Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. T-1642-1189/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-15
Bylos Nr.
T-1642-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40835-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Byla Nr. T-1642-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40835-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.15.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 15 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. spalio 10 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 25 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dienos, tai yra 2024 m. spalio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos priimtame nutarime nurodyta, kad po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip atitinkanti žemą kriterijų. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, vyksta į trumpalaikes išvykas ir iš jų grįžta laiku. Nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo baustas drausmine tvarka, turi teigiamas nuostatas, taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai. Nurodytos aplinkybės bei nuteistojo sistemingai gaunami paskatinimai, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 19 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 4 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant, ar lygtinio paleidimo instituto taikymas esamu pataisos proceso momentu jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisija nutarime nurodė teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai yra nuteistasis A. S. dirba, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, sistemingai gauna paskatinimus, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, vykdo visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, suvokia nusikalstamo elgesio žalą visuomenei. Pažymėtina ir tai, kad A. S. buvo nuteistas už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, turint tikslą jas platinti, tačiau nebuvo nustatyta, kad narkotines medžiagas vartojo pats, jis nesusiduria su problemomis dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, vertinimo metu teigė, jog niekada nesusidūrė ir su piktnaudžiavimo alkoholiu problemomis, laisvėje propagavo sveiką gyvenimo būdą, taip pat asmens nusikalstamo elgesio istorijoje ir bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota atvejų, kai jis buvo nusikaltęs apsvaigęs nuo alkoholio. Nors šios aplinkybės nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau išskirtiniu pozityvumu nuteistojo elgesys nepasižymi, kadangi nuteistasis šiai dienai elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Visos aukščiau aptartos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju Komisijos nutarimui pritartina tik ta prasme, jog jau egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo dalį. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo teigiamą elgesį jau įvertino įstaigos administracija, kuomet tęsti bausmės atlikimo nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką vertinama kaip žema, tačiau, įvertinus visus bylos nagrinėjimui pateiktus duomenis, teismas negali vienareikšmiai spręsti, kad materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą jau egzistuoja ir, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas keisti savo nusikalstamą elgesį.

Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja itin aktualūs ir turintys reikšmės nuteistojo elgesiui dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie privalo būti valdomi iš esmės. Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas) atskleidžia, jog nuteistasis nekoreguoja savo priešingo teisei elgesio taip, kad nekiltų abejonės, jog pataisos procesas asmenį jau paveikė taip, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esančią medžiagą, o būtent tai, kad nuteistasis kalbėdamas apie save ne visada išlieka kritiškas, savęs vertinimo anketoje nenurodė probleminių sričių, teigė nenorintis nieko savyje keisti, neturintis bėdų, taigi savęs vertinimas ne visada išlieka objektyvus. Be to, nors nuteistasis socialines situacijas vertina tinkamai, tačiau tam tikrų situacijų metu demonstruoja nelankstų požiūrį bei išlieka kategoriškas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis vertinimo metu apie praeitį faktus dėsto nuosekliai, tačiau atsargiai, kontroliuodamas teikiamos informacijos pobūdį bei informacijos sklaidos pasekmes vertinimo rezultatui. Nuteistasis pabrėžė, kad yra išrankus darbo pobūdžiui, nurodė, kad būtų neteisinga plauti grindis su turimu viduriniu išsilavinimu, kas teismo vertinimu yra tik nuteistojo perdėto savivaizdžio demonstravimas nesuvokiant darbo prasmės užimtumo ir saviugdos atžvilgiu. Be to, vien tai, jog nuteistasis atlieka bausmę, nėra laikytina, kad jis suvokia kilusias pasekmes iš priešingo teisei elgesio, asmuo tokį suvokimą turėtų aiškiai demonstruoti, ko šiuo atveju įvertinus Socialinio tyrimo išvados duomenis akivaizdžiai trūksta.

Nors nuteistojo elgesyje yra nustatyti apsauginiai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais; bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai – stebimas siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę), tačiau teismas šių veiksnių nelaiko išskirtinai saugančiais nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Nors nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas ir skirti 5 paskatinimai už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, pavyzdingą elgesį bei gerą darbą, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo požiūris į darbą nevienareikšmis. Atlikdamas bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. liepos 20 d. vykdė individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)). Perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistasis nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2024m. vasario 29 d. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2024 m. vasario 28 d. iki 2024 m. vasario 29 d. – MB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2024m. vasario 26 d. iki šiol – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nuteistasis nuo 2024 m. birželio 13 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat vykdo individualią veiklą. Šios aplinkybės suponuoja prielaidą, kad kol nuteistasis bausmę atliko kito tipo rėžimu, nesistengė dirbti, o perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nors ir tęsia darbinę veiklą, tačiau darbovietes keičia, stebimas nepastovumas.

Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Nors A. S. nusikalstamo elgesio rizika yra prilyginama žemai, tačiau įvertinus nuteistojo neatliktos bausmės dalį (2 metai 25 dienos), nuteistojo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie turi neabejotinos įtakos nusikalstamo elgesio raiškai, gausą, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo darbinės veiklos nepastovumas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju gali turėti įtakos jo nusikalstamumui bei įstatymų nesilaikymui, kadangi nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytas siekiant finansinės naudos, taip pat įvertinus nuteistojo ne objektyvų savęs vertinimą, mąstymą, jog nenori nieko savyje keisti bei tai, kad neturi problemų, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatytas materialus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Atsižvelgus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis A. S. šiuo metu dar nedaro pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam A. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. spalio 10 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė