- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2010-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-324-106-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- K. M., D. G., M. L., V. D.
- Advokatai
- Danguolė Žilinskienė
- Kategorijos
Pranešėja R. Valentinienė Teisėja R. LaurinonienėBaudžiamoji byla Nr. 1A–324-106/2010Procesinio sprendimo kategorija:1.2.23.1, 1.2.23.2, 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2010 m. lapkričio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. M. ir D. G. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 str. 2 d. ir nuteistas:
pagal BK 259 str. 2 d. - 10 MGL dydžio (1300 litų) bauda;
pagal BK 259 str. 2 d. - 15 MGL dydžio (1950 litų) bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė 20 MGL dydžio (2600) litų bauda.
K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams;
pagal BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams vienam mėnesiui;
pagal BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams dviems mėnesiams;
pagal BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams;
pagal BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
pagal BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., pastaroji bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausme ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir 40 MGL dydžio (5200 litų) bauda.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2009 m. kovo 26 d. imtinai.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti M. L., V. D., nuosprendis dėl jų nuteisimo apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
D. G. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. kovo 9 d., apie 22 val., D. Poškos gatvėje, Tauragėje, prie vaikų globos namų „Šaltinėlis“, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš K. M. už 20 litų neteisėtai įsigijo 0,5 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.
Be to, D. G. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. kovo 22 d., apie 10 val., D. Poškos gatvėje, Tauragėje, prie vaikų globos namų „Šaltinėlis“, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš K. M. už 20 litų neteisėtai įsigijo 0,5 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.
K. M. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. sausio mėnesį, tikslesnė data tyrimo metu nenustatyta, apie 24 val., D. Poškos gatvėje, Tauragės mieste, netoli vaikų globos namų „Šaltinėlis“, neteisėtai už 20 litų pardavė M. L. 0,5 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.
Be to, K. M. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. kovo 9 d., apie 22 val., D. Poškos gatvėje, Tauragės mieste, prie vaikų globos namų „Šaltinėlis“, neteisėtai už 20 litų pardavė D. G. 0,5 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.
Be to, K. M. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. kovo 21 d., apie 22 val., Skaudvilės mieste, Tauragės rajone, prie kavinės, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, neteisėtai už 20 litų pardavė M. L. 0,5 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.
Be to, K. M. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. kovo 22 d., apie 10 val., D. Poškos gatvėje, Tauragės mieste, prie vaikų globos namų „Šaltinėlis“, neteisėtai už 20 litų pardavė D. G. 0,5 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.
Be to, K. M. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. kovo 24 d., apie 15 val., Kauno mieste, tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 11,001 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, jas neteisėtai gabeno iš Kauno miesto į Tauragės miestą bei neteisėtai laikė jas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini);
Be to, K. M. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. kovo 24 d., apie 15 val., Kauno mieste, neteisėtai įsigytų 11,001 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, 2009 m. kovo 24 d., apie 20 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), namo kieme, neteisėtai pardavė V. D. už 20 litų 0,366 g susmulkintos augalinės kilmės narkotines medžiagas – kanapių ir jų dalių ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 2009 m. kovo 24 d., apie 20 val. 55 min., pas K. M., asmens kratos metu, kelnių kišenėje rado 0,622 g neteisėtai laikomų susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, 10,013 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol kratos metu 2009 m. kovo 24 d., apie 21 val. 20 min., jas rado policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis K. M. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir jo padarytą nusikalstamas veikas pagal BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 ir 2 d., paskirti bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, o taip pat netinkamai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus. Jis neneigia tos aplinkybės, kad 2009 m. kovo 24 d., būdamas Kaune įsigijo apie 11 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių mišinio, tačiau tvirtina, kad šias medžiagas jis įsigijo sau. Tuo tikslu ikiteisminio tyrimo pareigūnai medicinos įstaigoje atliko reikiamus tyrimus ir nustatė, kad jo organizme yra narkotinių medžiagų kanapių ir jų mišinio liekanų. Byloje nėra surinkta jokių faktinių duomenų, kad jis 2009 m. kovo 24 d. nusipirktas Kaune narkotines medžiagas ketino parduoti ar kitaip platinti. Teismas nepagrindė jokiais įrodymais, kad nusipirktas narkotines medžiagas jis ketino parduoti ar kitaip platinti. Elektronines svarstykles jis įsigijo tam, kad pasitikrinti įsigytų narkotinių medžiagų kiekį bei narkotinėms medžiagoms dozuoti savo vartojimui. Nuteistasis teigia, kad jokių daugiau įrodymų padaryti išvadai, kad jis ketino nusipirktas narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, nėra. Todėl šis nusikaltimas perkvalifikuotinas į BK 259 str. 1 d.
Nuteistasis K. M. nesutinka ir su apylinkės teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad jis per du kartus, tai yra 2009 m. sausio mėnesį, tikslesnis laikas nenustatytas, ir 2009 m. kovo 21 d., neteisėtai pardavė po 0,5 g kanapių ir jų dalių mišinio M. L., gaudamas už tai iš jo 40 litų. Nuteistasis tvirtina, kad jis M. L. narkotinių medžiagų nepardavė. Ikiteisminio tyrimo metu jis negalėjo pasakyti visos tiesos, nes jo draugai, tarp jų ir M. L. nesakė tiesos. Teismo posėdžio metu M. L. davė teisingus parodymus, kad pastarasis jam davė 40 litų ir prašė nupirkti jam 2 dozes kanapių ir jų dalių mišinio. Apeliantas taip pat teisme davė teisingus parodymus, kad jis sutiko M. L. ir kitiems savo draugams už jų pinigus nupirkti kanapių ir jų dalių mišinio. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl parodymų teisme pakeitimo. Teigia, kad M. L. ir jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti nedalyvaujant gynėjui. Tokia aplinkybė rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas psichologinis spaudimas ir siekiama, kad jis duotų prieš jį K. M. parodymus, kaltinančius narkotinių medžiagų prekyba. Tokiu būdu padarytas esminis procesinis pažeidimas, taip pat pažeistos M. L. konstitucinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 ir 6 d. Atitinkamai apeliantas daro išvadą, kad apylinkės teismas, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais kaltinamojo M. L. parodymais. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo svarstomas klausimas, ar 0,5 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų mišinio nupirkimas kitam asmeniui, šiuo atveju M. L., už jo pinigus yra kitoks platinimas ir, ar tokio kiekio narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių mišinio įsigijimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 1 dalies sudėties. Tvirtina, kad tokios jo nurodytos aplinkybės perkvalifikuotinos į BK 259 str. 2 d.
Taip pat nuteistasis K. M. nesutinka ir su apylinkės teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad jis per du kartus, tai yra 2009 m. kovo 9 d. ir 2009 m. kovo 22 d. pardavė D. G. po 0,5 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių mišinio, gaudamas už tai 40 litų. Teigia, kad jis D. G. narkotinių medžiagų nepardavė. Apeliantas šiuos epizodus neigia analogiškais argumentais kaip ir kito nuteistojo M. L. atveju. Kadangi pasak apelianto K. M. jis D. G. narkotinių medžiagų nepardavė ir kitaip jų neplatino, todėl jo veikos šiuose dviejuose epizoduose turi būti perkvalifikuotos į BK 259 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada dėl 2009 m. kovo 24 d. V. D. 0,366 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių mišinio už 20 litų pardavimo. Teigia, kad objektyvių įrodymų nesurinkta. V. D. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad pas apeliantą jis buvo atvykęs parūkyti „žolės“. Savo parodymų ikiteisminio tyrimo metu pakeitimo aplinkybes V. D. motyvavo tuo, jog jis buvo sulaikytas, jam buvo daromas psichologinis spaudimas, jis su šeima turėjo išpirktus poilsinius kelialapius į užsienį ir buvo priverstas duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, tai yra tokius, kokius nurodė policijos pareigūnai, dėl to, kad galėtų išvykti su šeima į užsienį. Apklaustas teisme V. D. paaiškino, kad jis narkotinių medžiagų, tai yra kanapių ir jų dalių mišinio iš jo nepirko, pinigų nemokėjo. V. D. nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą jį apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nes realiai teisme gynėjas nedalyvavo, nuo kokio nedalyvavusio gynėjo atsisakė įtariamasis V. D. yra neaišku. Po sulaikymo pas apeliantą rasti pinigai apie 22 litus yra jo asmeniniai, kurie nėra gauti už kokias tai parduotas narkotines medžiagas. Pas apeliantą rasta ir paimta 20 litų kupiūra nebuvo tinkamai ištirta, todėl negalima nustatyti, ar ant jos yra V. D. rankų pėdsakai, todėl negalima daryti išvados, kad šis pinigas jam buvo perduotas už parduotas narkotines medžiagas. Narkotines medžiagas jis įsigijo Kaune V. D. prašymu ir už V. D. perduotus jam pinigus. Apeliantas daro išvadą, kad jo ir V. D. sulaikymas, kada jie ruošėsi parūkyti „žolę“, turėtų būti vertinamas kaip pasikėsinimas padaryti tam tikrą nusikalstamą veiką.
Apeliantas tvirtina, kad jo atveju, kai vienas asmuo kelių kitų asmenų pavedimu už jų pinigus nuperka narkotines medžiagas ir jas perduoda, pinigus davusiems asmenims, tokius veiksmus laikyti kitokiu narkotinių medžiagų platinimu, negalima. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas". Apeliantas daro išvada, kad narkotinių medžiagų kitokiu platinimu nepripažintini kaltininkų veiksmai, kai vienas jų, kitų pavedimu, pagal bendrą susitarimą, už jų pinigus įgyja narkotines medžiagas, visų susitarusiųjų asmenų vartojimui. Šiuo aspektu reikėtų aiškinti ir BK 260 str. 1 dalies dispozicijos nuostata „kitoks platinimas". Todėl tokia jo nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 260 str. 1 dalį, nes jis narkotinių medžiagų kanapių ir jų dalių mišinio nepardavė, neturėjo tikslo parduoti ir kitaip jų platinti.
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi pirminiais jo parodymais. Teigia, kad neaišku, kokiais įrodymais teismas vadovavosi ir kodėl atmetė kitus įrodymus, padarydamas išvadas, kad jis narkotines medžiagas pirko iš K. M.. Apklaustas teisme 2010 m. balandžio 12 d. jis nurodė, kad narkotines medžiagas už jo duotus pinigus nupirko ir atvežė jam į Tauragę jo pusbrolis K. M.. Apylinkės teismas nenurodo įtikinamų argumentų, kodėl tiki vienais jo parodymais, o netiki kitais jo parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Apeliantas daro išvadą, kad neteisinga apylinkės teismo išvada, kad narkotines medžiagas ir jų dalis jis nusipirko iš kaltinamojo K. M.. Nustatyta, kad jis per du kartus per K. M. įsigijo 1 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių. Šis narkotinės medžiagos kiekis yra nedidelis - visai mažas, todėl apylinkės teismas turėjo vertinti, ar jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 str. 1 d. Mano, kad jo atveju turėtų būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė.
Nuteistasis D. G. nesutinka ir su paskirta bausme. Teigia, kad paskirta bauda už 1 g kanapių medžiagos įsigijimą viršija net 65 kartus įsigytos prekės vertę. Jis yra jauno amžiaus, mokosi Klaipėdos mokymosi įstaigoje, savo uždarbio ir pajamų neturi, yra tėvų išlaikomas, todėl tokio dydžio bauda yra aiškiai per didelė, todėl neteisinga.
Nuteistasis K. M. ir abiejų nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl K. M. apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymus, todėl sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis.
Pagal BK 260 str. 1 d. atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009). Šio nusikaltimo sudėtis formalioji. Vadinasi, nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti.
Nuteistųjų parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs. Parodymų keitimo priežasčių nuteistieji negalėjo paaiškinti, tačiau nepaneigė, kad ikiteisminio tyrimo metu tokius parodymus jie davė. K. M. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo ankstesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad M. L. jo paprašė nupirkti „žolės“, todėl pastarasis jam davė 40 Lt. Dėl tos pačios priežasties jis už 40 Lt nupirko „žolės“ ir D. G.. V. D. pakelį „žolės“ davė už atliktą masažo paslaugą kaip atlygį. Kratos pas jį metu rastas narkotines medžiagas jis laikė sau, o svarstykles naudojo tikrinimui, kad dėl parduodamų kiekių jo neapgautų narkotikų pardavėjai (t. 2, b. l. 64). Mano, kad tokie veiksmai nelaikytini narkotinių medžiagų platinimu.
Analogiškai savo ankstesnius parodymus pakeitė ir nuteistasis D. G.. Jis parodė, kad davė K. M. 40 Lt, kad už juos nupirktų narkotinių medžiagų – kanapių, kurias surūkė (t. 2, b. l. 63). Teisiamojo posėdžio metu savo parodymus pakeitė ir kiti nuteistieji M. L. ir V. D.. M. L. parodė, kad jis davė K. M. 40 Lt ir už tai pažadėjo parvežti „žolės“. Kito susitiko metu K. M. jam atvežė „žolę“ (t. 2, b. l. 63). V. D. parodė, kad jis buvo daręs masažą K. M., todėl pastarasis už šią paslaugą gali jam nupirkti narkotinių medžiagų - kanapės. Kadangi pinigų už masažą V. D. nepaėmė, todėl K. M. jam davė pakelį su narkotinėmis medžiagomis (t. 2, b. l. 63). Kad narkotinę medžiagą – džiovintų kanapių K. M. perdavė V. D. kaip atlygį už masažą, jis parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 173-174).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti šiais nuteistųjų parodymais visa apimtimi, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, be to, šių nuteistųjų parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, nuteistieji savo parodymus nuolat keitė, vis keisdami narkotikų platinimo būdus. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nuteistųjų M. L. ir V. D. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 63). Iš pagarsintų įrodymų matyti, kad abu nuteistieji pripažįsta pirkę iš K. M., o ne kitokių būdu įsigiję narkotines medžiagas. M. L. parodė, kad 2009 m. sausio mėnesį prie globos namų „Šaltinėlis“ jis susitiko su K. M. ir už 20 Lt iš jo nusipirko vieną porciją „žolės“. Dar vieną kartą jis iš K. M. pirko narkotinių medžiagų kovo mėnesį Skaudvilėje (t. 1, b. l. 102-103). V. D. taip pat parodė, kad jis 2009 m. kovo 24 d., apie 20 val. 30 min., su savo drauge I. S., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esantį namo kiemą, ten susitiko su kaltinamuoju K. M., su kuriuo buvo susitarę susitikti, kad įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių. K. M. jo paklausęs, kiek jis norintis kanapių. Jis pasakęs, kad jam reikia vienos porcijos ir K. M. jam padavęs į foliją suvyniotą vieną porciją kanapių, o jis jam padavė už tai 20 litų. Tuo metu prie jų priėję policijos pareigūnai ir jis išsigandęs numetė ant laiptų nusipirktas narkotines medžiagas, tačiau tai pastebėję pareigūnai paėmė numestas narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 155-156).
Tokie parodymai betarpiškai atitinka faktines bylos aplinkybes. Kad V. D. susitikimo su K. M. metu išmetė paketėlį su narkotine medžiaga patvirtino liudytojai T. J., M. T.. Pastarieji liudytojai taip pat parodė, kad jie turėjo anoniminės informacijos, jog K. M. platina narkotines medžiagas, todėl jie stebėjo namą, kuriame gyvena K. M. (t. 2, b. l. 64). Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo rasta ir paimta folija su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga įdėtą į plastikinį maišelį (t 1, b. l. 4-5). Kratos ir apžiūros, asmens kratos protokolai patvirtina, kad pas K. M. rastos svarstyklės, OCB popierius, 2 atskiri folijos gabaliukai, baltos ir raudonos spalvos maišiukas su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga, du folijos pakeliai su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, 20 litų kupiūra, du litai septyniasdešimt du centai (t. 1, b. l. 12-15, 28-32). Specialisto išvada patvirtina, kad 2009 m. kovo 24 d. įvykio vietos apžiūros metu rasta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurių masė yra 0,366 g., kad pas K. M. kambaryje ir asmens kratos metu rasta augalinės kilmės medžiaga taip pat yra narkotinė medžiaga (t. 1, b. l. 18-19). Specialisto išvada patvirtina, kad ant elektroninių svarstyklių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai (t. 1, b. l. 25-26). Iš mobiliųjų ryšių telefonų apžiūros protokolų, tarnybinio pranešimo nustatyta, kad paimti iš kaltinamųjų K. M. ir V. D. mobiliojo ryšio telefonai buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai, kad buvo padaryti šių telefonų numerių, SMS žinučių bei kontaktų išrašai, jų analizė, iš kurių matyti, kokioms aplinkybėmis kaltinamieji bendravo tarpusavyje, kad šie apžiūrėti telefonai buvo prijungti prie baudžiamosios bylos kaip daiktiniai įrodymai (t. 1, b. l. 35-71).
Skunde apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas". Minėtame nutarime detaliai išaiškintos pardavimo ir kitokio platinimo sąvokos. Pardavimas yra vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) platinimo būdų. Tai medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Kitokiu platinimu laikomas psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Kitokiu platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui (14-15 punktai).
Apeliantas K. M. neginčija, kad jis perdavė narkotines medžiagas kitiems nuteistiesiems, tačiau teigia, kad jis tokiu būdu narkotinių medžiagų nepardavė ar kitaip neplatino. Tačiau toks jo paties nurodytų aplinkybių vertinimas neteisingas.
Kaip matyti, apeliantas K. M. neginčija aplinkybės, kad jis už jam duotus pinigus važiuodavo į Kauną ir iš ten parsiveždavo „žolės“. Be to, jis pats neneigia, kad svarstykles jis pirko sau, kad galėtų pasverti ir pasitikrinti jam parduotų narkotinių medžiagų kiekį. Jis taip pat neneigia, kad narkotinių medžiagų pirkdavo ir sau, nes jis ir pats rūko „žolę“. Todėl akivaizdu, kad jis šias medžiagas įsigydavo ir sau, ir tikslu platinti. Be to, M. L. ir V. D., apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino aplinkybę, kad jie pirko „žolę“ iš K. M.. Kad K. M. pardavė „žolę“ patvirtina ir D. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.).
Be to, D. G. ir M. L. negalėjo paaiškinti savo parodymų keitimo motyvų ir teigė, kad kalbėjo netiesą. Tačiau tokie jų teiginiai nelaikytini nuoširdžiais. Patys įtariamieji detaliai nurodė narkotinių medžiagų įsigijimo per kelis kartus aplinkybes. Tai rodo tokia aplinkybė, kad pareiškus pirminius įtarimus D. G. ir M. L. tik dėl vienos veikos, pastarieji detaliai parodė aplinkybes dėl narkotinių medžiagų pirkimo per kelis kartus, kas visiškai sutampa nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei iš dalies apelianto K. M. parodymais, kur jis teigia, kad tokios jo veikos nėra platinimas (t. 1, b. l. 95, 96, 105, 129, 130, 132). Be to, M. L. šių savo parodymų laikėsi pakankamai ilgą laiko tarpą (tyrimo veiksmai buvo atliekami 2009-03-25, 2009-09-22, 2009-10-20, 2009-11-20), ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis bijojo ne policijos pareigūnų, o K. M. (t. 1, b. l. 98). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiais jų ankstesniais parodymais, todėl parodymų keitimą laiko kaip siekimą padėti kitam nuteistajam K. M. palengvinti jo teisinę padėtį.
Apygardos teismas pažymi, kad apelianto K. M. parodymai ir apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl narkotinių medžiagų perdavimo tretiesiems asmenims taip pat laikytini narkotinių medžiagų platinimu ir, jeigu ir būtų nustatytos aplinkybės, kurias nurodo K. M., kad narkotines medžiagas kitų kaltinamųjų prašymu įgijo už jų duotus pinigus, veikos kvalifikavimas nepasikeistų.
Esant tokiems įrodymams nėra pagrindo abejoti, kad K. M. narkotines medžiagas pardavinėjo, o ne tarpininkaudavo ar kitaip platino. K. M. padarytos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 260 str. 1 d.
Skunde K. M. teigia, kad M. L., D. G. ir V. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti be gynėjo, todėl jiems buvo daromas psichologinis spaudimas. Tačiau tiek M. L., tiek D. G., tiek V. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad gynėjai jiems nereikalingi (t. 1, b. l. 94, 97, 102, 104 128, 131, 148, 155). Be to, nėra jokių duomenų, kad advokato dalyvavimas, apklausiant juos įtariamaisiais ikiteisminio tyrimo metu, turėjo būti pripažintas būtinu, kaip to reikalauja BPK 51 str.
Dėl D. G. apeliacinio skundo
Iš nuteistojo D. G. skundo turinio matyti, kad jis neginčija narkotinių medžiagų įsigijimo fakto, tačiau nurodo kitokį įsigijimo būdą. Tačiau kvalifikuojant padarytą veiką įsigijimo būdas neturi reikšmės. Be to, teisėjų kolegija jau pasisakė dėl narkotinių medžiagų pardavimo, atmetė kito nuteistojo K. M. skundo argumentus ir konstatavo pardavimo D. G. faktą, todėl iš naujo tų pačių teiginių nekartoja.
Taip pat apeliantas D. G. teigia, kad tokia jo padaryta veika turėtų būti vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas. Teisėjų kolegija su tokiais skundo teiginiais nesutinka, nes jie nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas 9 str. 2 d. nustato, jog administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr.VIII-1968, baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr.IX-485, ir bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr.IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. nustatyta, kad kiti įstatymai, šiuo atveju administracinių teisės pažeidimų kodeksas, ir teises aktai, galioję iki naujųjų kodeksu įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja naujiesiems paminėtiems kodeksams.
Už neteisėtą nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, yra nustatyta tiek baudžiamoji (BK 259 str. 2 d.), tiek ir administracinė atsakomybė (ATPK 44 str.). Todėl esant šių kodeksų normų kolizijai dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimo, turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Atitinkamai skundo argumentas dėl galimybės apeliantui taikyti administracinę atsakomybę atmestinas.
Paskirta bausmė nuteistajam D. G. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo stadiją, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).
D. G. padarė du baudžiamuosius nusižengimus. Jis nusikalto pirmą kartą, anksčiau nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, nedirba, mokosi. Teismas taip pat atsižvelgia ir į įsigytų narkotinių medžiagų kiekį - apeliantas įsigijo narkotikų suvartojimui vienam kartui, nors iš viso pirko du kartus. Nedidelis kiekis narkotinių medžiagų kanapių ir jų dalių yra laikomas ne daugiau kaip 5 g (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos). Nuteistasis D. G. įsigijo narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių du kartus po 0,5 g. D. G. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.
BK 259 str. 2 d. sankcija numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, baudą ir areštą. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, tinkamai nustatė D. G. baudą. BK 47 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma bauda iki 50 MGL dydžio. Apylinkės teismas D. G. už du analogiškus baudžiamuosius nusižengimus paskyrė atitinkamai 10 ir 15 MGL dydžio baudas, tai yra ženkliai mažesnes už baudos vidurkį. Tuo tarpus subendrinta nustatyta taip pat mažesnė nei šios bausmės vidurkis, todėl paskirta galutinė bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, švelninti bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistųjų K. M. ir D. G. apeliacinius skundus atmesti.