Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų A. G. ir G. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą atsakovams bankrutuojančiai A. G. individualiai įmonei, A. G. dėl turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Proceso atnaujinimo instituto tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje padarytas teisines klaidas. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama Lietuvos Respublikos CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrįstam pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu atsisakymas atnaujinti procesą tik formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisine galia suponuoja jo nekintamumą bei to pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimo institutas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesine priemone, kuria siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti teismu sprendimai. Tačiau taip yra daroma intervencija į jau iš dalies nusistovėjusius bei stabilizavusius ginčo šalių santykius. Ši aplinkybė lemia tai, kad proceso atnaujinimo galimybe ribojama įstatyme įtvirtinant prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus. LR CPK 368 str. 1 d. nustatytas terminas prašymams dėl proceso atnaujinimo paduoti yra 3 mėnesiai nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Asmuo, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia termino skaičiavimą ir tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjai nurodė, kad apie pagrindą proceso atnaujinimui (apie jų teises galimai pažeidžianti teismo procesinį sprendimą) sužinojo tik 2016-04-15, kuomet nuvyko pas antstolę pasidomėti dėl vykdomosios bylos eigos. A. G. tvirtina, jog pareiškėjai su Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo supažindinti 2016-02-08, pateikė antstolės raštą, patvirtinantį jos teiginį. Teismas atkreipia dėmesį, jog antstolės V. D. 2016-08-18 rašte Nr. S-160005335 minima aplinkybė, jog pareiškėjai su minėta nutartimi buvo supažindinti 2016-02-08, tačiau nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog nesant akivaizdžių įrodymų, kad pareiškėjai buvo supažindinti su Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1258-538/2015 2016-02-08, ir nesant pagrindo abejoti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog terminas paduoti prašymą skaičiuotinas nuo pareiškėjų prašyme nurodytos datos, t. y. nuo 2016-04-15.

Vienas iš pareiškėjų nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų – naujai paaiškėjusios aplinkybės (CPK 366 str.1 d. 2 p.). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Tai yra didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo pagrindu su prašymu atnaujinti procesą gali kreiptis tik byloje dalyvaujantis asmuo. Iš civilinėje byloje e2-1258-538/2015 esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas A. G. buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, jam teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami paštu, tačiau nepavykus jų įteikti dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog apie civilinės bylos e2-1258-538/2015 nagrinėjimą A. G. buvo pranešta tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, jog A. G., teikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teismui nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių. Byloje nėra ginčo, jog A. G. buvo žinoma apie 2014-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių jam priteistą skolą iš A. G., pareiškėjas A. G. buvo tinkamai informuotas apie civilinės bylos Nr. e2-1258-538/2015 nagrinėjimą, todėl prašymas atnaujinti procesą 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat prašymo pagrindu nurodomas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas nustačius ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.).

Formuojama teismų praktika, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).

Pareiškėjas G. G., įrodinėdamas aplinkybes, jog 2015-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1258-538/2015 teismas nusprendė dėl jo teisių ir pareigų, nurodė, jog pareiškėjui 2015-07-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių buvo priteista skola iš A. G., A. G., reikšdama ieškinį dėl turto padalijimo, privalėjo pareiškėją įtraukti trečiuoju asmeniu. Iš civilinėje byloje esančių duomenų ir šalių pateiktų paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjui skola iš A. G. priteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-14 sprendimu už akių; A. G. ieškinį dėl turto padalijimo Klaipėdos apygardos teismui pateikė 2015-05-18. Civilinės bylos Nr. e2-1258-538/2015 iškėlimo metu turto areštas G. G. kreditiniam reikalavimui užtikrinti nebuvo uždėtas, priverstinis vykdymas nevyko, todėl spręstina, jog A. G., teikdama ieškinį Klaipėdos apygardos teismui, pagrįstai nenurodė G. G. kaip kreditoriaus ir neįtraukė G. G. į bylą trečiuoju asmeniu. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas G. G., nurodydamas, jog procesas turi būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 7 punkto pagrindu, nenurodo, kokias teises ir pareigas teismo sprendimas jam sukuria. Be to, konstatuotina, kad teismo nutartis, kuria padalintas turtas tarp A. G. ir A. G., neturi res judicata galios kreditoriui ir neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašymas atnaujinti procesą 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pareiškėjai neįrodė Civilinio proceso kodekse numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl procesą atnaujinti atsisakytina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290?291 str., teismas

nutaria:

pareiškėjų A. G. ir G. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.