- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-841/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žiežmarių Hidrostatyba“
- Ieškovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių rajono savivaldybės administracija
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Žiežmarių Hidrostatyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. firmos „Vorupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žiežmarių Hidrostatyba“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 355 036,13 Lt skolos už atliktus darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. kovo 8 d. ieškovas su atsakovu sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. 2011/SRZ-8-1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti Ventos upės pakrančių Kuršėnų mieste sutvarkymo darbus, o atsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatytą 1 350 000 Lt kainą. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas už darbus sumokėjo tik iš dalies. Darbų vykdymo metu buvo keičiami normatyviniai statybos dokumentai – koreguojamas techninis projektas. Pakeitus techninį projektą bei pasikeitus darbų apimčiai, sutartis tarp šalių raštu pakeista nebuvo, tačiau atsakovas, siekdamas, kad ieškovas tęstų darbus pagal pakeistą techninį projektą, ieškovui pateikė vykdomų–nevykdomų darbų suvestinę bei Šiaulių rajono savivaldybės administracijos sudarytų objekto apžiūros aktų Nr. 1 ir Nr. 2 nepasirašytus projektus. Pasikeitus normatyviniams statybos dokumentams, ieškovas atliko kitų darbų už 433 067,91 Lt, tačiau neatliko darbų už 440 950,75 Lt, skirtumas – 7 882,84 Lt. Ieškovo atlikti darbai užsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos buvo priimti ir patvirtinta, kad jie atlikti tinkamai, tačiau tarp šalių kilo ginčas, kaip turi būti priimami–perduodami (aktuojami) darbai, kurie buvo atlikti pagal pakeistus normatyvinius statybos dokumentus. Ieškovas tai darbų daliai, kurių atsakovas nebuvo priėmęs, pateikė atliktų darbų aktus pagal pasikeitusius normatyvinius statybos dokumentus, pareikalavo, jog atsakovas už šiuos darbus apmokėtų 355 036,13 Lt ir tam pateikė sąskaitą faktūrą. Atsakovas atsisakė darbus priimti ir už juos apmokėti, nurodydamas, kad darbų nepriima dėl to, jog jie nebuvo numatyti sutartyje, taip pat savo atsisakymą apmokėti už ieškovo atliktus darbus pagal pasikeitusius normatyvinius statybos dokumentus pagrindė sutarties 2.3 punkto nuostata.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė ieškovui iš atsakovo 355 036,13 Lt skolą, 6 procentų procesines palūkanas, 7 550 Lt žyminio mokesčio bei 6 000 Lt advokato pagalbos išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo 54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas konstatavo, jog atsakovo atsisakymas priimti ieškovo atliktus darbus pagal pasikeitusius normatyvinius statybos dokumentus ir už juos apmokėti yra nepagrįstas. Ieškovas, pagal sutarties 7.30 punktą, buvo įsipareigojęs atlikti visus papildomus darbus, technologiškai reikalingus pagal projektą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už kokybiškai atliktus darbus pagal sutarties kainą. Teismas pabrėžė, kad užsakovas turi teisę daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje numatytos bendros statybos darbų kainos ir, jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio (CK 6.685 str. 1 d.). Nors įstatymas nustato užsakovo teisę daryti sutarties dokumentuose pakeitimus, tačiau įstatymas nenumato, jog dėl tokių pakeitimų padarymo užsakovas bus atleistas nuo įsipareigojimo apmokėti už rangovo atliktus darbus. Sutarties papildymai ir pakeitimai yra pradinės šalių sudarytos sutarties sudėtine dalimi. Teismas pažymėjo, kad dėl pakeisto techninio projekto pasikeitė ieškovo atliekamų darbų apimtis, vietoj numatytų darbų buvo atliekami kiti darbai. Nors rašytinis sutarties dokumentų pakeitimas, kaip atskiras susitarimas, tarp šalių nebuvo sudarytas, tačiau tai, jog atsakovas pateikė ieškovui apžiūros aktus ir pakeistus techninius projektų sprendinius vykdymui, o ieškovas atliko darbus pagal pakeistą techninį projektą, tuo labiau, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija visus ieškovo darbus priėmė, nereikšdama jokių pretenzijų dėl jų kiekio ir kokybės, liudija buvus pasiektą šalių susitarimą dėl sutarties pakeitimo, todėl šalys yra saistomos šio susitarimo. Teismas pabrėžė, kad nors atsakovas atsisako pasirašyti atliktų darbų aktus ir priimti darbus, tačiau faktiškai šiuos darbus yra priėmęs, nes perdavė juos galutiniam užsakovui ir yra gavęs atlyginimą. Atsakovas pripažįsta, kad neapmokėtų atliktų darbų kaina (355 036,13 Lt), nurodyta atliktų darbų aktuose, neviršija tos kainos, kurią atsakovas gavo už šiuos darbus iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos. Atsakovo argumentus, kad ieškovas, pasirašydamas sutartį, prisiėmė riziką ir įsipareigojo papildomus darbus atlikti neatlygintinai, pripažino nepagrįstais. Teismas sprendė, kad ieškovas negalėjo prisiimti rizikos ir įsipareigoti atlikti papildomus darbus sutarties pasirašymo metu, nes nė vienai iš šalių sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, jog vėliau bus pakeisti normatyviniai statybos dokumentai, techninis projektas ir dėl to nereikės atlikti dalies sutartyje nustatytų darbų, bet reikės atlikti papildomus darbus. Pagal pakeistą projektą atliekamų papildomų darbų kaina yra sutarties kainos dalis, todėl atsakovas už atliktus pagal projektą darbus privalo apmokėti. Šalims susitarus, jog darbų projektas yra sutarties darbų kainos nustatymo šaltinis, nepagrįsti atsakovo argumentai, jog pagal projektą atlikti darbai nėra sutarties kainos dalis ir už juos mokėti nereikia. Darbų atlikimo metu papildomus darbus pagal pakeistą projektą atsakovas laikė sutarties dalimi, o kartu įsipareigojimu apmokėti už šiuos darbus, tai patvirtina atsakovo 2012 m. vasario 14 d. raštas ieškovui, kuriame atsakovas pripažįsta, jog būtina atlikti papildomus darbus ir juos perduoti sutartyje nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad ieškovo pateiktuose atliktų darbų aktuose darbų kiekiai tiksliai sutampa su tais darbų kiekiais, kuriuos atsakovas perdavė trečiajam asmeniui, todėl sprendė, jog ieškovas reikalauja užmokesčio tikrai už atliktus ir užsakovo priimtus darbus. Atsakovo argumentus dėl CK 6.653 straipsnio 4 dalies taikymo, teismas pripažino nepagrįstais. Nurodė, jog tai yra bendra norma, kai statybos rangos teisiniams santykiams taikytina specialioji – CK 6.684 straipsnio 4 dalies, norma, taip pat CK 6.653 straipsnio 4 dalis taikytina tada, kai reikalinga reglamentuoti rangos sutarties šalių teisinius santykius dėl papildomų darbų atlikimo, kurie nenumatyti sutartyje. Teismas pabrėžė, kad ieškovas nereikalauja didinti darbų kainos, tik reikalauja apmokėti už pagal pakeistą techninį projektą atliktus jame numatytus darbus (vietoje užsakovo atsisakytų darbų), kurių kaina neviršija sutartyje numatytos. Teismas pažymėjo, kad sutartį ir visus jos priedus ruošė atsakovas, o ieškovas tik priėmė jo pasiūlytas sąlygas, todėl sutarties 2.3 punkto nuostatą teismas aiškino ieškovo naudai kaip nesuteikiančią pagrindo atsakovui atsisakyti apmokėti už ieškovo atliktus darbus pagal statybų eigoje pakeistą techninį projektą. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesąžiningai vengia vykdyti savo prievoles pagal sutartį ir neatsiskaito su ieškovu, todėl ieškovo ieškinį patenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Šalys ginčo sutarties 2.2 punkte sulygo, jog į sutarties kainą yra įskaitytos visos išlaidos bei papildomi darbai, reikalingi atlikti numatytus darbus sąmatoje, bei medžiagos, įrenginiai, gaminiai. Sutarties 2.3 punkte numatyta, jeigu subrangovas (ieškovas) į sąmatą neįtraukęs kurių nors statybos darbų ar medžiagų kiekių, reikalingų pilnai užbaigti pagal sutartį objektą, tai šiuos darbus su reikalingomis medžiagomis subrangovas (ieškovas) atlieka savo sąskaita ir papildomai rangovas (apeliantas) už juos neapmokės. Dėl šių sąlygų ieškovas sutiko, taigi visus papildomus darbus prisiėmė atlikti savo rizika.
2. Teismas netinkamai taikė CK nuostatas reglamentuojančias rangos teisinius santykius ir nesivadovavo sutarčių sudarymo principais bei aiškinimo taisyklėmis. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas privalo atsiskaityti už papildomai atliktus darbus pagal pakeistą techninį projektą. Apeliantas nepripažįsta, o pagrįstai tikisi, jog tokie papildomi darbai buvo atlikti. Teismas nevertino aplinkybės, kad dėl papildomai atliktų darbų ieškovas nesudarė papildomo susitarimo, nors tokias sąlygas apeliantas jam siūlė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nurodė, kad ieškovas negalėjo numatyti, jog teks atlikti papildomus darbus sutarties sudarymo metu, todėl tokios pareigos prisiimti atlikti papildomus darbus savo rizika jis negalėjo. Teismas neįvertino, kad ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla, jo tikslas – pelno siekimas, jis veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo.
4. Teismas nurodė, jog apelianto argumentai apie neatliktus darbus nėra teisiškai reikšmingi, kadangi ieškovas nekelia reikalavimo už juos apmokėti. Apelianto nuomone, tai yra reikšminga, kadangi jis šiuo metu su ieškovu yra pilnai atsiskaitęs – apmokėjęs tik už tuos darbus, kurie buvo aptarti sutartyje bei prie jos pridėtoje sąmatoje ir atlikti, o už darbus, kurie neatlikti, apmokėta nebuvo. Kadangi dalis darbų nebuvo reikalingi, apeliantas negali apmokėti už faktiškai neatliktus darbus. Papildomi darbai sutartyje nebuvo numatyti, už juos apmokėta nebuvo, kadangi pagal sutartį dėl jų atlikimo ieškovas prisiėmė savo riziką.
5. Nepagrįsta teismo išvada, kad papildomų darbų kaina yra tarp šalių sudarytos sutarties kainos dalis. Po nevykdomų darbų bei papildomai reikalingų darbų atlikti nustatymo apeliantas kreipėsi į ieškovą dėl papildomo susitarimo prie subrangos sutarties sudarymo, tačiau ieškovas papildomai prie sutarties nepridėjo jokių papildomų sąmatų už papildomų darbų atlikimą paskaičiuotų pagal pakoreguotą techninį projektą, todėl apeliantas pagrįstai tikėjosi, jog ieškovas, vadovaudamasis sutarties 2.3. nuostata, veikė savo rizika ir darbus atliko savo sąskaita.
6. Aplinkybė, jog darbo rezultatas bei papildomi darbai buvo perduoti trečiajam asmeniui negali būti vertinama šioje byloje, kadangi ieškovas nėra trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos sutarties šalis.
7. Nėra aišku, kokiu pagrindu teismas iš apelianto priteisė būtent tokias sumas, kadangi tarp apelianto ir ieškovo sudarytoje sutartyje tokios kainos aptartos nebuvo. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje reglamentuoja, jog rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Sutartyje už papildomai atliktus darbus įkainiai nebuvo numatyti, todėl nesuprantama, kuo vadovaudamasis teismas apskaičiavo priteistiną sumą.
Atsiliepimas
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovo skundo argumentai, jog teismas netinkamai taikė civilinio kodekso normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, taip pat netinkamai aiškino šalių sudarytą sutartį, yra nepagrįsti.
2. Rangos sutarties 2.2 punktas nesudaro teisinio pagrindo atsakovui nemokėti už ieškovo atliktus darbus. Sutartis su atsakovu buvo sudaryta 2011 m. kovo 8 d., sutarties sudarymo metu buvo nustatyta darbų apimtis, tai apibrėžta sutarties prieduose, lokalinėse sąmatose. Sutarties vykdymo metu rangovas (atsakovas) su užsakovu (trečiuoju asmeniu) susitarė pakeisti darbų apimtį, pakeitė statybos normatyvinius dokumentus, t. y. techninį projektą. Dėl šių pakeitimų reikėjo papildomai atlikti darbų už 433 067,91 Lt, tačiau nebereikėjo atlikti anksčiau numatytų darbų už 440 950,75 Lt. Ieškovas negalėjo prisiimti rizikos ir įsipareigoti atlikti papildomus darbus sutarties pasirašymo metu neatlygintinai, nes nė vienai iš šalių sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, jog vėliau bus pakeisti normatyviniai statybos dokumentai.
3. Pagal pakeistą projektą atliekamų papildomų darbų kaina yra sutarties kainos dalis, todėl atsakovas už atliktus pagal projektą darbus privalo apmokėti. Pagal šalių pasirašytą sutartį darbų projektas yra darbų apimties, o kartu darbų kainos nustatymo objektyvusis kriterijus. Aplinkybė, kiek ir kokių darbų numatytų projekte atlikti, lemia sutarties kainą. Šalims susitarus, jog darbų projektas yra sutarties darbų kainos nustatymo šaltinis, nepagrįsti atsakovo skundo argumentai, jog pagal projektą atlikti darbai nėra sutarties kainos dalis ir už juos mokėti nereikia.
4. Apeliacinio skundo argumentas, kad šalių teisinių santykių sureguliavimui taikytinos sutarties 2.3 punkto nuostatos yra nepagrįstas. Šios sutarties sąlygos taikytinos tik tada, kai į statybos darbų kainą neįtraukti tokie darbai, kurie objektyviai galėjo būti nustatyti pagal sutarties pasirašymo metu esantį projektą. Šiuo atveju nenustatyta, jog ieškovas reikalauja apmokėti už darbus, kurie nebuvo įtraukti į darbų kainą pagal sutarties pasirašymo metu buvusį projektą, reikalaujama apmokėti už tuos darbus, kurie numatyti pakeistame projekte ir kurių šalys negalėjo objektyviai numatyti sutarties pasirašymo metu.
5. Atsakovo argumentai apie rangovo teisę į užmokestį už neatliktus darbų yra teisiškai nereikšmingi, nes byloje nebuvo ir nėra keliamas ginčas dėl apmokėjimo už neatliktus darbus.
6. Nepagrįsti skundo argumentai, jog sutarties darbų kaina papildomų darbų sąskaita padidėjo. Pats atsakovas nurodo, jog atlikus projekto pakeitimus, vieni darbai buvo pakeisti kitais darbais, dėl to sutarties darbų kaina nepadidėjo, bet sumažėjo.
7. Apelianto tvirtinimai, jog nepripažįsta, o pagrįstai tikisi, jog tokie papildomi dabai buvo atlikti, nepateikus įrodymų, jog ieškovas yra neatlikęs darbų ar jų dalies, reiškia patvirtinimą ir pripažinimą, jog tokie dabai yra atlikti. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti visi atliktų darbų aktai, kurie buvo pasirašyti tarp atsakovo ir trečiojo asmens. Šie įrodymai patvirtina, jog papildomi darbai buvo atlikti.
Trečiasis asmuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, jog pretenzijų šalims neturi. Su atsakovu yra atsiskaitęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija (užsakovas) ir atsakovas (rangovas), atsižvelgdami į vykdytą viešąjį pirkimą, 2011 m. sausio 10 d. sudarė rangos sutartį dėl Ventos upės pakrančių Kuršėnų mieste sutvarkymo darbų (2 t., 5-12, 13 b. l.). Šioje sutartyje numatytus rangos darbus atliko ieškovas, pagal jo su atsakovu 2011 m. kovo 8 d. sudarytą subrangos sutartį, kuria šalys sulygo dėl Ventos upės pakrančių Kuršėnų mieste sutvarkymo darbų, o atsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatytą 1 350 000 Lt (1 t., 10–12 b. l.). Rangos darbų apimtis buvo nustatyta lokalinėse sąmatose (1 t., b. l. 16–28), sutarties darbų kaina buvo nustatyta vadovaujantis suvestiniu darbų kainų žiniaraščiu (1 t., b. l. 29). Darbų vykdymo metu buvo koreguojamas techninis projektas – numatyta atlikti papildomus darbus, dalies darbų atlikimo buvo atsisakyta. 2011 m. gruodžio 16 d. objekto apžiūros akte Nr. 1 buvo įvardytas papildomų darbų sąrašas (1 t., 73–77 b. l.). Jame komisija, sudaryta iš užsakovo atstovo, techninio prižiūrėtojo, projektuotojo atstovo ir atsakovo atstovo, nutarė, jog papildomai turi būti atlikti devyni darbai, kurių kaina su PVM sudarė 528 263,42 Lt. Nevykdomų darbų sąrašas buvo įvardytas 2011 m. gruodžio 19 d. objekto apžiūros akte Nr. 2 (1 t., b. l. 78–80). Jame minėta komisija nutarė, jog nebeturi būti vykdomi penki darbai, kurių kaina su PVM sudarė 440 950,75 Lt. Atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė papildomų darbų atlikimo sutartį, tačiau tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta subrangos sutartis nebuvo papildyta susitarimu dėl papildomų darbų. Ieškovas atliko darbus, numatytus atsakovo ir trečiojo asmens sutartyje dėl papildomų darbų atlikimo. Darbai buvo užbaigti 2012 m. birželio 26 d. (1 t., 15 b. l.). Ieškovo atliktus papildomus darbus atsakovas perdavė trečiajam asmeniui (1 t., 153, 154, 157, 158, 159, 160, 161, 162, 165, 166, 167 b. l.). Trečiasis asmuo su atsakovu visiškai atsiskaitė, pretenzijų dėl darbų kiekio, kokybės neturi (2 t., 132 b. l.). Ieškovas prašo apmokėjimo už papildomai atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus, kurių vertė 335 036,13 Lt (1 t., 47-52, 53 b. l.). Teismas ieškovo ieškinį patenkino. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai taikė rangos teisinius santykius bei sutarčių sudarymą ir aiškinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. 2011 m. kovo 8 d. sutarties pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė subrangos teisiniai santykiai dėl Ventos upės pakrančių sutvarkymo darbų. Pagrindinė rangos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Sutarties darbai, jų kiekiai ir kainos buvo nustatytos sutarties prieduose – lokalinėse sąmatose ir suvestiniame darbų kainų žiniaraštyje (1 t., 16-28, 29 b. l.). Bendra sutartų darbų kaina buvo numatyta 1 350 000 Lt (1 t., 10 b. l.). Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad šioje byloje nėra reikšmingas atsakovo ir trečiojo asmens sutarties vykdymas. Ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis yra subrangos sutartis, kuri sudaryta atsakovo ir trečiojo asmens sutarties pagrindu. Taigi teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo ir trečiojo asmens sutarties vykdymą. Subrangos sutarties apimtys buvo nustatytos lokalinėse sąmatose. Sutarties vykdymo metu rangovas (atsakovas) su užsakovu (trečiuoju asmeniu) pakeitė darbų apimtį, statybos normatyvinius dokumentus – techninį projektą. 2011 m. gruodžio 16 d. objekto apžiūros aktu Nr. 1 komisija nustatė papildomų darbų atlikimo poreikį bei jų kainas (1 t. 73-76, 77 b. l.). Kitu objekto apžiūros aktu nustatyti nevykdomi darbai ir jų vertė (1 t., 78-79 b. l.). Šių dokumentų pagrindu atsakovas ir trečiasis asmuo 2011 m. gruodžio 29 d. pasirašė rangos sutartį dėl papildomų darbų (2 t., 41-45 b. l.), todėl reikėjo papildomai atlikti darbų už 433 067,91 Lt, tačiau nereikėjo darbų už 440 950,75 Lt. Vykdomų-nevykdomų darbų suvestinėje matyti, kad pagal sutartį nevykdomų darbų kaina sudaro 440 950,75 Lt. Vietoj šių darbų ieškovas atliko kitus darbus, kurie užfiksuoti atliktų darbų aktuose ir kurių vertė 355 036,13 Lt (1 t., 47-52 b. l.).
Atsakovas neginčija, kad papildomus darbus tinkamai ir laiku atliko ieškovas, tačiau teigia, kad sutartis dėl papildomų darbų su ieškovu nebuvo sudaryta, o pareiga atsakovui atsiskaityti su ieškovu nekyla, kadangi papildomų darbų, nenumatytų sutartyje, atlikimo riziką pagal sutarties 2.3 punktą prisiėmė ieškovas. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šiuos atsakovo argumentus pripažinti nepagrįstais. Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad į sutarties kainą yra įskaitytos visos išlaidos bei papildomi darbai, technologiškai reikalingi pagal projektą atlikti numatytus darbus sąmatoje, bei medžiagos, įrenginiai, gaminiai taip pat subrangovo naudojama technika, mechanizmai bei transportas, darbas žiemos sąlygomis ir kitiems darbams, numatytiems sutarties 1 punkte, atlikti panaudotos priemonės bei išlaidos. Sutarties 2.3 punkte numatyta, kad jeigu subrangovas į sąmatą neįtraukęs kurių nors statybos darbų ar medžiagų kiekių, reikalingų pilnai užbaigti pagal sutartį ir projektą – objektą, tai šiuos darbus su reikalingomis medžiagomis subrangovas atlieka savo sąskaita ir papildomai rangovas už juos nemokės. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos XIV CK skyriuje. CK 6.193 straipsnyje numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju sutartyje nėra sąlygų apie papildomų, pakeitus projektą naujai numatytų darbų neapmokėjimą. Papildomų darbų poreikis atsirado ne dėl ieškovo kaltės ir ne jo iniciatyva, o dėl to, kad buvo keičiamos pagrindinėje rangos sutartyje numatytos darbų apimtys – dalies darbų buvo atsisakyta ir susitarta vietoje atsisakytų darbų atlikti kitus reikalingus darbus, todėl ginčo atveju sutarties 2.3 punktas negali būti taikomas, kadangi neatitiktų pagal šio punkto sąlygą siekiamo tikslo. Darbų atlikimo metu papildomus darbus pagal pakeistą projektą atsakovas laikė sutarties dalimi, o kartu įsipareigojimu apmokėti už šiuos darbus. Tai patvirtina atsakovo 2012 m. vasario 14 d. raštas ieškovui, kuriame atsakovas pripažįsta, jog būtina atlikti papildomus darbus ir juos perduoti sutartyje nustatyta tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino sutarties 2.3 punktą ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas negalėjo prisiimti rizikos dėl normatyvinių sutarties dokumentų keitimo.
Subrangos sutarties 10.1 punkte numatyta, kad sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu, pakeitimą įforminant raštu bei patvirtinant šalių parašais susitarimo tikrumą. Nors sutarties pakeitimas nebuvo įformintas raštu, tačiau faktinės bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad sutartis dėl darbų apimties buvo pakeista – dalies darbų buvo atsisakyta, vietoje jų susitarta dėl kitų darbų atlikimo. Kadangi šalių sudaryta sutartis yra subrangos, tai pakeitus pagrindinę sutartį keitėsi ir subrangos sutarties darbų apimtys, todėl atsakomybė dėl pagrindinės sutarties pakeitimų ieškovui negali kilti. Be to, sutarties kaina dėl tokių darbų atlikimo nebuvo keičiama, kadangi dalies sąmatose numatytų darbų atlikimo buvo atsisakyta. Taigi aplinkybė, jog šalys raštu neįformino sutarties pakeitimo, neleidžia daryti išvados, kad dėl tokių darbų šalys nesusitarė ar kad tokius darbus ieškovas atliko savo sąskaita. Atsakovas informavo ieškovą apie komisijos priimtus objektų apžiūros aktus – apie papildomų darbų poreikį bei nevykdomų darbų vertę. 2012 m. vasario 14 d. raštas patvirtina, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą su patikslintu lokalinių sąmatų projektu darbams atlikti ir pagal atsakovo pateiktas patikslintas sąmatas ieškovas atliko papildomus darbus (1 t., 127-128 b. l.). Atsakovas nurodė, jog atlikus šiuos papildomus darbus sutartinių įsipareigojimų veiksmus reikia užbaigti statybos rangos darbus priduodant sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovas atsižvelgęs į pasikeitusius darbus ir jų apimtis, pateikė nevykdytų darbų lokalinę sąmatą (1 t., 107 b. l.) bei vykdė darbus pagal pakeistus dokumentus bei juos užbaigė 2012 m. balandžio 27 d. (1 t., 14 b. l.). Pagrindinis sutarties statybos užbaigimo aktas pasirašytas 2012 m. birželio 26 d. (1 t., 15 b. l.).
Atsakovo su trečiuoju asmeniu sudarytoje rangos sutartyje dėl papildomų darbų atlikimo šių darbų kaina 433 067,91 Lt (2 t., 41-45 b. l.). Ieškovo papildomai atliktų darbų kaina neviršija šios sumos. Teismas vadovavosi ieškovo pateiktomis lokalinėmis sąmatomis ir pagal jas priteisė ieškovui atsiskaitymą iš atsakovo, todėl atsakovo teiginiai, kad nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas nustatė papildomų darbų kainą, nepagrįsti.
Kadangi sutarties faktinis pakeitimas nesąlygojo sutarties kainos padidėjimo, tarp šalių kilusiam ginčui netaikytina nei apelianto nurodyta CK 6.653 straipsnio 4 dalis, nei teismo nurodyta CK 6.684 straipsnio 4 dalis. Sutartyje numatyta kaina nebuvo didinama, papildomi darbai atlikti vietoje darbų, kurių atlikimo poreikis išnyko.
CK 6.655 straipsnio 1 dalis numato užsakovo pareigą sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Ieškovo papildomai atliktų darbų aktų atsakovas nepasirašė ir teigia, kad šių darbų nepriėmė. Šiam teiginiui paneigti, teismas turėjo pagrindą vertinti atsakovo ir trečiojo asmens atliktų darbų aktus, kurie liudija, kad atsakovas perdavė savivaldybei ieškovo atliktus darbus. Taigi šie aktai patvirtina, kad atsakovas faktiškai priėmė ieškovo atliktus darbus, juos perdavė trečiajam asmeniui ir rangos sutarties pagrindu gavo atsiskaitymą (1 t., 153, 154, 157, 158, 159, 160, 161, 162, 165, 166, 167), todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas prašo atsiskaityti už neatliktus, atsakovo nepriimtus darbus ar, kad tokių darbų atlikimo riziką prisiėmė pats ieškovas. Byloje pakanka įrodymų sutarties pakeitimo ir darbų atlikimo faktui patvirtinti, todėl teismas pagrįstai konstatavo atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu už jo atliktus papildomus darbus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas neprašo atsiskaitymo už neatliktus darbus.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė rangos teisinius santykius ir sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei pagrįstai konstatavo atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu už jo papildomai atliktus darbus, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovui atidėtas 7 550 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo (2 t., 128 b. l.). Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, šis mokestis priteistas iš atsakovo valstybei.
Ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 425 Lt. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovo priteistini 1 425 Lt (CPK 93 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. J. firmai „Vorupė“, j. a. k. 145188860, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Žiežmarių Hidrostatyba“, j. a. k. 258973310, 1 452 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du) Lt apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Žiežmarių Hidrostatyba“, j. a. k. 258973310, 7 550 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.