Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., BK 180 str. 2 d.,

R. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., BK 180 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. kovo 22 d., laikotarpyje nuo 15 iki 17 val., tiksliau nenustatytu laiku, Zarasų rajone, (duomenys neskelbtini), J. D. namuose, kaltinamasis R. R. ir R. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, pareikalavo J. D. duoti jiems dar alkoholio ir pinigų. Pastarajam atsisakius jų duoti ir pareikalavus išeiti iš jo namų, kaltinamoji R. S. pirma išėjo pro lauko duris. Tuomet kaltinamasis R. R., pamatęs, kad nukentėjusysis dėl girtumo nukrito ant žemės, negali pasipriešinti ir yra bejėgiškos būklės, paėmė nukentėjusiojo namuose buvusį kirvį – įrankį pritaikytą žmogaus kūnui žaloti, ir juo smogė vieną kartą J. D. į galvos sritį. Po to R. S. sugrįžus į vidų, R. R. jai liepė ieškoti, kur padėti nukentėjusiojo pinigai. Pastaroji matydama, jog kaltinamasis stovi su kirviu rankoje, o J. D. guli su praskelta galva, suprasdama, jog prieš jį naudojamas fizinis smurtas, ir pritardama tokiems R. R. veiksmams, nuėjo į kitą kambarį ieškoti pinigų. Abiems kaltinamiesiems veikiant bendrininkų grupėje ir siekiant užvaldyti svetimą turtą, kaltinamasis dar smogė 5 kartus kirviu J. D. į galvos sritį ir 4 kartus į krūtinės–pilvo sritis, padarydamas nukentėjusiajam žaizdelę dešiniame antakyje, krūtinės kraujosruvas, t.y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, abipusius šonkaulių, krūtinkaulio lūžimus, t.y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kaukolės skliauto atvirus lūžimus su galvos smegenų apardymu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, aortos, plaučių trauminės kilmės plyšimus, t.y. sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl šių sužalojimų įvyko kombinuotas (išorinis ir vidinis) nukraujavimas ir nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu R. R. tyčia, dėl savanaudiškų paskatų nužudė J. D., buvusį bejėgiškoje būklėje. R. S. pinigų kambaryje neradus, R. R. nukentėjusiojo kišenėje surado 380 Lt, kuriuos abu kaltinamieji, panaudoto fizinio smurto pasekmėje pagrobė ir išleido bendriems poreikiams tenkinti.

Kaltinamoji R. S. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies. Ji paaiškino, kad 2008 m. kovo 22 d. su savo sugyventiniu R. R. gėrė alų. Kai buvo išgėrę po du butelius alaus, kažkuris pasiūlė nueiti pas J. D. į svečius ir su juo prieš šventes dar truputį išgerti. J. D. buvo kaimynas, gyveno maždaug už kilometro. Su juo kaltinamųjų santykiai buvo geri. Jie nesipyko. Gal prieš vienerius metus iki įvykio, kai kaltinamoji neturėjo kur apsistoti, nukentėjusysis jai ir jos sūnui 3 dienas buvo leidęs pagyventi savo namuose. Kaltinamasis maždaug prieš pusę metų iki įvykio klausė, ar tuomet nebuvo su J. D. ko nors daugiau, tačiau ji kaltinamąjį užtikrino, kad ne. Kartais bendravimo metu nukentėjusysis kaltinamąją pagirdavo. Gal kaltinamasis jos ir pavydėdavo, tačiau jis su J. D. nesipyko. Todėl abu kaltinamieji sėdo į valtį ir nuplaukė prie J. D. namų. Pažiūrėję pro langą, jie pamatė J. D. sėdintį ant lovos. Pastarasis juos pakvietė užeiti į vidų. Durys buvo neužrakintos, todėl kaltinamieji laisvai įėjo į nukentėjusiojo namus. J. D. pastatė vyno, kurį visi išgėrė. J. D. sakė, kad tą dieną pas jį buvo atvažiavęs brolis. Iš paties nukentėjusiojo kaltinamieji žinojo, jog jis jam atveža pensiją. Dar norėjosi išgerti, todėl kažkuris iš kaltinamųjų J. D. paklausė, ar pastarasis turi dar alkoholio ar pinigų, tačiau jis atsakė, kad neturi ir kad šiandien užteks gerti, nes jis nori eiti miegoti. Iš tiesų J. D. jau buvo girtas: jis silpnai laikėsi ant kojų, svirduliavo. Be to ir ji pati, nors labai girta nebuvo, tačiau jautėsi apsvaigusi. R. S. su R. R. išsiruošė namo. Lauko durų link pirmoji ėjo kaltinamoji, paskui ją – R. R., o paskutinis ėjo J. D., nes norėjo užsirakinti duris. Kaltinamoji jau buvo išėjusi pro duris, kai išgirdo, kad kažkas nukrito. Tuomet ji sugrįžo atgal į vidų ir pamatė ant žemės gulintį J. D. Pastarasis jau buvo praskelta galva, o prie jo stovėjo R. R., kuris rankose laikė kirvį. Kaltinamoji girdėjo J. D. klausiant, ką R. R. daro, tuomet pastarasis, nieko nesakydamas, smogė kirviu į J. D. galvą, po to į krūtinę gal 2 ar 3 smūgius. Kaltinamoji nepastebėjo, aštriuoju ar bukuoju galu jis smūgiavo, jos manymu, galėjo pataikyti abiem galais. Ji negali paaiškinti, kodėl nestabdė R. R., nekvietė pagalbos. Šio įvykio metu R. S. stovėjo maždaug pusės metro atstumu nuo J. D., todėl viską matė ir suprato, kas vyksta. J. D. gulėjo, leido kažkokius garsus, tačiau nesistengė stotis ar kaip nors priešintis. Kaltinamoji teigia, kad ji atėjusi ir pamačiusi tokį vaizdą, išsigando ir pasimetė. Ko ji bijojo, paaiškinti negali. Pati nei vieno smūgio rankomis ar kojomis nukentėjusiajam nesudavė. R. R. jai liepė apžiūrėti, ar kur nors nėra pinigų. Ji taip ir padarė. Pirmiausiai ji apžiūrėjo nukentėjusiojo kišenes, po to pinigų ieškojo kitame kambaryje, tačiau, ir ten nieko neradusi, sugrįžo prie Jono, o Ričardui pasakė, kad nieko ten nėra ir išėjo į lauką. Netrukus lauke pasirodė ir R. R., kuris išsitraukė iš kišenės pluoštą pinigų ir pasakė, kad jie buvo J. D. kišenėje. Kiek litų iš viso R. R. atsinešė, kaltinamoji nežino, nes jų neskaičiavo. Kadangi visus paimtus iš J. D. pinigus kaltinamieji išleido kartu, pastaroji mano, jog jų galėjo būti maždaug apie 280 Lt, tačiau kiek tiksliai pinigų išleido, nežino, todėl negali paneigti, kad jų galėjo būti ir 380 Lt.

Kaltinamasis R. R. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad 2008 m. kovo 22 d. apie 15 val. jo sugyventinė R. S. pripylė du litrus alaus ir jie abu valtimi nuplaukė pas kaimyną J. D., kuris kaltinamajam buvo kaip tėvas. J. D. sėdėjo savo kambaryje ant lovos. Jis sunkiai paėjo, nes buvo išgėręs. Nukentėjusysis atidarė duris ir pakvietė į vidų. Tada visi pradėjo gerti kaltinamųjų atsineštą alų. Po to J. D. pastatė butelį vyno, kurį taip pat išgėrė. Begeriant vyną J. D. kaltinamajam pasakė: gal paliktum man šiąnakt savo bobikę. Kaltinamasis dėl tokių jo žodžių supyko, tačiau jam nieko nesakė. Išgėrus vyną, nukentėjusysis davė dar alaus butelį, kurį taip pat visi išgėrė. Po to Rasa pasiūlė nueiti į barą atsinešti dar alaus, jei J. D. duos pinigų. Tačiau J. D. atsakė, kad jis yra pavargęs ir kad užteks visiems gerti. Tuomet jis pakilo eiti ir suklupo. Kaltinamasis jį pakėlė, o pats išėjo į lauką atlikti gamtinių reikalų. Beeidamas lauke pamatė padėtą kirvį, kurį pasiėmė. Sugrįžęs į vidų R. R. pamatė ant žemės gulintį J. D., kuris bandė keltis. Tuomet kaltinamasis prisiminė, kad jo sugyventinė prieš kelis metus 3 dienas su savo sūnumi gyveno pas nukentėjusįjį, o sugrįžusi jam sakė, jog J. D. jai siūlė gyventi kartu. Tada R. R. čiupo kirvį ir juo trenkė J. D. per galvą, po to dar ir dar kartą. Kiek kartų sudavė kirviu, jis pasakyti negali. Prisimena, kad nukentėjusysis gulėjo ant žemės, buvo labai girtas, priešintis negalėjo, o jis smūgiavo J. D. kirviu į galvą ir į krūtinės sritį. R.S. tuo metu stovėjo šalia. Kaltinamasis drebėjo ir nesuprato, kas su juo darosi, sugyventinei jis neliepė eiti ieškoti pinigų. Kai baigė smūgiuoti, nuėjo į kitą kambarį ir R.S. pasakė, jog reikia kuo greičiau eiti iš čia. R.S. tuo metu kilnojo pagalves ir savo iniciatyva ieškojo pinigų. Kada ir kas nuvalė kruviną kirvį, kaltinamasis neprisimena. Pinigų pavogti iš J.D. jis neplanavo, tačiau tada, kai nukentėjusysis jau buvo negyvas, labai užsinorėjo rūkyti, todėl įkišo ranką į nužudytojo kišenę, nes tikėjosi ten rasti žiebtuvėlį, o vietoje jo surado pluoštą pinigų. Apie juos kaltinamasis, išėjęs į lauką, pasakė sugyventinei. Parėję į namus kaltinamieji suskaičiavo iš J. D. paimtus pinigus, kurių buvo 380 Lt. Po to jie nusipirko dar alkoholio ir vėl gėrė. Pinigus išleido abu bendrai: jų davė sugyventinės sūnui, patys pirko maistą ir alkoholį. Kaltinamasis prisimena, kad pinigai buvo kopiūromis po 10 ir 20 Lt. Jis tvirtina, kad nužudyti J. D. neplanavo, smūgiavo jam, nes dėl pavydo buvo supykęs, tačiau pinigų iš jo atimti nesiekė. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio metu buvo jau gerokai apsvaigęs, nes, būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs –smurtavęs prieš J. D., su kuriuo jo tarpusavio santykiai buvo geri. R. R. aiškino, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį jis vienas, tačiau 4 ar 5 smūgius jam sudavė tik kirviu. Kojomis ir rankomis nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio, nematė, kad būtų smūgiavusi jo sugyventinė.

Nukentėjusysis P. A. D. parodė, kad brolis J. D. gyveno Zarasų r., (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis paimdavo brolio pensiją ir ją jam kiekvieną mėnesį atveždavo. Taip buvo ir šį kartą. 2008 m. kovo 22 d. apie 9 val. jis nuvažiavo pas J. D. ir jam atvežė maisto produktų, į rankas atidavė ir pensiją – 850 Lt, tačiau J. D. sau pasiliko tik 380 Lt (dvi kupiūros buvo po 50Lt, 10 – po 20 Lt, 8 –po 10 Lt), o likusius 500 Lt grąžino jam sakydamas, kad tegu jie bus pas nukentėjusįjį, o jis juos pasiims, kai prireiks. P. A. D. pas brolį pasisvečiavo iki 11 val. 45 min. ir išvažiavo. Kai grįžo namo, apie 14-14 val. 30 min., jau būdamas savo namuose, nukentėjusysis paskambino savo broliui. Pastarasis atsiliepė ir pasidžiaugė, kad pavyko laimingai sugrįžti. Tai buvo paskutinis jų pokalbis. Su J. D. nukentėjusysis labai gerai sutardavo, aplankydavo jį 2-3 kartus per mėnesį, jie telefonu kalbėdavosi kiekvieną dieną. Kai sužinojo, kad jis nužudytas, iš karto važiavo į įvykio vietą, matė brolį gulintį ant grindų. Pastarojo mirties aplinkybės jį labai sujaudino, paveikė sveikatą: pakriko nervai, nebegali užmigti naktimis, atsirado didesnių problemų su širdimi, nes labai pergyveno dėl jo netekties. Brolį laidojo jis, todėl turėjo su tuo susijusių išlaidų. Dėl to P. A. D. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, dėl kurios byloje pareiškė 70 000 Lt civilinį ieškinį ir prašo jį patenkinti. 10 000 Lt sudaro turtinė žala, o 60 000 Lt nukentėjusysis vertina neturtinę žalą. Be to jis paaiškino, kad iš valstybės gavo 750 Lt laidojimo pašalpą, kuri įeina į ieškinyje nurodytas laidojimo išlaidas.

Liudytojas V. B. parodė, kad abu kaltinamuosius gerai pažįsta, nes nuo vaikystės buvo kaimynai, draugavo. Su J. D. taip pat buvo kaimynai. Liudytojas prisiminė, kad 2008 m. kovo 22 d., apie 17-17 val. 30 min. pas jį į namus buvo atvažiavęs R. S. sūnus Ž. S., kuris jo paprašė jo motiną ir R. R. nuvežti į Salaką apsipirkti. Liudytojas sutiko nuvežti. R. R. už tai jam davė 40 Lt (kupiūromis 20 Lt ir dvi po 10 Lt). Salake kaltinamieji prekių iš parduotuvės atsinešė du maišus. Po to liudytojas juos parvežė namo.

Liudytojas M. N. prisiminė, kad 2008 m. kovo 24 d. pas jį į namus buvo atėję kaltinamieji ir prašė nuvežti apsipirkti į Salaką. Liudytojas sutiko juos nuvežti, todėl R. R. jam davė 10 Lt. M. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pastarieji tą dieną pirko apie 7 plastmasinius 2 litrų talpos butelius alaus (1 t., b.l. 129-130).

Nepilnametis liudytojas Ž. S., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti, parodė, kad 2008 m. kovo 22 d. apie 12 val. jo motina R. S. ir jos sugyventinis jau buvo išgėrę. Apie pietus jie išėjo pas kaimyną J. D., o grįžo namo apie 17 val. Motina jam pasirodė išbalusi, R. R. – piktas. Jie buvo girtesni negu išėjo. R. R. jam liepė surasi V. B., kad šis nuvežtų į parduotuvę, nes norėjo nusipirkti alaus. Iš parduotuvės jie parsivežė alaus ir maisto produktų. Į parduotuvę jie važiavo ir 2008 m. kovo 23 bei 24 dienomis, parsiveždavo alaus ir maisto. Pas J. D. tomis dienomis jie nevažiavo (1 t., b.l. 124-126).

Iš 2008-03-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Zarasų rajone, (duomenys neskelbtini), J. D. namuose, virtuvėje, rastas J. D. lavonas su smurtinės mirties požymiais. Šalia lavono kairės kojos, ant grindų rastas bato kulno fragmentas. Padaryta lentos dalies išpjova su pėdsaku. Virtuvėje ant durų, lango, baldų, lubų yra dėmės panašios į kraują. Virtuvėje prie įėjimo durų rastas kirvis, mėtėsi tušti buteliai su užrašais „Lietuviškas stiprusis alus. Originals“, „Spirituotas obuolių vynas.Artojo baltasis vynas“ (1 t., b.l. 9-27).

2008-03-28 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nužudytojo J. D. namuose, esančiuose Zarasų rajone, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kur buvo rastas lavonas, iš dubens su rausvos spalvos vandeniu paimta nuoplova (1 t., b.l. 28-35).

2008-03-25 kratos protokolas patvirtina, kad atlikus kratą R. R. ir R. S. namuose, esančiuose Zarasų rajone, (duomenys neskelbtini), rasta keturiasdešimt litų (dvi kupiūros po 20 Lt), R. R. ir R. S. drabužiai, guminiai batai (1 t., b.l. 37, 38).

Iš 2008-03-31 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu, bei R. R. ir R. S. drabužiai, batai. Apžiūros metu ant kirvio, paimto 2008-03-25 įvykio vietos apžiūros metu, buvo rastos dėmės panašios į kraują bei plaukas. Ant R. R. kelnių ir guminių batų rastos dėmės panašios į kraują (1 t., b.l. 39-55).

2008-04-01 savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad iš įtariamojo R. R. paimta ir 2008-04-03 apžiūrėta striukė, kurią jis vilkėjo nužudymo metu (1 t., b.l. 58, 59).

2008-04-21 teismo medicinos ekspertas S.Fedaravičius perdavė nužudytojo J. D. drabužius (1 t., b.l. 61), kurie 2008-04-24 buvo apžiūrėti. Apžiūros metu ant J. D. drabužių rastos dėmės panašios į kraują (1 t., b.l. 62-67).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2008-05-09 išvadoje Nr. 140-(3452)-IS1-3535 nustatyta, kad ant tirti pateiktos lentos dalies esantis avalynės pėdsako fragmentas galėjo būti paliktas tirti pateikta avalyne Nr. 2, paimta iš R. S. Konkrečiai nustatyti, ar ant tirti pateiktos lentos dalies esantis avalynės pėdsako fragmentas buvo paliktas tirti pateikta avalyne Nr. 2, negalima, nes lyginant juos kokių nors išskirtinių sutampančių individualių požymių neaptikta. Ant tirti pateiktos lentos dalies esantis avalynės pėdsako fragmentas buvo paliktas ne tirti pateikta avalyne Nr. 1, paimta iš R. R. (1 t, b.l. 74-78).

Iš Serologijos ir DNR laboratorijos 2008-07-24 išvados Nr. S 229/08(01) matyti, kad nuoplovoje iš dubens, ant kirvio rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Kam priklauso pasakyti negalima, nes biologinės kilmės dalelių, tinkančių identifikavimui, negauta. Objektas, nuimtas nuo kirvio yra žmogaus plaukas, neturi plauko svogūnėlio, todėl netinkamas DNR tyrimui (1 t., b.l. 83, 84).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 99/08(08) konstatuota, kad J. D. mirties priežastis yra kombinuota trauma: galvos muštinės, kirstinės žaizdos su kaukolės skliauto lūžimais, galvos smegenų apardymu, kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais; krūtinės buka trauma su krūtinkaulio, abipusiais šonkaulių lūžimais, aortos, plaučių daugybiniais plyšimais; kombinuotu (išoriniu ir vidiniu) ūmiu nukraujavimu. J. D. kūne rasti šie sužalojimai: galvos muštinės kirstinės žaizdos su kaukolės skliauto daugybiniais lūžimais, galvos smegenų apardymu, kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais; krūtinkaulio, abipusiais šonkaulių lūžimais su aortos, plaučių daugybiniais plyšimais; kombinuotas (išorinis ir vidinis) ūmus nukraujavimas, smulkios žaizdelės plaštakose, dešinio antakio, krūtinės kraujosruvos, plaštakų smulkios kraujosruvos, nubrozdinimai. Nukentėjusio tyrimo metu konstatuota 13 traumuotų anatominių sričių: galvos srityje šešios žaizdos (6 traumuotos vietos), kaktos ir abiejų plaštakų židininiai nubrozdinimai ir smulkios žaizdelės (3 traumuotos anatominės sritys), dešinės plaštakos, krūtinės ir apatinės dalies pilvo srities židininės kraujosruvos ir nubrozdinimai (4 traumuotos anatominės sritys ), todėl daroma išvada, kad sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trylikos trauminių poveikių pasekmėje.

Nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti bukais kietais daiktais (nubrozdinimai ir kraujosruvos), bukabriauniais (muštinės žaizdos), kertančiais daiktais (kirstinės žaizdos). Galvos žaizdos galėjo būti padarytos bukabriauniais, kertančiais daiktais, nubrozdinimai ir kraujosruvos padarytos bukais kietais daiktais. Abipusiai šonkaulių, krūtinkaulio lūžimai padaryti bukais kietais daiktais. Sužalojimai padaryti pakankamai didele jėga, nes buvo sulaužyti kaukolės kaulai, šonkauliai, krūtinkaulis, plyšo aorta ir plaučiai.

Nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti prieš 3-4 paras iki jo lavono tyrimo pradžios 2008 m. kovo 26 dieną 13 valandą. Visi sužalojimai padaryti neužilgo prieš mirtį. Pomirtinių sužalojimų nenustatyta.

J. D. kraujyje rasta 3,50 promilių etilo alkoholio, gyviems asmenims atitinka sunkų girtumo laipsnį (1 t., b.l. 94-107).

Atlikus R. R. teismo psichiatrijos ekspertizę nustatyta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtine psichikos liga. Jam nustatomas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Nusikaltimą jis padarė paprasto girtumo būklėje. Galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. (2 t., b.l. 74, 75). Taigi jis privalo atsakyti už savo nusikalstamus veiksmus ir dėl jų atsiradusias pasekmes.

Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, t.y. kaltinamųjų paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, kad R. R. smūgiavo J. D. kirviu į galvos ir krūtinės sritį, daiktinių įrodymų apžiūras, kurių metu ant R. R. kelnių buvo rastos dėmės panašios į kraują, teismo medicinos specialisto išvadą, kad dėl sužalojimų nukentėjusiojo galvos ir krūtinės srityje išsivystė vidinis ir išorinis nukraujavimas, sukėlęs J. D. mirtį, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus ir kitus bylos faktinius duomenis, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino, kad tarp R. R. nusikalstamų veiksmų, smūgiuojant kirviu į galvos ir krūtinės sritį, ir atsiradusių pasekmių – J. D. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis nukentėjusiojo žalojimui pasirinko grėsmingą įrankį – kirvį. Juo ne vieną kartą smūgiavo į gyvybei svarbias nukentėjusiojo kūno sritis. Padarytų sužalojimų pobūdis ir nustatytos įvykio aplinkybės rodo, jog R. R. suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus sveikatai bei gyvybei. Visa tai suprasdamas jis numatė, kad gali ne tik sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, bet ir atimti jam gyvybę. Taigi žalojimui pasirinkto įrankio pavojingumas, žalojimo intensyvumas, padarytų sužalojimų pobūdis, kaltinamojo elgesys po įvykio – nesirūpino suteikti pagalbą, o šaltakraujiškai skaičiavo ir leido savo reikmėms iš nukentėjusiojo pagrobtus pinigus, rodo, kad kaltinamasis ne tik suprato, kad gali sukelti mirtinas pasekmes, bet šių pasekmių ir siekė. Taigi jis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.

Kaip matyti iš kaltinamųjų paaiškinimų, jie žinojo, kad nukentėjusiajam brolis atvežė pensiją. Abu norėjo dar išgerti, todėl pareikalavo iš pastarojo pinigų arba alkoholio. J. D. paprieštaravus ir pasiūlius eiti iš jo namų, R. R. smogė jam kirviu, o sugrįžusiai į kambarį R. S. liepė ieškoti nukentėjusiojo pinigų. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam kirviu ne iš pavydo dėl pastarojo parodyto dėmesio jo sugyventinei, o dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Šią išvadą patvirtina R. R. elgesys – sužinojęs, kad kaltinamoji pinigų nerado, pats apieškojo nužudytojo kišenes, ir suradęs ten 380 Lt, juos kartu su R. S. užvaldė. Nors kaltinamasis tvirtina, kad, smūgiuodamas J. D., negalvojo užvaldyti jo turtą, kad apieškojo jo kišenes, kai buvo įsitikinęs, jog nukentėjusysis jau negyvas, tačiau jau aptartos aplinkybės rodo, kad tyčią užvaldyti J. D. turtą jis turėjo jau smurto naudojimo metu. Todėl ta aplinkybė, jog kaltinamasis pinigus iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė, kai pastarasis jau buvo negyvas, nepaneigia jo turėtų savanaudiškų paskatų J. D. nužudymo metu. Taigi kaltinamasis, naudodamas smurtą, turėjo vienintelį tikslą – užvaldyti alkoholiui reikalingus pinigus – ir juos užvaldė, t.y. smūgiuodamas kirviu, jis veikė iš savanaudiškų paskatų. Tai kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis. Todėl R. R. nusikalstami veiksmai, nužudant J. D., kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., kaip tyčinis kito žmogaus nužudymas dėl savanaudiškų paskatų.

Teismo medicinos specialisto išvada rodo, kad J. D. organizme buvo rastos 3,50 promilės alkoholio. Tai prilyginama sunkiam girtumo laipsniui. Abu kaltinamieji tvirtino, jog pastarasis dėl girtumo nebesilaikė ant kojų. R. S. paaiškino, jog nukentėjusysis įvykio metu nesipriešino. R. R. parodė, jog nukentėjusysis parkrito ant žemės ir nebegalėjo atsikelti. Kaltinamasis suprato, jog pastarasis yra bejėgis, todėl jam pasipriešinti negalės, tačiau vis vien smūgiavo jam kirviu, taip jį nužudydamas. Taigi R. R. nužudė J. D., buvusį bejėgiškoje būklėje. Tai antras pastarojo veiką kvalifikuojantis požymis. Todėl R. R. nusikalstami veiksmai dėl J. D. nužudymo kvalifikuotini ne tik pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 9, bet ir pagal 2 punktą, nes kaltinamasis dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė kitą žmogų, buvusį bejėgiškoje būklėje.

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. pareikštame kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 ir 9 p. buvo inkriminuota, jog jis šį nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupėje su kaltinamąja R. S. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ši kaltinimo dalis nepasitvirtino, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog pastaroji dalyvavo šio nusikaltimo padaryme. Taigi iš to seka, kad ir R. S. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 9 p. nepasitvirtino.

R. S. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d., 2 p. ir 9 p. dėl to, kad ji, veikdama kartu su R. R., pareikalavo iš J. D. alkoholio ar pinigų ir tuo metu, kai R. R. naudojo fizinį smurtą J. D. atžvilgiu, pritardama tokiems jo veiksmams, veikdama bendrai su R. R., apieškojo J. D. namus bei jo kišenes ir taip tyčia, bendrais veiksmais, panaudojant fizinį smurtą užvaldė 380 Lt nukentėjusiajam priklausančių pinigų, ir tokiu būdu, tyčia dėl savanaudiškų paskatų, nužudė J. D., buvusį bejėgiškoje būklėje. Tie patys kaltinamosios nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti ir kaip plėšimas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

R. S. nuoseklūs parodymai tvirtina, jog pastaroji dalyvavo prašant iš J. D. pinigų arba alkoholio, tačiau ji pakluso nukentėjusiojo paliepimui ir išėjo iš jo namų. Taigi šioje situacijoje jos išreikštas prašymas gali būti vertinamas kaip noras dar išgerti, o ne kaip nusikalstamas veiksmas. Ji sugrįžo tik išgirdusi triukšmą, kai R. R. jau buvo pradėjęs smurtauti J. D. atžvilgiu. Ši aplinkybė patvirtina, jog kaltinamieji iš anksto nebuvo susitarę žaloti ar nužudyti J. D. Tai paneigiančių faktinių duomenų byloje nėra. Kaip matyti iš kaltinamojo R. R. parodymų, mintis panaudoti smurtą jam kilo atsitiktinai, pamačius nukentėjusiojo namuose stovintį kirvį, kurį jis paėmęs atsinešė prie nukentėjusiojo ir, kaip matyti iš jo tolesnio elgesio, taip pasiruošė jį kūno sužalojimams daryti. Abu kaltinamieji pripažino, jog sugrįžusi atgal R. S. matė R. R. smūgiuojant kirviu, tačiau pati smurto J. D. atžvilgiu nenaudojo ir nepadėjo tai daryti R. R. Tarp jos veiksmų, žiūrint ir matant, kaip sugyventinis smurtauja, nėra priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis – J. D. mirtimi. Todėl R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 9 p. išteisintina, nes neįrodytas jos dalyvavimas šio nusikaltimo padaryme (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad R. R. tyčia nužudė J. D. veikdamas vienas, todėl jam iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 9 p. šalina jo nusikalstamus veiksmus sunkinančią aplinkybę – veikimą bendrininkų grupėje su R. S.

Kaltinamasis nuosekliai tvirtino, jog jis smūgiavo kirviu, tačiau smūgių rankomis ir kojomis nesudavė. R. S. taip pat nematė, kad pastarasis būtų smūgiavęs rankomis ar kojomis. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų šią kaltinime nurodytą aplinkybę, taip pat nėra, todėl iš R. R. pareikšto pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. kaltinimo smūgių sudavimas rankomis ir kojomis šalinamas kaip neįrodytas.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog be sužalojimų galvos ir krūtinės srityje 3 trauminiais poveikiais vietose, į kurias kaltinamasis nesmūgiavo, buvo padaryti nežymūs sužalojimai (smulkios kraujosruvos ir nubrozdinimai plaštakose). Teismo medicinos specialisto akte tvirtinama, jog negalima atmesti, kad šiuos sužalojimus jis galėjo pasidaryti ir pats. Įvertinus R. R. parodymus apie jo panaudotą nusikaltimo įrankį, smūgių pobūdį ir jų lokalizaciją, tai, kad nukentėjusysis buvo sunkiame girtumo laipsnyje ir beeidamas krito, daro išvadą, jog nėra surinkta pakankami įrodymų, jog šie sužalojimai atsirado dėl R. R. nusikalstamų veiksmų, todėl iš pastarajam pareikštų kaltinimų šalinami kaip neįrodyti. Nors kaltinamasis pripažino kirviu smūgiavęs nukentėjusiajam 4-5 kartus, tačiau nurodė, jog tikslaus suduotų kirviu smūgių skaičiaus jis neprisimena, nes įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, susijaudinęs ir supykęs. Tačiau iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad sužalojimai J. D. galvos, krūtinės-pilvo srityje buvo padaryti mažiausiai 10-čia stiprių trauminių poveikių pasekmėje. Todėl kolegija, vadovaudamasi nuosprendyje aptartais įrodymais, patvirtinančiais nustatytas įvykio aplinkybes, daro išvadą, jog inkriminuotus sužalojimus kaltinamasis padarė, suduodamas nukentėjusiajam 10 smūgių kirviu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pilnai pasitvirtino, kad kaltinamieji R. R. ir R. S., veikdami bendrininkų grupėje, J. D. atžvilgiu R. R. panaudojant fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam priklausančius 380 Lt. Šie kaltinamųjų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., nes kaltinamasis atsinešė kirvį prie nukentėjusiojo, taip šį nusikaltimo įrankį pasiruošdamas specialiai žmogaus kūnui žaloti, ir juo smūgiavo. Tai R. S. ir R. R. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė.

Abu kaltinamieji pripažino, jog sugrįžusi R. S. matė, jog J. D. atžvilgiu R. R. naudojo fizinį smurtą – kirviu smūgiavo nukentėjusiajam. Kaltinamajam pasiūlius, pastaroji nuėjo ieškoti nukentėjusiojo pinigų. Ši aplinkybė rodo, jog pastaroji, nesiekdama jo sustabdyti ir eidama ieškoti bei ieškodama pinigų, pritarė R. R. veiksmams smurtauti kirviu, siekiant svetimo turto užvaldymo. Ji pati, kaip plėšimo bendrininkė – bendravykdytoja – įsijungė į šio nusikaltimo padarymą – apieškojo nukentėjusiojo namus. Nors pastaroji pinigų nerado, R. R. iš J. D. kišenės ištraukė 380 Lt, apie tai informavo nusikaltimo bendravykdytoją ir abu šiuos pinigus užvaldė – sunaudojo bendrai savo poreikiams tenkinti. Taigi abu kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje: R. R. specialiai kūnui žaloti pritaikytu įrankiu – kirviu – naudojant fizinį smurtą, abiems ieškant pinigų, o R. R. juos surandant, kaltinamieji bendromis pastangomis įgyvendino savo nusikalstamą sumanymą – panaudodami fizinį smurtą, pagrobė J. D. turtą. Todėl jų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., kaip plėšimas, padarytas panaudojant įrankį, specialiai pritaikytą kūnui žaloti, nes kirvį R. R. pasiėmė ir atsinešė būtent tam tikslui.

Kaltinamasis aiškino, kad jis sugyventinei neliepė eiti ieškoti pinigų, tačiau šis jo aiškinimas prieštarauja nuosekliems R. S. parodymams, kuri šią aplinkybę tvirtino ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jų tarpusavio santykiai yra geri, byloje nėra duomenų, kurie verstų manyti, kad pastaroji turi pagrindą nepagrįstai sunkinti R. R. teisinę padėtį. Be to jos aiškinimas neprieštarauja tam, jog abu kaltinamieji, norėdami dar išgerti, siekė užvaldyti ir užvaldė J. D. pinigus. Esant nuosprendyje aptartiems faktiniams duomenims, kolegija neturi pagrindo netikėti R. S. minėtu aiškinimu ir juo remiasi, nustatydama faktines įvykio aplinkybes. Be to R. R. parodė, jog ne viską tiksliai prisimena, kas buvo įvykio metu. Todėl neatmestina, kad dėl buvusio girtumo jis gali neprisiminti ir šios aplinkybės.

Nors R. S. neprisiminė, kiek tiksliai pinigų jie pagrobė, tačiau P. A. D. nurodė, jog būtent nusikaltimo dieną jis broliui paliko 380 Lt, kuriuos pastarasis įsidėjo į kišenę. R. R. parodė, jog pinigus jis ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės ir vėliau juos suskaičiavo: buvo 380 Lt. Todėl, kolegijos manymu, nėra jokio pagrindo abejoti, kad kaltinamieji užvaldė būtent 380 Lt.

R. R. ir R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, o plėšimą – veikdami bendrininkų grupėje. Kaltinamieji anksčiau nusikaltę nebuvo, pažinojo nukentėjusįjį, jų tarpusavio santykiai buvo geri. Todėl, įvertinusi nusikaltimo padarymo aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog girtumas turėjo įtakos jų nusikalstamų veiksmų padarymui.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems R. R. ir R. S., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, jų pobūdį, atsiradusias pasekmes, kaltininkų asmenybes.

R. R. padarė vieną labai sunkų ir antrą sunkų nusikaltimą, o R. S. – vieną sunkų nusikaltimą. Dėl R. R. nusikalstamų veiksmų kilo neatstatomos pasekmės – J. D. neteko gyvybės. Šį nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine apibrėžta tyčia, tačiau jis teisiamas pirmą kartą, gailisi dėl savo veiksmų. R. S. anksčiau nusikaltusi nebuvo, gailisi dėl savo veiksmų, jos vaidmuo plėšime buvo mažiau aktyvus, negu R. R.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamiesiems skirtinos baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, sankcijose numatytos realios laisvės atėmimo bausmės, artimos vidurkiui.

Nors yra dvi kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios ir viena lengvinanti aplinkybė, tačiau abu jie nusikalto pirmą kartą. R. S. turi nepilnametį vaiką, kurį remia materialiai, jos vaidmuo plėšime buvo mažiau aktyvus. Esant šioms aplinkybėms, R. R. už J. D. nužudymą ir plėšimą skirtinos artimos sankcijoje numatytam vidurkiui laisvės atėmimo bausmės. R. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė nuo vidurkio mažintina.

Nukentėjusysis P. A. D. byloje pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį laidojimo išlaidoms padengti, tačiau paaiškino, jog į tą sumą yra įskaičiuota ir valstybės išmokėta 750 Lt laidojimo pašalpa. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais (t. 2, b.l. 143-145), tačiau tenkintinas iš dalies, minusuojant valstybės išmokėtą 750 Lt pašalpą.

Motyvuojamoji dalis

P. A. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo 60000 Lt sumai tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas yra susijęs su J. D. nužudymu, civiliniai ieškiniai priteistini tik iš R. R., nes dėl jo nusikalstamų veiksmų atsirado mirtinos pasekmės.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis gan artimai bendravo su savo nužudytuoju broliu J. D. Juo rūpinosi, lankė. Taigi suprantama, kad brolio netektis jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, kurie turėjo įtakos jo paties sveikatos pablogėjimui. Kita vertus, įrodymų, kurie patvirtintų, jog pastarasis būtent dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų susirgo kokia nors liga, byloje nėra. Nukentėjusysis turi savo šeimą, su broliu gyveno atskirai, brolio mirtis tiesiogiai A. D. tolesnio gyvenimo neįtakojo.

Taigi, esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į R. R. turtinę padėtį, kuri nėra gera, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Išlaidos, turėtos ryšium su advokato atstovavimu, išieškotinos iš abiejų kaltinamųjų, atsižvelgiant į jų aktyvumą nusikaltimų padaryme.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-303, 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti diena.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-03-25 iki 2008-04-03.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. išteisinti Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu, nes nenustatytas jos dalyvavimas šio nusikaltimo padaryme.

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 9 p. laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2008-12-22.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-03-24 iki 2008-12-22.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

Iš kaltinamojo R. R. nukentėjusiajam P. A. D. priteisti 9250 Lt laidojimo išlaidoms padengti ir 15000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš R. R. 3000 Lt, o iš R. S. 1000 Lt P. A. D. advokato atstovavimo išlaidoms padengti.

Daiktus: 2 kraujo nuoplovas, 2 tuščius butelius, 3 kirvius, lentos dalį su bato kulno fragmentu, plaktuką, kūjį, nuopjovą iš dubens, J. D. plaukus, kraujo mėginį, drabužius: megztinį, marškinius, marškinėlius, kelnes ir batus, saugomus Zarasu raj. PK, sunaikinti. R. R. drabužius: 2 kelnes, megztinį, kepurę, batus ir striukę, piniginę, grąžinti jam. R. S. drabužius: striukę, 2 kelnes, megztinį, batus, grąžinti jai. R. S. Lietuvos Respublikos pasą (duomenys neskelbtini) perduoti pataisos namų administracijai į nuteistosios asmens bylą. Du diskus su R. R. ir R. S. parodymų patikrinimo vietoje įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.