Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų teikimą dėl bausmių subendrinimo nuteistajam J. S. (J. S.), gimusiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams ir 25 MGL (1250 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 16 d.

J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 20 parų areštas. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Alytaus pataisos namų teikimas dėl bausmių, paskirtų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, subendrinimo J. S..

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausio nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnis).

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2019).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu J. S. pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis). J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą vieką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Už minėtą apysunkį nusikaltimą yra nustatyta griežta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų, o už BK 178 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą nustatyta griežčiausia bausmės rūšis yra areštas. J. S. darė plėšimą bendrininkų grupe, kartu su kitu asmeniu pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą. Kita vertus, nuteistasis, darydamas nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, taip pat į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, daro išvadą, kad J. S. pasikėsinimas padaryti baudžiamąjį nusižengimą labai skiriasi pagal savo pavojingumą nuo baigto apysunkio nusikaltimo ir jie priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl yra teisinis pagrindas bendrinti pagal skirtingus teismo priimtus procesinius sprendimus paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Šiuo atveju taikytina BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta taisyklė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 ir 362 straipsniais,

nutaria:

tenkinti Alytaus pataisos namų teikimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir J. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir 25 MGL (1250 Eur) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti iki 2021 m. gruodžio 29 d. bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.