- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- I-298-596/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01128-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Margarita Stambrauskaitė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baidarių agentūra“
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baidarių agentūra“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Baidarių agentūra“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016-01-05 sprendimą Nr. BRK-15 (12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriuo nuspręsta nekompensuoti UAB „Baidarių agentūra“ 49 957,05 Eur paramos sumos ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti UAB „Baidarių agentūra“ 2015-06-25 mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KK-11-1-008134-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas).
Nurodo, kad 2011-11-29 Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir Paraiška) bei komercinius pasiūlymus preliminariai projekto vertei nustatyti. Paraiškoje buvo numatyta bendra projekto vertė – 350 000 Lt (101 367 Eur), o paramos suma – 227 500 Lt (65 888,55 Eur). 2014-12-05 su Agentūra sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-008134-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kurios pagrindu, be kita ko, įsipareigojo įgyvendinti projektą „Vandens turizmo paslaugų pasiekiamumo didinimas kaimo vietovėse“ (toliau – ir Projektas), o Agentūra – kompensuoti iki 227 500 Lt (65 888,55 Eur), t. y. iki 65 proc., visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Projekto vertinimo metu iki Paramos sutarties pasirašymo Agentūra nė karto nenurodė, kad Projekto investicijų suma yra per didelė.
2015 m. sausio mėn. įvykdė Projekto pirkimo procedūras, reikiamą dokumentaciją pateikė Agentūrai. Pažymi, kad su kiekvienu tiekėju buvo bendrauta aptariant Projektą ir nurodant, kaip programinės įrangos, specializuotos baidarių ir kitų vandens turizmo priemonių rezervacinė sistema (toliau – ir Rezervacinė sistema) turi veikti. Didelė dalis informacinių technologijų (toliau – ir IT) paslaugas teikiančių įmonių atsisakė pateikti komercinius pasiūlymus Projektui arba savo paslaugas įvertino brangiai. Projekto pirkimo procedūras vykdyti pakvietė tik tas įmones, kurios yra patyrusios, kvalifikuotos ir žinomos.
2015-05-27 iš Agentūros gavo raštą, kuriame ji nurodė, jog pareiškėjos dokumentai neprieštarauja teisės aktams. Atsižvelgusi į tai, įsigijo Rezervacinę sistemą ir įsigijimą patvirtinančius dokumentus pateikė Agentūrai. 2015-09-28 Agentūra elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad tikrindama Mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atliko užsakomųjų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. 2015-10-02 paprašė Agentūros leisti susipažinti su ekspertize, taikyta metodika, ekspertų kompetencija, tačiau Agentūra jokio oficialaus atsakymo į šį pareiškėjos prašymą nepateikė bei neleido susipažinti su prašoma informacija. Pažymėjo, kad prieš Agentūrai priimant skundžiamą sprendimą, 2015-11-10 posėdžio metu pareiškėjos atstovas išsamiai paaiškino apie patį Projektą, naudą paslaugų teikėjams bei klientams, Rezervacinę sistemą ir jos specifiką. Apklaususi lyderiais esančias Lietuvos IT įmones, nustatė, kad be 1–3 mln. Eur ji neras tiekėjo siekiamoms atlikti investicijoms, todėl apklausos techninę užduotį iškėlė pagal turimą biudžetą ir pagal tai vertino geriausius tiekėjų pateiktus pasiūlymus. Pažymėjo, kad Rezervacinė sistema yra unikali ir pritaikyta Projekto veiklos specifikai. Atsižvelgusi į tai, nesutinka su ekspertizės metu surinktais duomenimis ir padarytomis išvadomis bei su ginčijamu sprendimu.
Nurodo, kad kritiškai vertina Agentūros užsakytos ekspertizės rezultatus ir ekspertizę atlikusių ekspertų kvalifikaciją. Mano, kad, siekiant įvertinti Agentūros priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, šioje byloje reikalingos specialios IT žinios, todėl prašo paskirti ekspertizę (t. 1, b. l. 1–4).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Agentūra su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2011-11-30 gavo pareiškėjos Paraišką, kuria ji įsipareigojo įgyvendinti Projektą. 2012-02-14 raštu informavo pareiškėją apie Paraiškos vertinimą dėl lėšų trūkumų. Skyrus papildomų lėšų Priemonei, Agentūra 2014-05-13 raštu informavo pareiškėją apie Paraiškos vertinimo atnaujinimą ir paprašė pateikti patikslintą informaciją, kurią pateikus, buvo sudaryta Paramos sutartis. 2015-04-21 buvo sudarytas Paramos sutarties pakeitimas. 2015-06-25 pareiškėja pateikė Mokėjimo prašymą, kurį įvertinusi Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą dėl paramos skyrimo iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Remiasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153, (toliau – ir Administravimo taisyklės) bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-09-26 įsakymu Nr. 3D-698, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) ir pažymi, kad kreipėsi į nepriklausomus ekspertus su prašymu įvertinti, ar programinės įrangos Mokėjimo prašyme deklaruojama išlaidų vertė atitiko rinkos vertę sutarties sudarymo dieną.
2015-09-02 Agentūra papildomai kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti detalizuojančią informaciją apie Rezervacinę sistemą. 2015-09-25 ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 75 buvo nustatyta, kad pareiškėjos Mokėjimo prašyme deklaruojama išlaidų suma 82 701,67 Eur viršija rinkos kainą. Apie vertinimo rezultatus pareiškėja buvo informuota elektroniniu laišku. Agentūra 2015-10-06 pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama patikslinti, ar atliekant pirkimą dėl investicijų įsigijimo, iš tiekėjų, kuriems buvo išsiųsti kvietimai, buvo gautos papildomos užklausos dėl techninės specifikacijos tikslinimo bei pateikti atitinkamus dokumentus, jei tokių yra. Pareiškėja atsakyme pažymėjo, kad bendravo su kiekvienu potencialiu tiekėju dėl planuojamos įsigyti investicijos. 2015-10-07 Agentūra pateikė visus pareiškėjos papildomus paaiškinimus ekspertams, kurie nustatė, kad papildomi paaiškinimai neturi įtakos ekspertinio vertinimo rezultatams.
Šalies argumentai
2015-10-20 pareiškėja buvo informuota apie Agentūroje pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą dėl pateikto Mokėjimo prašymo. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, buvo sustabdytos Mokėjimo prašymo vertinimo procedūros. 2015-11-06 pareiškėja buvo pakviesta atvykti į posėdį, kuriame bus nagrinėjamas jos atliktas pažeidimas. 2015-11-10 vykusiame posėdyje pareiškėjos atstovui buvo suteikta galimybė pateikti visą su įtariamo pažeidimo nagrinėjimu susijusią medžiagą. 2015-11-25 pareiškėja suteikė prisijungimo prie serverio prieigą. Ekspertai, prisijungę prie serverio, identifikavo atliktus darbus, buvo patikslinta ekspertinio vertinimo ataskaita, jog investicijos įsigijimo išlaidos viršijo rinkos kainą 76 990 Eur. Atsižvelgusi į tai, Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą.
Pažymėjo, kad vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis, pareiškėjai gali būti taikomos sankcijos, nustatytos Administravimo taisyklėse. Paraiškos XXII skyriuje pareiškėja patvirtino, kad jos prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma. Pareiškėjos išlaidų, patirtų įsigyjant investiciją už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Išlaidos taip pat negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su išlaidų efektyvumo ir kaštų naudos principais. Atitinkamai, išlaidų dalis, viršijanti įsigytų investicijų rinkos kainas, negali būti pripažinta tinkama finansuoti.
Teigia, kad pasitelkti ekspertai turėjo tinkamą kvalifikaciją ir išsilavinimą. Ekspertai išsamiai išanalizavo sistemą, jos techninius sprendimus, atliktų programavimo darbų apimtį ir sudėtingumą, vertino tris komercinius pasiūlymus bei pareiškėjos pateiktus duomenis. Mano, kad nėra pagrindo abejoti ekspertinės ataskaitos rezultatais. Pareiškėja nepateikė jokių konkrečių motyvų ir objektyvių priežasčių, kodėl vertinimo rezultatai turėtų būti peržiūrimi ir skiriama ekspertizė (t. 1, b. l. 147–150).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pateikia analogiškas atsakovės atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą. Pažymi, kad ekspertinio konsultavimo ataskaitoje programinės įrangos rinkos kaina buvo nustatyta vadovaujantis palyginamuoju metodu ir darant (jeigu būtina) analogiškų arba panašių investicijų viešųjų ofertų arba gautų komercinių pasiūlymų, kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų skirtumus, požiūriu (t. 2, b. l. 115–118).
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas dalies.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl Agentūros 2016-01-05 sprendimo Nr. BRK-15 (12.4) skirti pareiškėjai paramą iš dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjos, atsakovės, trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimais, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2011-11-29 pareiškėja Agentūrai pateikė Paraišką dėl 227 500 Lt (65 888,55 Eur) paramos Projektui gavimo (2 t., b. l. 10–44).
2014-12-05 pareiškėja ir Agentūra pasirašė Paramos sutartį (2 t., b. l. 76–87). Paramos sutartimi pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti Projektą iki 2015-06-25, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų (1.1, 5.1 p.), o Agentūra įsipareigojo teisės aktuose ir Paramos sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti iki 227 000 Lt, t. y. iki 65 proc., visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų (2 p.).
2015-06-25 pareiškėja pateikė Agentūrai Mokėjimo prašymą išmokėti 65 888,55 Eur paramos sumą (1 t., b. l. 85–94), kartu pateikdama patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus: 2015-01-15 sutartį Nr. 20150115/1 su UAB „ATEA“, 2015-04-23 PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0148179, banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015-06-03 iki 2015-06-15, 2015-04-23 priėmimo-perdavimo aktą pagal 2015-01-15 sutartį Nr. 20150115/1 (1 t., b. l. 95–100) .
UAB „Civitta“ Agentūros užsakymu suteikė ekspertinę konsultaciją investicijoms pagal pareiškėjos Mokėjimo prašymą ir surašė 2015-09-25 ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 75 (1 t., b. l. 152–159).
2015-09-28 Agentūra elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad, siekiant nustatyti investicijos vertės atitikimą rinkos vertei, buvo atlikta užsakomoji išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog programinės įrangos (Rezervacinės sistemos) rinkos kaina 82 701,67 Eur be PVM yra mažesnė už pareiškėjos įsigytų analogiškų darbų / prekių kainą (101 500 Eur be PVM). Pareiškėjai buvo nustatytas 5 darbo dienų terminas pateikti papildomą informaciją dėl nustatytų neatitikimų, pažymint, kad negavus papildomos informacijos, pareiškėjos pateiktas Mokėjimo prašymas bus vertinamas pagal turimus dokumentus (2 t., b. l. 173).
Atsakydama į šį elektroninį laišką, pareiškėja 2015-10-02 rašte Nr. 2.201510-01 nurodė, jog nesutinka su ekspertų nuomone, nes ekspertai neįsigilino į sistemos paskirtį ir kompleksinį funkcionalumą, jų užduoti klausimai palietė tik atskirus sistemos fragmentus, ir pateikė Agentūrai prašymą leisti susipažinti su Projekto įgyvendinimo vietoje ekspertų surinktais faktiniais duomenimis, ekspertų taikyta metodika kainos nustatymui bei ekspertų kvalifikacija (2 t. b. l. 158–159). Dėl pareiškėjos pateikto prašymo Agentūra jokio atsakymo nepateikė.
UAB „Civitta“, papildomai įvertinusi pareiškėjos 2015-10-02 raštą, 2015-10-13 ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 75/ pateikė tokią pačią išvadą, kokia buvo pateikta ir ankstesnėje 2015-09-25 ekspertinio konsultavimo ataskaitoje, t. y. kad pareiškėjos įsigytos Rezervacinės sistemos kaina viršija rinkos kainą 82 701,67 Eur be PVM (1 t., b. l. 160–176).
2015-11-06 Agentūra elektroniniu laišku pakvietė pareiškėją 2015-11-10 atvykti į Agentūroje organizuojamą Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas dėl įtariamo pažeidimo, įvardinto kaip „paramos gavėjos su Mokėjimo prašymu deklaruotų įsigytų investicijų rinkos vertė pirkimo sutarties pasirašymo momentu viršija vidutinę tokių investicijų rinkos vertę“ (2 t., b. l. 165–167).
2015-11-17 Agentūra Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdžio protokolu Nr. PŽAK-45 nutarė klausimo svarstymą atidėti iki artimiausio posėdžio, iki bus pateikta galutinė ekspertų išvada, organizavus eksperto, galinčio peržiūrėti internetinės svetainės technines galimybes, susitikimą su pareiškėjos atstovu, ir įvertinti pateikti pirkimo ir papildomi dokumentai (2 t., b. l. 168–170).
2015-11-18 ir 2015-11-24 elektroniniais laiškais Agentūra paprašė pareiškėjos pateikti papildomus duomenis, į kuriuos pareiškėja atsakė 2015-11-19 ir 2015-11-25 (2 t., b. l. 163–165).
UAB „Civitta“, papildomai įvertinusi pareiškėjos 2015-11-25 pateiktus duomenis, 2015-12-03 ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 75// pateikė išvadą, kad pareiškėjos įsigytos Rezervacinės sistemos kaina viršija rinkos kainą 76 990 Eur be PVM (1 t., b. l. 178–179).
Agentūra, vadovaudamasi ekspertizės metu surinktais duomenimis, nustatė, kad programinės įrangos (Rezervacinės sistemos) rinkos vertė yra 24 510 Eur be PVM (Mokėjimo prašyme pareiškėja deklaravo 101 367 Eur be PVM), todėl netinkamomis finansuoti pripažino 76 857 Eur išlaidas. Atsižvelgusi į tai, Agentūra skundžiamu 2016-01-05 sprendimu Nr. BRK-15 (12.4), vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.8 ir 197.1.9 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 23, 24.1 ir 67 punktais, nusprendė kompensuoti 15 931,50 Eur sumą (65 888,55 Eur prašomos paramos suma – 49 957,05 Eur (76 857 Eur netinkamos finansuoti išlaidos x 65 proc. intensyvumas) netinkama kompensuoti paramos suma).
Šioje administracinėje byloje sprendžiant klausimą dėl Agentūros 2016-01-05 sprendimo Nr. BRK-15 (12.4) teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, jog Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl, priimdama atitinkamą individualų administracinį aktą jo turinio atitikties teisės aktų reikalavimams prasme, turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais (nagrinėjamu atveju – Įgyvendinimo taisyklėmis, Administravimo taisyklėmis), bet ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. Todėl nagrinėjamoje byloje, visų pirma, vertintina, ar ginčijamas Agentūros sprendimas atitinka VAĮ 8 str. reikalavimus.
Pagal VAĮ 8 str. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas minėtą normą, yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; LVAT 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; LVAT 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; LVAT 2016-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-813-556/2016). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; LVAT 2017-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016).
Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (LVAT 2012-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; LVAT 2016-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, jei tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (LVAT 2008-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-633/2008; LVAT 2015-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; LVAT 2015-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015; LVAT 2016-12-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad vertinant, ar individualus administracinis aktas, kuris priimtas kito (procedūrinio) dokumento pagrindu, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, kiekvienu konkrečiu turi būti kompleksiškai vertinama, ar šiuos įstatymo reikalavimus atitinka individualus administracinis aktas kartu su atskirame dokumente išdėstyta motyvuojamąja dalimi. Tokios teisinės konstrukcijos individualaus administracinio akto turinio vertinimui atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimams prasme yra itin reikšmingas to dokumento, kurio pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, turinys (LVAT 2016-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016; LVAT 2016-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016).
Nagrinėjamu atveju Agentūra 2016-01-05 priėmė sprendimą, kuris pareiškėjai sukelia neigiamas pasekmes (pareiškėja pateikė dokumentus, kurie, jos teigimu, patvirtina jos atliktus darbus ir apmokėjimą (investiciją) pagal Paramos sutartį, tačiau Agentūra atsisakė apmokėti visą pareiškėjos pateiktais dokumentais pagrįstą pinigų sumą). Minėta, jog pareiškėja Agentūrai pateikė Mokėjimo prašymą, deklaravo išlaidas ir pateikė jas pateisinančius ir apmokėjimą įrodančius dokumentus: sutartį dėl Rezervacinės sistemos programinės įrangos sprendimo sukūrimo ir diegimo paslaugų įsigijimo, PVM sąskaitą faktūrą, banko sąskaitos išrašą, priėmimo-perdavimo aktą, iš kurių matyti, kad pareiškėjos investiciją, įgyvendinant Projektą, sudarė Rezervacinės sistemos sukūrimas ir diegimas. Pareiškėja deklaravo, kad tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 101 500 Eur, o prašoma išmokėti paramos suma – 65 888,55 Eur. Primintina, kad Paramos sutarties 2 punkte buvo nustatyta, jog paramos gavėjui teisės aktuose ir šioje sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 227 500 Lt (65 888,55 Eur) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Paramos gavėjas buvo įsipareigojęs prisidėti iki 122 500 Lt (35 478,45 Eur) (35 proc.) savo įnašu prie tinkamų finansuoti Projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų Projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą (Paramos sutarties 3 p.).
Paramos sutarties 25.4 punkte nurodyta, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas, vykdydamas Projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu. Agentūra, vadovaudamasi šia Paramos sutarties nuostata bei nurodydama Administravimo taisyklių 253.13 ir 197.1.8 punktų nuostatas, o taip pat Įgyvendinimo taisyklių 23, 24.1 ir 67 punktų nuostatas, bei remdamasi ekspertų išvadomis ir tuo, kad ekspertizės metu nustatyta, jog programinės įrangos (Rezervacinės sistemos) rinkos vertė yra mažesnė nei deklaruota pareiškėjos Mokėjimo prašyme, netinkamomis finansuoti pripažino 76 857 Eur, neįskaitant PVM, išlaidas.
Analizuojant Agentūros sprendimo turinį, matyti, jog jame yra nurodyta, kad ekspertai, atlikę programavimo darbų analizę, nustatė darbų vertę ir patikslino Rezervacinės sistemos rinkos vertę (24 510 Eur), kuri yra mažesnė nei deklaruota pareiškėjos Mokėjimo prašyme (101 367 Eur). Tačiau ginčijamame sprendime nėra nurodyti ekspertai, kurie atliko ekspertizę, o detalūs ekspertizės aktai, kuriuose būtų nurodytos išvados ir atlikti tyrimai, kurie patvirtina išvadas, nėra pridėti prie Agentūros sprendimo bei nėra įvardyti kaip šio sprendimo sudėtinės dalys. Taigi šiuo atveju nėra jokio faktinio pagrindo nustatyti, kad ekspertų surašyti ekspertizės aktai iš principo reiškia Agentūros priimto galutinio sprendimo motyvus ir pagrindus.
Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogišką bylą ir taikydamas bei aiškindamas Įgyvendinimo taisyklių ir Administravimo taisyklių nuostatas, leidžiančias Agentūrai kreiptis į ekspertus dėl išlaidų įvertinimo, 2016-08-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2155-5820/2016 konstatavo, kad pati Agentūra, remdamasi ekspertų išvadomis, turi nustatyti ir įvertinti faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai per didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją, gali vadovautis ekspertizių aktuose pateiktomis ekspertų išvadomis. Ekspertizių aktai ir juose išdėstytos išvados nėra sudėtinė individualaus administracinio teisės akto dalis. Darė išvadą, jog Agentūra, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių aktuose pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių aktuose nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais. Taip pat pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte nepakanka abstrakčiai nurodyti, jog vadovaujamasi ekspertų išvadomis, kad ekspertizių metu nustatytos tam tikros didžiausios rinkų kainos, nenurodant kokie konkretūs ekspertai atliko ekspertizes.
Šios LVAT suformuotos teismų praktikos kontekste įvertinus ginčijamą sprendimą matyti, jog jame nėra nurodyta nei kokie ekspertai, nei kada ir kokio pobūdžio ekspertizes atliko, sprendime nėra argumentacijos, pagrindžiančios pačios Agentūros vertinimą, kad pareiškėjos deklaruota atlikta investicija neatitiko rinkos kainos, kad tai nėra unikali, analogų pasaulyje neturinti sistema, pritaikyta būtent Projekto veiklos specifikai, kaip skunde teismui nurodė pareiškėja. Agentūra nedetalizavo, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių aktuose nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia pareiškėjos pateiktus įrodymus, susijusius su jos realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais.
Taip pat, teismo nuomone, svarbu pažymėti, jog pareiškėjai ekspertų išvadas pagrindžiantys duomenys nebuvo pateikti, jai nebuvo sudarytos galimybės ginčyti ekspertizių išvadas, nors, kaip minėta, pareiškėja teikė Agentūrai prieštaravimus dėl nesutikimo su ekspertų išvadomis ir prašė leisti susipažinti su jų surinktais faktiniais duomenimis, taikyta metodika kainos nustatymui bei ekspertų kvalifikacija. Teismo posėdžio metu Agentūros atstovė patvirtino, kad į minėtą pareiškėjos prašymą sureaguota nebuvo ir jokio atsakymo į minėtą prašymą Agentūra pareiškėjai nepateikė.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas sprendimas panaikinamas kaip nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.). Sprendimo faktinio pagrindimo nebuvimas (motyvacijos nebuvimas) yra esminis trūkumas ir esminis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. pažeidimas bei, kaip savarankiškas pagrindas, suponuoja skundžiamo sprendimo naikinimą. Tokios pozicijos minėtu aspektu laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2015-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-861-556/2015). Atitinkamai, Agentūra dėl pareiškėjos pateikto mokėjimo prašymo įpareigojama priimti naują sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 str. reikalavimus. Kartu pabrėžtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai inter alia faktinis pagrindas, nereiškia kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti tokį patį ar iš esmės priešingą sprendimą (LVAT 201402-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014; 2016-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016). Agentūra gali priimti bet kokį sprendimą, tačiau jame turi būti aiškiai nurodytas tokio sprendimo priėmimo ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas (adekvatūs, aiškūs ir pakankami motyvai). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką, viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų teisės aktą, jį turi juridiškai sukonstruoti taip, kad pastarasis būtų suprantamas ne tik teisinį išsilavinimą turintiems asmenims, galintiems operuoti teisinėmis sąvokomis bei gebantiems interpretuoti teisės aktus, bet ir tiems asmenims, kurie tokio išsilavinimo neturi (LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-146/2012; LVAT 2016-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016).
Pareiškėja prašė priteisti jai su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, tačiau pastarasis pareiškėjos prašymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas, nes savo turiniu šis prašymas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 dalyje nustatytų reikalavimų – dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pastebėtina, kad šiuo atveju prašymo atlyginti išlaidas išsprendimas yra sąlygotas būtinumu asmeniui, kuris pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius, prašymas paprastai paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju asmeniui dar lieka galimybė pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 dalyje numatyta teise teikti tinkamo turinio prašymą ne vėliau per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baidarių agentūra“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016-01-05 sprendimą Nr. BRK-15 (12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriuo nuspręsta nekompensuoti uždarajai akcinei bendrovei „Baidarių agentūra“ 49 957,05 Eur paramos sumos, ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baidarių agentūra“ 2015-06-25 mokėjimo prašymo Nr. 3VK-KK-11-1-008134-MP001 priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.