrinis numeris 4103/0100:221, esantį Vilniaus r. sav., Avižienių k.v., Pikutiškių kaime. Z. V. pardavė visą sklypą lygiomis dalimis šešiems asmenims. Ji, kaip ir jos mama, už savo sklypą mokėjo 55000 Lt, kaip nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, o visas sklypas kainavo 330000 Lt. Kiti keturi pirkėjai buvo iš matymo pažįstami žmonės, tačiau jokių santykių su jais nepalaikė. Ji ketino statytis gyvenamąjį namą, o mamos sklype namą ketino statytis mama su jos broliu. Jie turėjo ūkininko pažymėjimus ir susitvarkė dokumentus dėl žemės paskirties pakeitimo ir gavo leidimus statytis gyvenamuosius namus. Tačiau 2007 metais, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (brolis vedė ir susilaukė vaikų, taip pat pablogėjo šeimos finansinė padėtis), pamatė, kad neužteks pinigų statyboms, todėl nusprendė žemę parduoti. Norėjo parduoti žemę už 1200000 Lt, nes žemė buvo geroje vietoje, šalia Tarandės, jau buvo gautas leidimas statyti namus, tuo metu žemės kaina nuolat kilo, tačiau ar darė žemės vertinimą, neatsimena. Ji pradėjo skambinti pagal skelbimus norintiems pirkti žemę, galbūt net buvo padavusi skelbimą dėl žemės pardavimo, tačiau to dabar nebeatsimena ir nieko apie tai pasakyti negali. Pirkėjų ieškojo apie 4-6 mėnesius. Žeme susidomėjo V. Š. (sulaukė jo skambučio), tačiau jam taip pat kaina buvo per didelė ir jis sutiko mokėti tik 995000 Lt. Kadangi dar nebuvo praėję 3 metai nuo tos žemės pirkimo, be to, dar neturėjo visų reikalingų dokumentų dėl elektros laidų pravedimo, servituto, 2007-11-20 ji su V. Š., kuris atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)", pasirašė ne pirkimo-pardavimo sutartį, o susitarimą, kuriuo ji siūlė pirkti minėtą žemės sklypą, o bendrovė įsipareigojo mokėti avansą: 100000 Lt iki 2008-01-31 ir 365000 Lt iki 2008-10-31, o pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą įsipareigojo pasirašyti iki 2009-03-01. 2008-01-07 dar pasirašė susitarimo pakeitimą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo 465000 Lt (ne dalimis, o visą šią sumą) avansą sumokėti iki 2008-10-31. Minėtą susitarimą ir susitarimo pakeitimą, jai, kiek atsimena, atspausdintus pateikė V. Š., jie buvo pasirašyti jos namuose (duomenys neskelbtini). Pasirašant šiuos dokumentus dalyvavo tik ji su mama ir V. Š., kuris buvo vienas. 2008-10-21 V. Š. į jos namus jau minėtu adresu atvežė sutartą avansą ir jau paruoštą avanso gavimo patvirtinimą, kurį, gavusi pinigus, ji pasirašė. Jai atrodo, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos išlaidų orderių ar kitokių bendrovės dokumentų gaunat pinigus iš V. Š., ji nepasirašė. Bent ji to neprisimena. Kokiais banknotais mokėjo V. Š., neprisimena, jai atrodo, kad po 500 Lt ir 200 Lt. Šiuos pinigus ji panaudojo savo reikmėms: dalį pinigų panaudojo skoloms grąžinti - virš 50000 Lt, naudojo pragyvenimui, nes vyro uždarbis nedidelis, padėjo materialiai giminėms. 2009-01-16 Vilniaus miesto 6 notarų biure ji, kartu su savo vyru V. D. ir V. Š., kuris atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)", pasirašė 0,1667 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris 4400-0867-2440, kadastrinis numeris 4103/0100:221, esančio Vilniaus r. sav., Avižienių k.v., Pikutiškių kaime, pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-509. Ši sutartis buvo ir Turto priėmimo-perdavimo aktas. UAB „(duomenys neskelbtini)" su ja pilnai atsiskaitė dalimis: 2009-01-14 pervedė į jos sąskaitą SEB banke 300000 Lt, 50000 Lt, 2009-01-15 - 100000 Lt, 2009-01-16 - 20000 Lt, 2009-02-03 - 60000Lt . Notarų biure buvo ji su vyru, o V. Š. buvo su kitu vyru, kurio vardas S., kaip suprato, tai buvo bendrovės akcininkas ar darbuotojas, tačiau pasirašant sutartį jis nedalyvavo. S., kiek pamena, buvo praplikęs, maždaug 30-40 metų amžiaus, tačiau kitų bruožų neįsiminė ir apibūdinti negali, nes matė tik kartą. S. atpažinti negalėtų. V. Š. ir vyro, kurio vardas S., iki šių sandorių ji nepažinojo ir po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo nei su vienu iš jų nebendravo. Nei V. Š., nei kas kitas niekada jos neprašė grąžinti dalies pinigų, net nebuvo apie tai užsiminęs. Visą sutartą už žemės sklypo pardavimą sumą - 995000 litų ji gavo ir panaudojo savo reikmėms. Dalį pinigų, gautų už žemę į banko sąskaitą, ji išgrynino ir turi grynais, nes dėl nestabilios šalies ekonominės padėties ir kalbų dėl lito devalvacijos, bijojo pinigus laikyti banke. (T. IX b.l. 152-154).

Liudytojas D. G. parodė, kad V. Š. pažįsta apie 20 metų, jis buvo klasės draugas, su juo palaikė draugiškus santykius. Maždaug 2008 metų rugsėjo mėnesį V. Š. jo paprašė paskolinti pinigų. Kiek tiksliai jis prašė paskolinti, neprisimena. Jis galėjo paskolinti 150000 litų (atrodo, kad prašė truputį daugiau). Kam jam reikalingi pinigai, tiksliai nepaaiškino, bet jam atrodo, kad ne asmeniniams, o darbiniams tikslams. 2008 metų rugsėjo 26 dieną pasirašė su V. Š. Paskolos sutartį, pagal kurią iki 2009 metų kovo 1 dienos paskolino V. Š. 150000 litų. Paskolą suteikė be palūkanų. Kas spausdino paskolos sutarties blanką, neatsimena, kur buvo pasirašyta sutartis, taip pat neprisimena, nes praėjo treji metai. Pamena tik, kad sutartį pasirašė tą pačią dieną, kai buvo perduoti pinigai. Perduodant pinigus dalyvavo tik jis ir V. Š.. V. Š. paskolą grąžino visą iš karto ir pilnai atsiskaitė 2009-04-27. Grąžinant pinigus V. Š. taip pat nieko nesakė, kur panaudojo skolintus pinigus. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje jis savo pajamas deklaruoja jau seniai (nuo kada tiksliai, neprisimena), nes buvo individualios įmonės savininkas, uždarosios akcinės bendrovės vadovas, gaudavo dividendus, todėl privalėjo deklaruoti. (T.IX b.l. 160-161).

Liudytojas L. Z. parodė, kad V. Š. pažįsta maždaug 12 metų, jie kartu studijavo. Šiuo metu bendrauja šeimomis. Maždaug 2008 metų rugsėjo mėnesį V. Š. paprašė paskolinti pinigų - 20000 eurų. Tokią sumą turėjo ir sutiko paskolinti. 2008 metų spalio 03 dieną pasirašė su V. Š. Paskolos sutartį, pagal kurią iki 2009 metų vasario 28 dienos paskolino V. Š. 20000 eurų. Paskolą suteikė be palūkanų. Sutartį, jam atrodo, pasirašė V. namuose (duomenys neskelbtini), nors tikrai to tvirtinti negali. Pinigus perdavė sutarties pasirašymo dieną, pinigus perduodant dalyvavo tik jis ir V. Š.. Minėtą sutartį paruošė ir atspausdino V.. Kam V. Š. reikalingi pinigai, tiksliai neatsimena, mano, kad verslui, o ne asmeniniams tikslams. V. Š. paskolą grąžino visą iš karto ir pilnai atsiskaitė 2009-02-27. Grąžinant paskolą neminėjo, kur panaudojo paskolintus pinigus. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje turtą ir pajamas jis deklaravo anksčiau, o šiuo metu nedeklaruoja, nes įstatymas nenumato privalomo turo ir pajamų deklaravimo. Minėtą pinigų sumą buvo sutaupęs paskolai už butą grąžinti. (T. IX b.l. 163-164)

Liudytojas V. K. parodė, kad V. Š. pažįsta maždaug 8 metus ir šiuo metu artimai bendrauja, dažnai leidžia laisvalaikį kartu. 2008 metų rudenį, datos tiksliai neatsimena, V. paprašė paskolinti pinigų „kiek gali". Kadangi turėjo sutaupęs, jam galėjo paskolinti 100000 litų. 2008 metų spalio 06 dieną pasirašė su V. Š. Paskolos sutartį, pagal kurią iki 2009 metų kovo 15 dienos paskolino V. Š. 100000 litų. Paskolą suteikė be palūkanų. Minėtą sutartį paruošė ir atspausdino V., ją pasirašė UAB „Moderni statyba" ofise Vilniuje, Pelesos g.1/2 (tuo metu jis dirbo šioje bendrovėje, o V. buvo jos akcininkas). Pinigus perdavė prieš pasirašant sutartį. Kam jam buvo reikalingi pinigai, V. Š. nesakė, o jis ir neklausė. V. Š. paskolą grąžino visą iš karto ir pilnai atsiskaitė 2009-03-17. Grąžindamas pinigus V. taip pat nesakė, kam juos panaudojo. Minėtą sumą sutaupė dirbdamas pagal autorines sutartis, nes jis architektas. Be to, 2006 metais pardavė savo butą Vilniuje. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje turtą ir pajamas deklaravo iki maždaug 2008 metų. (T. IX b.l. 166-167).

Liudytojas V. M. parodė, kad V. Š. pažįsta maždaug 10 metų, draugauja šeimomis. Maždaug 2008 metų rugsėjo mėnesį V. paprašė paskolinti pinigų kiek gali. Kadangi turėjo tėvų padovanotus 140000 litų, sutiko juos paskolinti. Kam V. buvo reikalingi pinigai, nežino, neklausė, o pats Vitalijus taip pat nesakė. 2008 metų spalio 15 dieną pasirašė su V. Š. Paskolos sutartį, pagal kurią iki 2009 metų kovo 15 dienos paskolino V. Š. 140000 litų. Paskolą suteikė be palūkanų. Paskolos sutarties blanką paruošė ir atspausdino V. Š., sutartį pasirašė namuose, bet ar V. M., ar V. Š. namuose, dabar jau neprisimena. Pinigus perdavė sutarties pasirašymo dieną, ar dar kas dalyvavo perduodant minėtą pinigų sumą, nebeatsimena. V. Š. paskolą grąžino visą iš karto ir pilnai atsiskaitė iki 2009-03-29. Kur panaudojo skolintus pinigus, nesakė. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje šios paskolos nedeklaravo, nes pasiteiravus VMI, buvo pasakyta, kad jei pinigus skolina fiziniam asmeniui, tai jų deklaruoti nereikia. (T. IX b.l. 169-170).

Liudytojas L. S. parodė, kad dirba UAB „Monodora“ direktoriumi. Bendrovės veikla - patalpų nuoma. 2003-06-09 Kaune, UAB „Monodora" sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)" , atstovaujama direktoriaus V. Š., dėl patalpų, esančių Kaune, Statybininkų g. 7-401, nuomos. UAB „(duomenys neskelbtini)" už patalpas atsiskaitydavo bankiniais pavedimais. 2008-12-31 minėta bendrovė nesumokėjo nuomos, atsiskaitymai pradėjo vėluoti. 2009-03-20 UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius V. Š. atsiuntė raštą dėl atsiskaitymų dalimis, o 2009-04-01 - raštą dėl sutarties nutraukimo. UAB „(duomenys neskelbtini)" liko skolinga bendrovei „Monodora“ 9260,87 Lt (į šią sumą įtrauktas keturių mėnesių mokestis už reklaminę iškabą). (T. IX b.l. 173-176).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-05-12 NR. 5-11109 Išvados, matyti, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)" banko ir kasos dokumentus nustatyta, kad per 2009 m. 01-03 mėn. bendrovės piniginių lėšų įplaukos sudarė iš viso 5 244 112,75 Lt, iš jų 3 133 007,43 Lt buvo gauta iš pirkėjų (21 priedo 37 eil. 11, 5 grafos). UAB „(duomenys neskelbtini)" piniginių lėšų išlaidos per 2009 m. 01-03 mėn. sudarė 5 252 315,13 Lt, iš jų:

1 154 518,79 Lt sudarė išankstiniai apmokėjimai tiekėjams,493 516,21 Lt buvo sumokėta bendrovės atskaitingam asmeniui V. Š.,727 791,19 Lt pervesta į kitas bendrovės sąskaitas,948 187,30 Lt padengtas įsiskolinimas kredito įstaigoms,1 640 228,56 Lt panaudotas atsiskaitymams su tiekėjais,99 136,52 Lt sumokėtas darbo užmokestis,8 150,00 Lt sumokėtas gyventojų pajamų mokestis,43 859,00 Lt sumokėtas soc. draudimo mokestis,42 449,90 Lt sudarė sumokėtos palūkanos,43 000,00 Lt pervesta parama Fudokano klubui „Karateka",51 477,66 Lt sudarė kitos išlaidos (21 priedo 37 eil. 12-23 grafos).

Pagal tyrimo atlikimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentus nustatyta, kad 2009 m. 01-03 mėn. bendrovė, neturėdama pakankamai pinigų visiems atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti, t.t. atsiskaityti su pagrindiniu tiekėju UAB „RUUKKI Lietuva", kuriam bendrovės pradelsti įsipareigojimui 2008-12-31 dienai, 2009-01-31 dienai ir 2009-02-28 dienai sudarė atitinkamai 1 232 261,54 Lt, 1 399 518,88 Lt ir 2 367 753,20 Lt, pažeidžiant 1999 m. gruodžio 2 d. LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 straipsnio 3 dalies nuostatas „Tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką. Jeigu šių Įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai", iš turimų sąskaitų bankuose pervedė 1 060 000 Lt pagal 2009-01-16 pirkimo-pardavimo sutartis už žemės sklypus K. M. ir I. M., grąžino 493 516,21 Lt bendrovės atskaitingam asmeniui V. Š. bei pervedė 43 000,00 Lt paramą Fudokano klubui „Karateka", tačiau su kitais bendrovės kreditoriais UAB „(duomenys neskelbtini)" neatsiskaitė, o 2009-03-31 dienai bendrovės nesumokėtas PVM mokestis valstybės biudžetui sudarė 563 179,73 Lt (19.2 priedo 3 psl.), kuris susidarė 2009 m. 02 mėn. dėl įmonės nekilnojamojo turto pardavimo bendrovei UAB „Sergejus ir kompanija". (T. III b.1.1-13)

Specialistė J. L. parodė, kad sumokėti išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys Balanse yra parodomi turto dalyje straipsnyje „Trumpalaikis turtas". UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje K. M. ir I. M. sumokėtas avansas 930 000 Lt buvo apskaitytas 2008 m. 10 mėn. sąsk. Nr. 2021 „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams" (Balanse trumpalaikio turto dalyje). Pagal Lietuvos archyvų departamento prie LRV generalinio direktoriaus 2008-05-20 įsakymą Nr.V-87 „Dėl nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo" {Valstybės Žinios, 2008.05.24, Nr.: 59, Publ. Nr.: 2258, įsigaliojo nuo 2008-05-25) privačių juridinių asmenų parengti ir gauti dokumentai turi būti registruojami pagal jų rūšį, sudarytoją, temą, saugojimo terminą ar kitą požymį, atsižvelgiant į įmonės dokumentų apyvartą. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, galiojusios iki 2008-05-25, nustatė pagrindinius dokumentų rengimo, tvarkymo ir valdymo reikalavimus, taikomus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, taip pat kitų subjektų, įgaliotų atlikti viešojo administravimo funkcijas, rašytiniams ir jiems prilygintiems dokumentams, susijusiems su tų įstaigų veikla. Kitiems juridiniams asmenims ir įmonėms, registruotoms įstatymų nustatyta tvarka, šie reikalavimai buvo rekomendaciniai. Bendrovės ekonominė padėtis apibūdinama įvertinant bendrojo mokumo dinamiką, kuri skaičiuojama lyginant bendrovės trumpalaikio turto dydį su trumpalaikiais įsipareigojimais. Esant gerai ekonominiai padėčiai bendrasis mokumo rodiklis turėtų būti 1,0-1,2. Atlikdama UAB „(duomenys neskelbtini)" tyrimą nustatė, kad 2008 metų spalio 1 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)" bendrojo mokumo rodiklis buvo 0,81. Tai reiškia, kad situacija nebuvo gera, bendrovei trūko apyvartinių lėšų, savų lėšų neužteko turimiems įsipareigojimams padengti. Avansas buvo sumokėtas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus V. Š. lėšomis, savo lėšų (930 000 Lt) bendrovė neturėjo. Po spalio 21 dienos, sumokėjus avansą, situacija akivaizdžiai pablogėjo. 2009 metų sausio 01 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)" bendrojo mokumo rodiklis buvo 0,69, o įvykdžius galutinius atsiskaitymus už žemės sklypus, šis rodiklis sumažėjo iki 0,54. Įvykdyti mokėjimai už žemės sklypus pablogino įmonės finansinę padėtį ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)" neatsiskaitė su kitais kreditoriais. Duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)" bendrojo mokumo dinamiką nuo 2008-01-01 iki 2009-06-01 pagal tyrimui pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos registrus pateikti 2011-05-12 specialisto išvados Nr. 5-1/109 27 priede. (T.IX b.l. 178-180).

Iš VMI 2009-11-20 d. operatyvaus patikrinimo pažymos nustatyta, kad bendrovė, atstovaujama direktoriaus V. Š., 2009-01-16 iš gyventojų įsigijo 2 žemės ūkio paskirties sklypus Pikutiškių k., Vilniaus raj., už kuriuos sumokėjo po 995000 Lt. Be to, VMI operatyvaus patikrinimo metu konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" atsakingi asmenys, žinodami UAB „(duomenys neskelbtini)" nemokumą, sunkią finansinę padėtį, akivaizdžiai gresiantį bankrotą, neturėdami galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos kitiems kreditoriams (T.II, b.l. 4-10).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2009-06-10 nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" iškelta bankroto byla, nes bendrovė yra nemoki. (T.X b.l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo V. Š. veiksmai padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Jis esant sunkiai ekonominei padėčiai, kai jo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus, ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent, jis 2001-08-01 - 2009-07-23 būdamas UAB "(duomenys neskelbtini)" (įmonės kodas 124829925, buveinės adresas : Vilnius, Pelesos g. 1/2) direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą, pažeisdamas 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 19 straipsnio 8 punkto reikalavimą, numatantį, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, bei 1999-12-02 LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr.VIII-1463 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką; jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, žinodamas apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį, esant nemokumui, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, 2009 metų sausio-kovo mėn., nesant bendrovėje pakankamai pinigų visiems atsiradusiems kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti, iš turimų UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitų bankuose pervedė pinigus, kurie galėjo būti pateikti skoloms padengti: 1060000 Lt pagal 2009-01-16 pirkimo-pardavimo sutartį už žemės sklypus K. M. ir I. M., grąžino 493516,21 Lt bendrovės atskaitingam asmeniui V. Š., t.y. sau, bei pervedė 43000 Lt paramą Fudokano klubui „Karateka", ir dėl to padarė turtinės žalos pagrindiniam tiekėjui UAB „RUUKKI Lietuva", kuriam bendrovės pradelsti įsipareigojimai 2008-12-31 dienai, 2009-01-31 dienai ir 2009-02-28 dienai sudarė atitinkamai 1232261,54 Lt, 1399518,88 Lt ir 2367753,20 Lt, bei kitiems kreditoriams, kuriems kreditoriniai įsipareigojimai buvo 2636963,50 Lt. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 208 str. 1 d.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgalioto asmens V. J., 2012-04-20 pripažinta civiliniu ieškovu dėl 1596516,21 Lt žalos (T. X b.l. 115-117). Kaltinamasis V. Š. su civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotu asmeniu V. J. 2012-04-04 pasirašė susitarimą- skolos grąžinimo grafiką, kuriuo V. Š. įsipareigojo per keturis mėnesius grąžinti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2009 m. sausio-kovo mėn. ne pagal paskirtį išmokėtus iš įmonės sąskaitos pinigus – 1596516,21 Lt. (T. X b.l. 37).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis tyčia padarė nusikaltimą (LR BK 11 str.). V. Š. anksčiau neteistas (T.X b.l. 45), yra baustas administracine tvarka (T. X b.l. 45-46), dirba (T. X b.l. 60), 1991 m. gydėsi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (T. X b.l. 83), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (T. X b.l. 81). Pagal 2011-01-04 specialisto išvadą Nr. 89 TPK-1 jam netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę (T. X b.l. 93). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam baudą, mažesnę už įstatymo nustatytą vidurkį. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. X b.l. 38-39).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėja

nusprendė:

V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d. ir paskirti 80 MGL, t.y. 10400 Lt (dešimties tūkstančių keturių šimtų litų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti V. Š., kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (LR BVK 22 str.); nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytu baudos dydžiu ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas LR BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Alberta Baltušytė(parašas)Nuorašas tikras: