Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo I. Ž. (I. Ž., toliau – I. Ž.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 95-34 taikyti nuteistajam I. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 254 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsni 2 dalies 10 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, nuteistas galutine subendrinta 8 (aštuonerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos namuose.Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendis buvo pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria I. Ž. nuteistas pagal BK 254 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą, šioje dalyje priimant naują nuosprendį, kuriuo I. Ž. pagal BK 254 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, I. Ž. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, I. Ž. paskirtos pagal BK 286 straipsnį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį, buvo subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gegužės 15 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 16 d.2018 m. kovo 5 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-34 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam I. Ž., tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Kaip galima suprasti iš skundo motyvų, nuteistasis I. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, nors praeityje jis ir buvo teistas, tačiau lygtinio paleidimo laikotarpiu jam taikytų ribojimų pažeidęs nebuvo. Pasak nuteistojo, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė tik siekdamas pagerinti savo šeimos finansinę padėtį, nes augina tris mažamečius vaikus, o gerai apmokamo darbo jam rasti vis nepavykdavo, savo kaltę dėl padaryto pripažįsta. Šiuo metu jam pavyko rasti gerą darbą UAB „M.“, todėl galės padėti savo šeimai ir palaipsniui apmokėti jam paskirtas baudas. Skundu pažymima, kad nuteistasis ateityje stengsis nebenusikalsti, nes suvokė neigiamas savo nusikalstamo elgesio pasekmes, supranta, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė turi neigiamą įtaką jo mažamečiams vaikams, kuriems reikalinga tėvo meilė ir parama. Nuteistojo I. Ž. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. Ž. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo I. Ž. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 52 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir I. Ž. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Įvertinus I. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu I. Ž. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, 1 kartą skatintas, pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“, išėjęs į laisvę bus įdarbintas UAB „Sl.“ arba UAB „M.“ vairuotojo-vadybininko pareigose. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama I. Ž. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kurios metu nuteisto asmens atžvilgiu ir toliau taikomi tam tikri ribojimai, kurių nuoseklus laikymasis yra būtinas tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad netgi atliekant bausmę pataisos namuose, nuteistojo elgesys nėra nepriekaištingas, kadangi jis nors ir nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, dėl to buvo svarstytas drausmės komisijoje.Be to, šioje I. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami keli jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie nuteistojo teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos bei nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, neabejotinai galintys paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, todėl jų įvertinimas sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nekvestionuotinas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pirmasis nuteistojo teistumas siekia dar 2003 metus (Jonavos rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nuosprendis). Po to jis buvo teistas 2012 m. rugpjūčio 29 d. – pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, 2015 m. gegužės 26 d. – pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių skirtingų nusikalstamų veikų, (tame tarpe ir veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje) padarymą, kurių pobūdis, kiekis ir įvykdymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Juo labiau, jog remiantis 2018 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nusikaltimai, už kurių padarymą I. Ž. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės (pvz. areštas), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos I. Ž. asmenybei tai nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia I. Ž. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesnė I. Ž. nusikalstamo elgesio patirtis, remiantis 2018 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriama kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nekvestionuotinas. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia. Šių aplinkybių kontekste vertinant nuteistojo skundo argumentus, jog praeityje jam taikyto lygtinio paleidimo sąlygų jis nepažeidė, vis tik pažymėtina, jog duomenų, patvirtinančių, kad praeityje I. Ž. atžvilgiu būtų taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Tuo tarpu, kaip matyti iš nuteistojo pateiktos pažymos, bylos nagrinėjimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė, kurios įpareigojimus ir ribojimus nuteistasis vykdė. Tačiau ši aplinkybė, įvertinus tiek aukščiau paminėtas, tiek ir kitas nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančias nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pakankama. Vien tai, kad I. Ž. nepažeidė jam taikytų kardomųjų priemonių, neleidžia pagrįstai spęsti, jog laisvėje jis laikysis įstatymų, nenusikals ir tinkamai vykdys savo, kaip probuojamo asmens, pareigas. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, jog abejonių tinkamu jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas I. Ž. finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis yra įgijęs vos 8 klasių išsilavinimą, jokios specialybės neturi, tačiau, nepaisydamas šių aplinkybių, būdamas pataisos namuose ir turėdamas galimybę tiek tęsti vidurinės mokyklos mokslus, tiek ir įgyti specialybę, to padaryti aktyviai nesiekė, pataisos namuose nesimokė, buvo pateikęs pažymą tik įgyti suvirintojo specialybę, ignoruodamas kitas galimas specialybes ir vidurinį mokslą. Būdamas laisvėje nuteistasis dirbo UAB „Sa.“ sandėlio darbininku, ventiliacijos montuotoju, UAB „Sl.“ vairuotoju ekspeditoriumi, tačiau, atsižvelgiant į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad gaunamų pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui būnant laisvėje nepakako, kas ir paskatino jo nusikalstamumą. Juo labiau, kad, paties nuteistojo teigimu, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė siekdamas pagerinti savo šeimos finansinę padėtį, ką neabejotinai patvirtina ir 2018 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kad būnant laisvėje I. Ž. lėšų trūko, asmuo nuolat siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė jį prie teisės pažeidimų. Šiame kontekste, sprendžiant I. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pažymėtina ir tai kad nuteistasis turi nemažų finansinių įsipareigojimų - pataisos namuose gauti vykdomieji dokumentai 6593,37 eurų sumai, iš kurių, nepaisant nuteistojo darbo pataisos namuose ir iš to gaunamo darbo užmokesčio, sumokėti tik 47,79 eurai, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje finansinį prioritetą teikia ne savo finansiniams įsipareigojimams, bet asmeninių poreikių tenkinimui, o tai, įvertinus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju I. Ž. bus įdarbintas, kadangi, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, darbo ir legalių pajamų turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo neatgrasė, todėl abejotina, jog šios aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio ir jo lygtinio paleidimo atveju. Atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į jo gyvenimo stilių, draugus bei mąstymą. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimai, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo planuoti, orientuoti į sėkmę, nepakankamai įvertinant galimas savo elgesio pasekmes, kas iš esmės ne tik didina I. Ž. pavojingumą visuomenei, bet ir leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu jis vis dar nevertina savo neteisėtų veiksmų kritiškai, nesistengia pasitaisyti, o tai nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad nusikaltimus nuteistasis vykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas neabejotinai suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Tuo tarpu, paties nuteistojo teigimu, jis mėgsta bendrauti, nėra socialiai atsiskyręs, turi pažįstamų bei draugų ir nors teigia šiuo metu nuo jų atsiribojęs, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, jų kontekste įvertinus nuteistojo komunikabilumą ir draugų poreikį, atsižvelgiant į tai, kad gyventi jis grįš tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki įkalinimo, teigti, kad tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog remiantis komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis nuolat dalyvavo veiklose, skatinusiose jo nusikalstamą elgesį. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad I. Ž. suvokia, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų, kas vėlgi leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl vis dar nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos, būtinos taikant nuteistam asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo socialiniai santykiai su savo artimaisiais. Nors abejonių tuo, jog I. Ž. palaiko artimus ryšius su savo šeima, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog I. Ž. būnant laisvėje ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Juo labiau, jog ir, paties nuteistojo teigimu, jo nusikalstamą elgesį lėmė noras pagerinti savo šeimos finansinę gerovę. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią I. Ž. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. Ž. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjusi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 65 (2017 m. gegužės 31 d.) iki 52 balų, kadangi statinių balų suma siekia 28 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinamas ne tik jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog I. Ž. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šios aplinkybės įvertinimas yra būtinas BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo plotmėje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. Ž. (I. Ž.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.