Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant pareiškėjo atstovui P. Š., suinteresuoto asmens atstovei N. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2722-214/2010 pagal pareiškėjos UAB „Komunalinių paslaugų centras“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

1. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1985 m. perdavimo-priėmimo aktu Garliavos RMG perdavė, o Kauno TVKV priėmė vandenvietę, vandentiekio tinklus, vandentiekio bokštą Garliavoje. Kauno rajono taryba 1997-12-10 sprendimo Nr. 71 „Dėl SPUAB „Kauno vandenys“ vandentiekio ir vandenvalos bei tinklų perdavimo, priėmimo“ 1 p. nusprendė perimti iš SPUAB „Kauno vandenys“' balanso Garliavos gyvenvietės vandentiekio ir vandenvalos tinklus bei įrenginius į Kauno rajono savivaldybes balansą, perduodant eksploatuoti savivaldybės įsteigtoms komunalinėms įmonėms. 1997-12-31 balansan perdavimo-priėmimo aktu Kauno miesto savivaldybės administratoriaus 1997-05-12 įsakymu Nr. 72 sudaryta komisija perdavė, o Kauno rajono savivaldybės 1997-09-26 įsakymu Nr. 87 sudaryta komisija priėmė Garliavos, Vilkijos, Raudondvario, Ežerėlio gyvenviečių vandenvalos ir nuotekų ūkį Kauno rajono savivaldybei. Kauno rajono valdyba 1998-07-22 Nr. 278 „Dėl vandentiekio ir nuotekų ūkio

perdavimo eksploatuoti ir įstatinio kapitalo didinimo bei Valdybos 1998 01 28 sprendimo Nr. 29 panaikinimo“ 3 p. perdavė rajono savivaldybės vandentiekio ir nuotekų ūkį į UAB „Gabuva" balansą. Kauno rajono savivaldybės taryba 2009-11-19 sprendimu Nr. TS-409 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gabuva" reorganizavimo" nusprendė reorganizuoti skaidymo būdu UAB „Gabuva“, perduodant UAB Komunalinių paslaugų centrui daugiabučių namų administravimą, gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (eksploatavimą), vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Garliavos mieste ir aplinkinėse gyvenvietėse, kurių vandentvarkos tinklai sujungti su Garliavos miesto vandentvarkos tinklais, taip pat kitas veiklos rūšis ir su tuo susijusį turtą, teises ir pareigas. 2009-12-29 nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 1.4-KPC-NT UAB „Gabuva“ perdavė, o UAB Komunalinis paslaugų centras priėmė inžinerinius statinius - vandens tinklus sekančiose gatvėse: J. Šimkaus g., Aukštoji g., Artojų g., Atžalyno g., R. Mizaros g., Pažangos g., Melioratorių g. ir Žalioji g.

2. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neteisingai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje 3K-3-535/2008, išaiškinimą, kurioje teismas nurodė, kad CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003-07-01 daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo - iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Daikto registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas (CPK 529 straipsnis). Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003-07-01 tai, po šios datos daikto valdymo neįregistravus viešame registre, laikytina, kad neįvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga - daiktą dešimt metų valdyti atvirai. Tokiu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį. Po 2003-07-01, įregistravus daikto valdymą, prasidėjusį iki CK įsigaliojimo, šis terminas įskaitomas į dešimties metų terminą, skaičiuojamą nuo daikto valdymo įregistravimo viešame registre momento. Šiuo atveju UAB „Gabuva“ nekilnojamojo turto objektus pradėjo valdyti nuo 1998 metų, pareiškėjas - nuo 2009 m., todėl net ir šių juridinių asmenų valdymo laiką skaičiuojant kartu pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalį, CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003-07-01. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas po šios datos inžinerinių statinių – vandens tinklų valdymą įregistravo viešame registre, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas daiktą valdė atvirai daugiau nei dešimt metų.

3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė ir nevertino apelianto nurodytos aplinkybės, jog 2009-12-29 nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo akto Nr. 1.4-KPC-NT 5 punkte nurodyta, jog šis nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, todėl daikto valdymas nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo akto pagrindu neatitinka įstatymo sąlygos, jog asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad yra visos sąlygos įgyjamosios senaties instituto taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios ir procesinės teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat suklydo aiškindamas bei taikydamas materialios, proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisės aiškinimo klausimais, ir patenkindamas pareiškėjo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ pareiškimą, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Skundžiamas teismo sprendimas naikinamas remiantis tokiais motyvais:

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuotekų šalinimo tinklai, esantys J. Šimkaus g., Aukštojoje g., Atžalyno g., Artojų g., R. Mizaros g., Pažangos g., Melioratorių g. ir Žaliojoje g. Garliavoje, Kauno rajone 1997 m. gruodžio 31 d. perdavimo – priėmimo aktu, kaip ir visi kiti Garliavos gyvenvietės vandentiekio ir vandenvalos tinklai bei įrenginiai buvo perduoti iš UAB „Kauno vandenys“ į Kauno rajono savivaldybės balansą (b. l. 34-36), kartu pažymėtina, jog aukščiau paminėtų gatvių vandentiekio ir vandentvarkos tinklai kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas UAB „Kauno vandenys“ dar 1985 m. gruodžio 30 d. priėmimo – perdavimo aktu (b. l. 29 – 30) buvo perduoti į SP UAB „Kauno vandenys“ balansą. Esant šioms aplinkybėms ir vertinant pareiškėjo prašymo atitikimą CK 4.69 straipsnio nuostatoms, kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad Kauno rajono tarybos 1997-12-10 sprendimo Nr. 71 ir 1997-12-13 perdavimo-priėmimo akto pagrindu Garliavos, Vilkijos, Raudondvario, Ežerėlio gyvenviečių vandenvalos ir nuotekų ūkį perėmė Kauno rajono savivaldybė (b. l. 39), nesudaro pagrindo teigti, jog aukščiau minėti nuotekų šalinimo tinklai nebuvo atskiru nekilnojamojo turto objektu, kurio pirminės registracijos ir įgijimo fakto negalima buvo įteisinti.

Šias teisėjų kolegijos išvadas patvirtina ir tai, jog Kauno rajono valdyba 1998-07-22 sprendimu Nr. 278 pareiškėjo nurodomus gatvių, esančių Garliavos gyvenvietėje, Kauno rajone nuotekų šalinimo tinklus perdavė į UAB „Gabuva“ balansą šios bendrovės įstatiniam kapitalui didinti likutine ginčo turto balanso verte.

Kadangi tik po aukščiau nurodytų aplinkybių konstatavimų pareiškėjo UAB „Komunalinių paslaugų centrui“, įkurtam Kauno rajono savivaldybės 2009-11- 19 sprendimo Nr. TS 409 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gabuva“ reorganizavimo skaidymo būdu reorganizuojant UAB „Gabuva“, nuotekų šalinimo tinklai, esantys J. Šimkaus g., Aukštojoje g., Artojų g., Atžalyno g., R. Mizaro g., Pažangos g., Melioratorių g. ir Žaliojoje g. Garliavoje , Kauno rajone buvo perduoti pareiškėjui (b. l. 39), laikytina, jog tik nuo šio momento pareiškėjas pradėjo paminėtą nekilnojamąjį turtą valdyti kaip savininkas.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuosavybės teisės į nuotekų šalinimo tinklus pagal VĮ Registrų centras Kauno filialo duomenis 2010-09-03, nors ir sudarantys UAB „Komunalinių paslaugų centas“ įstatinio kapitalo dalį, tačiau nebuvo įregistruoti viešajame registre (b. l. 45), todėl vien dėl šios aplinkybės teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą ir skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ pareiškimą neteisingai išaiškino ir pritaikė CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neatsižvelgė į tai, jog pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi būti įregistruotas viešajame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus, ir šis faktas privalo būti siejamas su pirminiu nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo momentu.

Kadangi skundžiamu atveju daikto valdymo registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas, o paties nekilnojamojo turto – nuotekų šalinimo tinklų valdymas nors UAB „Gabuva“ atžvilgiu ir prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003m. liepos 1d., todėl laikytina, kad neįvykdyta įstatyme numatyta sąlyga – daiktą dešimt metų valdyti atvirai.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog suinteresuoto asmens skundžiamo teismo sprendimo atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešajame registre, negali būti pagrindas teismui nustatyti faktą, kad pareiškėjo nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį, nes pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti.

Esant aukščiau paminėtoms ir teisėjų kolegijos nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas (CPK 330 straipsnis). Kadangi byloje esantys įrodymai yra pakankami bylos pagal pareiškėjo pareiškimą išsprendimui iš esmės, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.1 d., 93 str. 4 d. nuostatomis, iš pareiškėjo priteistinos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1, 86).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ (įmonės kodas 301846604) 15,93 Lt (penkiolika litų, 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).