Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-03-09 · Byla Nr. A2.6.-1722-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-09
Bylos Nr.
A2.6.-1722-932/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00908-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
J. S.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1722-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00908-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei L. N., vertėjams A. K. ir R. D., išnagrinėjusi J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2014 m. spalio 20 d., apie 18.19 val., Vilniuje, S. B. g. 43, prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodama atbula nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino.. Šiais veiksmais ji pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. paaiškino savo kaltę pripažįstanti iš dalies, t. y. neneigia apgadinusi automobilius, tačiau kategoriškai nesutinka tyčia pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Nurodo, jog apie tai, kad padarė eismo įvykį, sužinojo tik lapkričio mėnesį, kai buvo iškviesta į policijos įstaigą. Pripažįsta, jog protokole nurodytu laiku galėjo apgadinti kitą automobilį, tačiau tuo metu tikrai nesuprato, kas įvyko. 2014-10-20, važiuodama namo, užsuko į parduotuvę „Maxima“. Buvo jau tamsoka, aikštelė ne itin gerai apšviesta, oro sąlygos geros. Išėjusi iš parduotuvės, sėdo į automobilį ir atbuline eiga išsiparkavo. Matė, kad už jos kitoje pusėje stovi automobiliai, tačiau atstumas iki jų buvo pakankamas, tikrai netrukdė apsisukti. Judėdama atbuline eiga pajuto, jog vienu metu lyg automobilio ratas į kažką įsirėmė, tačiau pagalvojo, kad užvažiavo ant bortelio. Minėta automobilių stovėjimo aikštelė jai gerai pažįstama, dažnai lankosi, todėl žinojo, kad toje vietoje yra bortelis, ant kurio, kaip buvo įsitikinusi, ji ir užvažiavo ar jį kliudė. Nebuvo nė minties, kad galėjo atsitrenkti į kitą automobilį. Ji jokio garso (trenksmo) nepajuto, automobilyje parkavimo sistema neįrengta. Automobilyje grojo muzika, magnetola įsijungia automatiškai užvedus variklį. Buvo pavargusi, važiavo iš kursų, o prieš tai buvo atidirbusi pamainą. Neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Jos automobilis apdraustas, alkoholio nebuvo vartojusi. Vairuoja trejus metus ir per tą laiką nėra padariusi jokių pažeidimų. Savo automobilį apžiūrėjo tik grįžusi iš policijos įstaigos, kai sužinojusi, kas iš tiesų yra nutikę. Pamatė įbrėžimą galinio bamperio kairėje pusėje. Automobilio netvarkė, kadangi neturi pinigų, be to, šis nežymus apgadinimas netrukdo naudotis transporto priemone. Automobilis „Oper Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Dėl kito automobilio apgadinimų niekas jokių pretenzijų nereiškė. Labai gailisi, jog netinkamai įvertino situaciją. Žino, jog vairuotojas privalo būti dėmesingas, laikytis visų KET reikalavimų, tačiau ji tuo metu nesuvokė kliudžiusi kitą automobilį ir galvojo užvažiavusi (įsirėmusi) į bortelį.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. K. paaiškino matęs, kaip 2014 m. spalio 30 d., apie 18.07 val., prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje žalsvos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į sidabrinės spalvos „Audi“ markės automobilio galinę kairę arką (jeigu neklysta, galiniu kairiuoju žibintu). Įvykis vyko po darbo valandų, aikštelė buvo pakankamai apšviesta, lauke nebuvo pilnai sutemę. Automobilio vairuotojo įsiminti nespėjo, spėjo tik pamatyti, kad tai buvo šviesiaplaukė moteris. Įvykį stebėjo, stovėdamas netoliese, daugmaž 5 m atstumu. Jo dėmesį atkreipė garsas, kuris buvo nemažas. Žalsvos spalvos automobilio savininkė po atsitrenkimo iš karto išvažiavo, sustojusi nebuvo, iš automobilio neišlipo. Jis pats kaltininkės automobilio stabdyti nebandė, jokių ženklų nerodė. Neatkreipė dėmesio, ar minėtame automobilyje grojo muzika. Taip pat parodė, kad šalia „Audi“ automobilio buvęs bortelis buvo įprasto aukščio, o bortelis nuo gatvės pusės – gerokai aukštesnis. Jis apžiūrėjo „Audi“ automobilį ir, virš arkos pamatęs nedidelį įlenkimą, paliko savininkui raštelį.

Šalies argumentai

J. S. paaiškinimo duomenimis, ji važiuodama atbuline eiga pajuto, kad užvažiavo ant bortelio, tačiau jokio garso negirdėjo. Jeigu būtų jautusi, kad sudaužė svetimą automobilį, būtų nepasišalinusi iš įvykio vietos (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

J. S. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-24372335-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. J. S. kaltę taip pat įrodo Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2 kuopos, 1 būrio vyr. patrulio G. Č. 2014-10-20 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2014-10-20 patruliuojant buvo gautas nurodymas vykti į Batoro 43. Atvykus nurodytu adresu, į pareigūnus kreipėsi pilietis R. R., kuris nurodė, kad vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pastatė aikštelėje prie parduotuvės. Atėjus po kurio laiko, pamatė už valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo parašyta, kad buvo atsitrenkta į jo automobilį bei kartu nurodyti liudininko kontaktai (b. l. 4, 17). Tas pačias aplinkybes patvirtina R. R. 2014-10-20 paaiškinimas (b. l. 8). Eismo įvykio faktą taip pat patvirtina liudytojo D. K. 2014-10-20 paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad 2014-10-20, apie 18.10 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Maxima“ automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas moters, išvažiuodamas iš parkavimo vietos, kliudė automobilį „Audi“ (universalą), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9) bei Vilniaus AVPK eismo įvykio vietos schema (b. l. 6-7). Kartu bylos medžiagoje pridėtos abiejų transporto priemonių nuotraukos, kuriose užfiksuoti apgadinimai (b. l. 18-19; 21-23).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. S., važiuodama atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Audi A6 Avant“ bei apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Tokie jos veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (automobilio „Opel Astra“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi ši transporto priemonė J. S. priklauso nuosavybės teise ir nelaikytina svetimu turtu).

Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu J. S. taip pat kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad apgadinusi automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidusi KET reikalavimus.

Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė kyla tik už tokią veiką, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kurią sudaro objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nebelieka faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012).

Nagrinėjamu atveju negalima daryti kategoriškos ir abejonių nekeliančios išvados, kad J. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. byloje užfiksuotų įrodymų visuma neleidžia teigti jos veiksmuose buvus subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią. Teismo įsitikinimu, J. S. iš įvykio vietos pasišalino ne sąmoningai, tokiu būdu tikėdamasi išvengti gresiančios atsakomybės, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Pažymėtina, jog J. S. neneigia pajutusi kontaktą, tačiau tvirtina, jog buvo pilnai įsitikinusi, kad kliudė bortelį. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos, taip pat ir liudytojo D. K. parodymų matyti, kad toks bortelis išties buvo. Teismas neturi pagrindo netikėti pastarosios parodymais, kad tai, jog apgadino savo, o taip pat ir svetimą automobilį, ji suprato tik po to, kai apsilankė policijos įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad jos automobilis buvo apžiūrėtas beveik po mėnesio ir apžiūros metu buvo konstatuoti nežymūs automobilio kairės pusės sparno bei bamperio apgadinimai, kurių ji per tokį laiką, nepašalino, nors, jei būtų siekusi panaikinti galimus pėdsakus, turėjo tam visas galimybes. Teismas, atsižvelgdamas į abiejų automobilių apgadinimų pobūdį ir mastą, yra linkęs manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. išties galėjo nepajausti kliudžiusi kitą transporto priemonę. Pastarosios elgesys neleidžia teigti, kad ji akivaizdžiai šalinosi iš įvykio vietos. Liudytojas D. K. parodė, kad ji po atsitrenkimo nestabtelėjo, baigė išsisukimo iš stovėjimo vietos manevrą, po ko išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, nei jis, nei kas nors kitas jos stabdyti nebandė. Tuo pačiu pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo buvo neblaivus ar egzistavo kitos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. J. S. turėjo teisę vairuoti, jos automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kas tik patvirtina pastarajai nebuvus jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tuo pačiu pažymėtina, kad J. S. praeityje nė karto nebausta administracine tvarka (nei dėl kelių eismo taisyklių, nei dėl apskritai bet kokių kitų pažeidimų), yra dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai, t. y. jos asmenybė neleidžia teigti esant ją linkus pažeidinėti visuotinai priimtinas elgesio taisykles.

Nesant galimybės paneigti abejonių, visi byloje nepašalinti neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Byloje nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas J. S. administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami J. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys (spec. vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai, anksčiau nė karto nebausta administracine tvarka). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus J. S. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. S. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai dvidešimt aštuonių (28) eurų dydžio baudą.

J. S. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė