- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-27
- Bylos Nr.
- e2-13009-867/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01359-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Atsakovas
- J. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „Dvilypis“ ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 740,52 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad kreipėsi į UAB „Baltfoor“ dėl statybinių medžiagų, tai yra betoninių grindų impregnato pirkimo ir 2018 m. liepos 12 d. buvo atliktas apmokėjimas pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. UAB „Baltfloor“ atstovas nurodė, kad dėl medžiagos paėmimo susitarta su AUB „ITR Grupė“. Kadangi nebuvo aišku kas yra prekės savininkas, nes tartasi su UAB „Baltfloor“, pardavė fizinis asmuo, o prekes reikėjo atsiimti pas trečiuosius asmenis buvo nutarta nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį. Tarp atsakovo iš ieškovo darbuotojo R. Č. įvyko žodinis susitarimas dėl prekių pirkimo sutarties nutraukimo, kurio metu atsakovas patikino, kad grąžins pinigus, o vėliau nurodė, kad pinigų nebegrąžins.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2018 m. birželio mėnesį į jį kreipėsi ieškovo vadybininkas dėl impregnato GRANT 28 Cure 100 litrų įsigijimo ir buvo susitarta, kad reikiama prekė bus parduota už 740,52 Eur, o ją ieškovas turės atsiimti Vilniuje iš nurodyto sandėlio, nes prekė buvo laikoma Vilniuje ir pats ieškovas veikia Vilniuje. 2018 m. liepos 11 d. elektroniniu laišku ieškovui jis išsiuntė informaciją apie prekės atsiėmimo vietą ir sąskaitą – faktūrą dėl apmokėjimo. Ieškovas už prekę sumokėjo 2018 m. liepos 12 d. ir jokių pretenzijų dėl prekės kiekio ar kokybės nereiškė. 2018 m. liepos 31d. ieškovo vadybininkas paskambinęs nurodė, kad šios prekės jiems nebereikia, todėl norėtų atgauti pinigus. Tik gavęs teismo įsakymą jis sužinojo, kad ieškovas iki šiol iš jo nurodyto sandėlio nėra atsiėmęs prekės. Mano, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovas persigalvojo ir pats nepasiėmė prekės iš prekės sandėliavimo vietos, nėra pagrindas reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus už prekę, nes nėra jokių pretenzijų dėl prekės kokybės per 14 dienų. Pripažįsta, kad išrašant sąskaitą – faktūrą jis padarė klaidą, kuri vėliau buvo pataisyta.
Ieškovas apie posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai, tačiau į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant bei pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šalių žodinė pirkimo – pardavimo sutartis buvo nutraukta 2018 m. liepos 17 d šalių žodiniu susitarimu ir susitarta dėl pinigų grąžinimo, todėl mano, kad nebuvo pagrindo reikšti pretenzijų ar atsiimti prekę iš sandėlio.
Šalies argumentai
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad jokių sutarčių su ieškovu nebuvo sudaryta, o prekė buvo parduota tik pagal PVM sąskaitą – faktūrą, kuri yra tik pardavimo faktą patvirtinantis dokumentas. Nurodė, kad prekė galėjo būti grąžinta per 14 dienų, tačiau ieškovas jam jokių pretenzijų dėl prekės nereiškė. Liepos mėnesio 31 d. ieškovo vadybininkas R. Č. telefonu jį informavo, kad jiems tos prekės nebereikia ir jis pažadėjo ieškovo vadybininkui padėti tarpininkauti parduodant ieškovo įsigytą prekę, tai yra, kad atsiradus pirkėjui jis nurodys jį ieškovui, kad ieškovas parduotų prekę. Vėliau jam paskambino direktorius, kuris pradėjo jį gąsdinti ir grasinti, prieš pat posėdį taip pat jam skambino ir grasino. Nurodė, kad ieškovas bet kurią dieną gali nuvykti ir atsiimti prekę. Mano, kad jis nepadarė jokių pažeidimų parduodamas prekę ieškovui, o ieškovas nepateikė jam jokių pretnzijų dėl prekės kokybės ar kiekio, todėl nėra pagrindo iš jo priteisti, nes jis niekam nėra skolingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pagal 2018 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą seriją BAL Nr. 0133, atsakovas, kaip asmuo, veikiantis pagal individualią veiklą, pardavė ieškovui prekę Granit 28Cure(impregnantas) (toliau – ginčo prekė) už 740,52 Eur (e. b.l. 3). Atsakovas 2018 m. liepos 11 d. elektroniniu laišku ieškovui išsiuntė sąskaitą dėl apmokėjimo ir nurodė, kad ginčo prekę reikia atsiimti UAB „ITR GRUPĖ“ Šeškinės g. 55A-2A, Vilnius (e. b.l. 20). Atsakovo teismui pateikti duomenys iš Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinio puslapio apie išrašytą PVM sąskaitą faktūrą patvirtina, kad atsakovas ginčo prekę ieškovui pardavė pagal 2018 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija BAL Nr. 135 (e. b.l. 23). Tarp atsakovo ir UAB „ITR GRUPĖ“ 2017 m. rugsėjo 5 d. yra sudarytas susitarimas Nr.18/01 dėl medžiagų saugojimo UAB „ITR GRUPĖ“ sandėlyje (e. b.l. 49). Ieškovas už ginčo prekę apmokėjo 2018 m. liepos 12 d. internetinės bankininkystės pavedimu (e. b.l. 4). Ieškovas kaip įrodymą, jog tarp šalių sudaryta pirkimo pardavimo sutartis buvo nutraukta pateikė ieškovo darbuotojo R. Č. telefono išklotines už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 16-17 d., kurie patvirtina, kad abonentas Nr. 62544985 skambino atsakovui du kartus, tačiau pirmojo pokalbio trukmė truko tris sekundes, o antrojo dvi sekundes (e. b.l. 40).
Teismas bylose dėl skolos priteisimo nėra aktyvus ir pats įrodymų nerenka ir priimdamas teismo sprendimą vertina byloje esančius įrodymus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK)178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia reikalavimą ar atsikirtimus. Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.192 straipsnio 1 dalį, 1. 71-1.72 straipsnį sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konliudentiniai veiksmai). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Pagal CK 6.181 straipsnio 1 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas perduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas – pardavimas.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė pirkimo - pardavimo sutartis dėl ginčo prekės, kuria būtų išsamiai aptartos visos sutarties sudarymo, sutarties vykdymo, nutraukimo ar kitos pirkimo pardvaimo sutarčiai būtinos sutarties sąlygos, o buvo tik žodinis šalių susitarimas dėl konkrečios prekės pirkimo - pardavimo, kurio pagrindu atsakovas ieškovui išrašė PVM sąskaitą – faktūrą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nors prekė buvo parduota pagal atsakovo 2018 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija BAL Nr. 0133, tačiau faktiškai šią PVM sąskaitą – faktūrą atsakovas ieškovui išrašė 2018 m. birželio 18 d., o ieškovui išsiuntė 2018 m. liepos 11 d. ir ieškovas ją apmokėjo 2018 m. liepos 12 d. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas yra sumokėjęs už prekę, be to, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Neginčijamai nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą, siekdamas įsigyti ginčo prekę, o atsakovas sutiko ieškovui parduoti ginčo prekę ir šalys susitarė dėl parduodamos prekės ir jos kainos, bei ginčo prekės atsiėmimo, todėl pripažintina, kad tarp šalių buvo susitarta dėl ginčo prekės pirkimo – pardavimo, kuri buvo įvykdyta 2018 m. liepos 12 d., kai ieškovas apmokėjo už ginčo prekę. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad šalių sutartis šalių susitarimu buvo nutraukta dėl to, kad nebuvo aišku kas yra prekės savininkas, atmestinos kaip nepagrįstos, nes pats ieškovas apmokėdamas už prekę nurodė, kas yra pinigų gavėjas, tai yra, jam buvo žinoma, kad atsakovas pardavė prekę, o ne UAB „Baltfoor“.
Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad ginčo prekė yra nekokybiška ar neatitinka pardavimo dokumente nurodyto kiekio. Taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas būtų atsakovui per 14 dienų nuo ginčo prekės apmokėjimo pareiškęs raštišką pretenziją dėl prekės kokybės ar kiekio ar nurodęs, kad nori grąžinti ginčo prekę ir atgauti pinigus už ją. Ieškovo teismui pateikti rašytiniai, tai yra ieškovo vadybininko R. Č. paaiškinimai, patvirtina atsakovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad tarp šalių buvo susitarta dėl ginčo prekės įsigijimo ir tai, kad ginčo prekę ieškovas turėjo atsiimti Vilniuje, tačiau neatsiėmė ne dėl to, kad prekė nebuvo pateikta ar dėl to, kad ginčo prekė netinkamos kokybės, o dėl to, kad 2018 m. liepos 17 d., tai yra praėjus penkiom dienom po prekės apmokėjimo, ieškovo objekto statybos vadovas pranešė, kad ši medžiaga nebetinka. Ieškovas įrodinėja, kad susitarimas nupirkti ginčo prekę iš atsakovo buvo nutrauktas žodžiu ir tai atliko ieškovo vadybininkas R. Č. telefonu 2018 m. liepos 17 d., šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė R. Č. telefono išklotines bei rašytinį R. Č. paaiškinimą. Įvertinus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, tai yra 2018 m.liepos 17 d. telefono išklotinėse užfikstuotų atsakovui skambučių laiką, kai buvo skambinta du kartus ir pirmas poklabis truko 3 sekundes, o antras 2 sekundes, teismas daro išvadą, kad per tokį trumpą laikotarpį neįmanoma atparti sutarties nutraukimo ir prekės grąžinomo sąlygų, be to, šias aplinkybes neigia atsakovas, o kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad šalių susitarimas buvo nutrauktas, teismui ieškovas nepateikė. Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad rašytiniame R. Č. paaiškinime taip pat nurodyta, kad statybos darbų vadovui nurodžius, kad ginčo prekė nebereikalinga, jis iš karto bandė susiekti su atsakovu telefonu, tai yra 2018 m. liepos 17 d., tačiau nepavyko pasikalbėti ir tik vėliau po kelių valandų atsakovas pats jam perskambino, tačiau iš į bylą pateiktų telefono išklotinių nėra galimybės nustatyti ar atsakovas atskambino. Tai yra, nustatyta, kad ieškovui įsigyta prekė tapo nebereikalinga, po to, kai ieškovas jau buvo už ginčo prekę sumokėjęs. Be to, telefono išklotinės tik patvirtina, kad buvo skambinta ir iš jų galima matyti kiek truko pokalbiai, tačiau dėl ko buvo tartasi nėra galimybės nustatyti. Teismo vertinimu ieškovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra telefono skambučių išklotinės nepatvirtina, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl sutarties nutraukimo ir prekės grąžinimo.
Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas būtų kreipęsis raštu dėl ginčo prekės pakeitimo kita preke ar būtų kreipęsis raštu dėl ginčo prekės grąžinimo atsakovui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisykių 20 punkte numatyta, kad prekės keičiamos ar grąžinamos vartotojo rašytiniu prašymu prekės pirkimo vietoje ar kitoje pardavėjo nurodytoje vartotojui patogioje vietoje. Vartotojas pardavėjui pateikia prekę, išskyrus Taisyklių 27 punkte nustatytus atvejus, ir rašytinį prašymą, kuriame nurodo priežastį (prekės trūkumą ar kitą priežastį), dėl kurios įsigyta prekė netenkina vartotojo, ir vieną iš Civilinio kodekso 6.362 straipsnyje (jeigu nusipirkta tinkamos kokybės prekė) ar 6.363 straipsnio 7 dalyje (jeigu nusipirkta netinkamos kokybės prekė) nurodytų reikalavimų.
Įvertinus tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, į tai, kad per 14 dienų nuo prekės apmokėjimo atsakovui nepateikė raštiškos pretenzijos dėl ginčo prekės, ar dėl sutarties nutraukimo ir nepateikė atsakovui raštiško prašymo dėl ginčo prekės grąžinimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškinio, nes atsakovas visas sutarties sąlygas įvykdė tinkamai, tai yra pardavė ieškovui prekę ir pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių nėra nutraukta.
Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostatas šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Ieškovas pateikdamas ieškinį reikalavimo nutraukti sutartį nereiškė, o tik prašė priteisti skolą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį atmetus iš ieškovo yra pagrindas priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 100,00 Eur advokato pagalbai už prieštaravimų parengimą ir 200,00 Eur advokato pagalbai už atsiliepimą į ieškinį parengimą (e. b.l. 21-22, 51-52), viso 300,00 Eur (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Dvilypis“ atsakovui J. P. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.