- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-777-922/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00714-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pažeidėjas
- Š. G.
- Advokatai
- Albertas Kruminas
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Š. G., jo atstovui advokatui Albertui Kruminui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas Š. G., a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, neteistas, dirbantis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas 2014-07-29 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51P-23053249-14, dėl to, kad Š. G. 2014-11-18 d. 15.455 val. Šiaulių r. sav., kelio Kuršėnai – Mažeikiai 3,00 km, vairavo transporto priemonę „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį 57 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas Š. G. pripažino savo kaltę dėl pažeidimo, nuoširdžiai gailėjosi. Kadangi dirba Vokietijoje jam reikalingos teisės, todėl prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti didesnę piniginę baudą, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismas išklausė administracinėn atsakomybės traukiamo Š. G. paaiškinimus bei ištyrė rašytinę medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51P-23053249-14 bei jame esantį Š. G. paaiškinimą; Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno 2014-12-13 tarnybinį pranešimą; ROIK 07-14-8938094. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš Š. G. charakterizuojančių duomenų matyti, kad administracine tvarka nebaustas, neteistas, dirbantis Vokietijoje, turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą nuo 2013-06-15.
Ištyrus byloje esančius duomenis teismas daro išvadą, kad Š. G. 2014-11-18 d. 15.455 val. Šiaulių r. sav., kelio Kuršėnai – Mažeikiai 3,00 km, vairavo transporto priemonę „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį 57 km/h, nes kelio atkarpoje, kurioje leistinas greitis yra 70 km/h važiavo 131 km/h greičiu, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, pažeidimo sudėtis įrodyta.
ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracine atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad Š. G. gailisi. ATPK 32 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių Š. G. atžvilgiu nenustatyta.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniais. Tačiau vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu gali būti skiriama mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 30¹ straipsnis turėtų būti taikomas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N17‑103/2007; N1‑1396/2007; Nr. N444-3096/2010; N575-750/2012 ir kt.).
Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas sąmoningai, nes viršijant leistiną greitį daugiau nei 50 km/h, nelieka abejonių, jog tokiu būdu keliamas pavojus kitiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu, dėl pasekmių, kurias galėjo sukelti padarytas pažeidimas, jo pavojingumo nesumažina nei ta aplinkybė, kad teisė vairuoti būtina darbinėms pareigoms atlikti, nei tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai gali įtakoti jo paties bei šeimos interesus. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą reiškia objektyvizuotą galimybę savo nuožiūra, t.y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį, tačiau tai nereiškia, jog konkrečiam darbui dirbti negali būti nustatomi specialūs reikalavimai, kurie laikomi natūraliais, pavyzdžiui, tam tikro išsilavinimo turėjimas, specialios teisės įgijimas vairuotojams ir pan. (pvz., Konstitucinio Teismo 1996-03-15 d. ir 1996-07-10 0 d. nutarimai). Vadinasi, tai, jog asmuo netekęs teisės vairuoti negalės dirbti atitinkamo darbo, jokiu būdu nereiškia minėtos konstitucinės nuostatos pažeidimo. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007 ir kt.). Be to, šiandieninė darbo rinkos situacija sudaro sąlygas susirasti tokį darbą, kuriame nebūtų reikalinga turėti teisę vairuoti. Dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios neigiamos pasekmės – nepatogumas, materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis savimi, artimaisiais ir panašiai, galimi nepatogumai dėl nebegalėjimo vairuoti pačiam ir kita, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne įvykdžiusio teisės pažeidimą asmens interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad Š. G. viršijo leistiną greitį daugiau nei 50 km/h (57 km/h), tai rodo jo neatsakingą požiūrį, kadangi jam turėjo būti žinoma, kad dalyvaujant tekių transporto eisme būtina laikytis Kelių eismo taisyklių ir neviršyti leistino greičio, o viršijus gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas iki vienerių metų šešių mėnesių. Dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios neigiamos pasekmės – nepatogumas, materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis savimi, artimaisiais ir panašiai, galimi nepatogumai dėl nebegalėjimo vairuoti pačiam ir kita, juolab, kad teismo posėdžio metu Š. G. nurodė, jog jis dirba šaltkalviu ir vairuoja transporto priemonę tik važiuodamas į darbą pas klientus, taigi nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatas. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.
Skiriant administracinę nuobaudą Š. G. teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, į padaryto pažeidimo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę: administracine tvarka nebaustas, neteistas, dirbantis, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių nebuvimą. Teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
pripažinti Š. G., a.k. (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) (289 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienerių) metų laikotarpiui.
Išaiškinti Š. G., kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.
Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.
Dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių šis asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos rašytiniu prašymu gali kreiptis į nutarimą priėmusį teismą, kad šis paskirtos baudos mokėjimą išdėstytų per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.