- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- 1-274-522/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51971-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Civilinis atsakovas
- V. S.
- Civilinis ieškovas
- A. J.
- Kaltinamasis
- V. S.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas.
V. S. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 22.15 val. šalia daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,09 prom.), policijos pareigūnų vedamas į policijos tarnybinį automobilį administracinio nusižengimo protokolo surašymui dėl viešosios tvarkos pažeidimo (neblaivus gulėjo viešoje vietoje – bendro naudojimo vonioje), prieš įlipdamas į tarnybinį automobilį, staigiai iš savo striukės kišenės išsitraukęs dujų balionėlį, papurškė dujų (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui A. J. į akis, padarydamas jam abiejų akių vokų ir periokulinių sričių nudegimą, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajam A. J. sveikatą. Tokiu būdu V. S., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, kai šis uniformuotas, vykdydamas tarnybą, atlikinėjo viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad įvykio dieną, 2019 m. gruodžio 7 d., apie 22 val., buvo neblaivus ir iki namų, kuriuos nuomojosi adresu (duomenys neskelbtini), nebūtų parėjęs. Sugalvojo pasėdėti koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), prablaivėti ir tuomet eiti namo. Pas buvusią sutuoktinę, kuri ir iškvietė policiją, nesibeldė. Atvykus policijos pareigūnams į minėtą koridorių, jis (V. S.) gulėjo. Pareigūnai buvo dviese. Pamena, kad ėjo jiems iš paskos, be antrankių. Nežino, dėl ko išsitraukė dujų balionėlį. Lauke, prie automobilio papurškė nukentėjusiajam dujų iš balionėlio, vieną kartą, pataikė į akis. Po to nukentėjusysis panaudojo fizinę jėgą, atėmė tą balionėlį, jį (V. S.) pargriovė ant žemės. Papurškė, nes išsigando arba norėjo pagąsdinti, arba pabėgti. Nepavyko pabėgti, nes buvo sulaikytas. Sužaloti nenorėjo, bet pripažįsta, kad tai padarė. Sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civiliniais ieškiniais. Nesutinka su nukentėjusiojo A. J. civiliniame ieškinyje nurodyta prašoma priteisti neturtinės žalos suma. Mano, kad ji yra per didelė. Šiam nukentėjusiajam sutiktų atlyginti 500 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad kitą mėnesį pradės dirbti; turi išlaikyti vaikus. Nukentėjusiojo atsiprašė. Nurodė, kad anksčiau mėgino gydytis nuo alkoholizmo, tačiau gydymas nepadėjo. Alkoholį vartoja laisvalaikiu. Sutiktų ir vėl gydytis nuo alkoholizmo.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, bylos aplinkybės aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, proceso dalyviai sutiko dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nuostatomis, įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. Pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbo nuo 2019 m. gruodžio 7 d. 20.30 val. iki 2019 m. gruodžio 8 d. 08.30 val. 2019 m. gruodžio 7 d., apie 21.51 val., dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju S. V., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) (5 aukštas), sugrįžo iš įkalinimo įstaigos buvęs vyras, neblaivus rėkavo, užmigo bendro naudojimo vonioje. Vaikai labai išsigandę. Pranešėja nurodė, kad fizinio smurto nebuvo, greitosios medicininės pagalbos nereikia, yra mažamečiai vaikai. Atvykus į minėtą iškvietimą, vyr. tyrėjas S. V. daugiau bendravo su pranešėja V. S., o A. J. nuėjo į daugiabučio namo penkto aukšto bendro naudojimo vonios kambarį. Ten vonioje miegojo vyras (kaip vėliau paaiškėjo – V. S.). A. J. jį pažadino ir liepė keltis, lipti iš vonios. V. S. iš vonios išlipo ir abu išėjo į koridorių. Tuo pačiu metu į koridorių iš buto išėjo S. V.. V. S. buvo išsakytas reikalavimas eiti su jais į policijos tarnybinį automobilį pažeidimo dėl viešosios tvarkos (neblaivus gulėjo viešoje vietoje – bendro naudojimo vonioje ) įforminimui. Einant laiptine iki tarnybinio automobilio, V. S. keikėsi necenzūriniais žodžiais. Laiptine pirmas ėjo vyr. tyrėjas S. V., iš paskos – V. S. ir A. J.. Atėjus prie tarnybinio automobilio, stovėjusio prie įėjimo į daugiabutį gyvenamąjį namą, S. V. atrakino automobilio galines duris ir jau atidarinėjo sulaikymo patalpų duris (grotas), kad paruošus laikino sulaikymo patalpą ir prieš sulaikymą apžiūrėjus V. S., šis būtų į ją patalpintas. V. S., priėjęs prie tarnybinio automobilio galinių durelių, staiga atsisukdamas į A. J., išsitraukė iš striukės kišenės dujų balionėlį (A. J. suprato, kad tai dujų balionėlis, kai šį perėmė iš vienos rankos į kitą) ir nukreipė į jį. Pamatęs šį V. S. veiksmą, A. J. galvą pasuko į dešinę pusę ir bandė rankomis išmušti dujų balionėlį, tačiau V. S. pradėjo purkšti dujas jam į veidą. Pajutęs stiprų skausmą veide ir akyse, A. J. stengėsi pramerkti akis, bet matė neaiškų, susiliejusį vaizdą. Gindamasis ir saugodamasis nuo tiesiogiai gresiančio pavojaus ir didelės žalos sveikatai, abiem rankomis sugriebė V. S. už rankų. Šis aktyviai bandė išlaisvinti rankas. A. J. jautė, kad V. S. toliau purškia dujas į jo veidą ir, sugriebęs V. S. už abiejų rankų, koja spyrė į jį, tokiu būdu siekdamas jį išvesti iš pusiausvyros ir pargriauti ant žemės. Jis pataikė V. S. kažkur tarp kojų. Po spyrio V. S. išlaikė pusiausvyrą ir A. J. vis dar jautė dujų purškimą į veidą. Tuo pačiu metu A. J. pajuto, kaip V. S., išlaisvinęs rankas, bandė sugriebti jam už ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais dešinėje pusėje, kur buvo pritvirtintos spec. priemonės, t. y. dujų balionėlis, tarnybinė racija. A. J. jau nieko nematydamas, apčiuopomis sugriebė dešine ranka už V. S. peties. Kadangi tarnybos metu buvo ginkluotas ir kairėje pusėje buvo jo ginklas, tai siekdamas išvengti, kad ginklas nebūtų užvaldytas (nes V. S. jau buvo išlaisvinęs vieną ar abi rankas), pasisukdamas į kairę, kad apsaugotų ginklą, ir siekdamas kuo greičiau nutraukti jo sveikatą žalojančius V. S. veiksmus ir kad jis neužvaldytų turimų spec. priemonių, ištiesta kaire ranka (nes nematė, kokia stovėsena ir tiksliai kokiu atstumu V. S. stovi nuo jo), smogė į V. S.. Po šio smūgio V. S. nugriuvo ant žemės. Tuomet prie V. S. pribėgo S. V. ir uždėjo jam antrankius. Kas vyko toliau, nematė ir per radijo stotį išsikvietė greitąją medicininę pagalbą (toliau – ir GMP). Sulaukus GMP ir ekipažo pastiprinimo, A. J. medikai išvežė į Santariškių klinikas apžiūrai. Įvykio vietoje vyr. tyrėjas S. V. pakėlė nuo žemės V. S. numestą dujų balionėlį ir jį perdavė A. J.. Dujų balionėlis buvo jau tuščias, smirdėjo dujomis. Šį dujų balionėlį A. J. pateikė ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio pradėjusiam tyrėjui (1 t., b. l. 76-77, 80-81).
Liudytojas S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrėju. Pagal iš anksto nustatytą grafiką 2019 m. gruodžio 7 d. dirbo nuo 20.30 val. iki 2019 m. gruodžio 8 d. 8.30 val. 2019 m. gruodžio 7 d., 21.51 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. J. tarnybiniu automobiliu VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), pagal V. S. pranešimą, kad sugrįžo iš įkalinimo įstaigos neblaivus buvęs jos vyras, rėkavo ir užmigo bendroje vonioje, vaikai labai išsigandę. Atvykus nurodytu adresu, paaiškėjo, kad daugiabučio namo 5 aukšto koridoriaus bendro naudojimo vonioje miegojo neblaivus V. S.. Pranešėja V. S. paaiškino, kad jos buvęs sutuoktinis šiuo adresu nėra registruotas ir yra nepageidaujamas, tarp jos ir buvusio sutuoktinio jokio konflikto nebuvo, fizinio smurto pastarasis nenaudojo, bet šiuo metu bute esantys jų nepilnamečiai vaikai dėl neblaivaus tėvo neprognozuojamo elgesio bijo išeiti į bendrą koridorių. V. S. pareiškimą-skundą pateikti atsisakė. A. J. pabudino V. S. ir šis buvo paprašytas eiti kartu į tarnybinį automobilį, pažeidimo dėl viešosios tvarkos (neblaivus gulėjo viešoje vietoje – bendro naudojimo vonioje ) įforminimui. Einant laiptine iki tarnybinio automobilio, V. S. keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kadangi V. S., vedamas į tarnybinį automobilį, nesipriešino, tai A. J. vedė paėmęs jį už vienos rankos (tam, kad jis būtų kontroliuojamas), o S. V. ėjo priekyje jų. Atėjus prie tarnybinio automobilio, stovėjusio prie įėjimo į daugiabutį gyvenamąjį namą, S. V. atrakino automobilio galines duris ir jau atidarinėjo sulaikymo patalpų duris (grotas). V. S., stovėdamas prie automobilio galinių durelių, staiga atsisuko į A. J. ir tuo pačiu momentu, dešine ranka išsitraukęs iš striukės kišenės dujų balionėlį, laikydamas jį ištiestoje rankoje, papurškė dujomis A. J. į veidą. Viskas įvyko labai greitai. S. V. matė, kad A. J. stengdamasis išvengti dujų čiurkšlės, šiek tiek pasuko galvą į dešinę pusę. Iš karto po dujų papurškimo į veidą, A. J. V. S. atžvilgiu panaudojo kovinių imtynių veiksmus: spyrė koja, bet ja V. S. nepataikė. Jis viena ranka, atrodo, už rankos laikė V. S., o kita sudavė V. S. į galvos sritį ir pargriovė jį ant žemės, kad šis būtų neutralizuotas ir nekeltų grėsmės jų sveikatai. Tada S. V. pribėgo prie jų, V. S. tuo momentu veržėsi atsikelti, todėl S. V. teleskopine lazda vieną kartą jam sudavė per koją, po ko V. S. uždėjo antrankius. A. J. nuėjo nuo jų toliau ir per radijo ryšį budėtojui pranešė apie įvykį ir išsikvietė GMP. Į įvykio vietą buvo iškviestas kitas policijos ekipažas. V. S. buvo pristatytas į Širvintų RPK. Į įvykio vietą atvykę medikai apžiūrėjo A. J. ir jį išvežė į gydymo įstaigą. Kadangi V. S. veidas ir vienos rankos pirštai buvo nubrozdinti, buvo nutarta, kad reikia iškviesti kitą GMP ekipažą, kad ir jį apžiūrėtų. GMP medikas V. S. apžiūrėjo jau Širvintų RPK. V. S. nesiskundė nei jiems, nei jį apžiūrinčiam medikui, kad jam skauda rankos pirštą. Vilniaus apsrities VPK OVS budėtojas jam nurodė V. S. pristatyti į Vilniaus apskrities VPK OVS, bei informavo, kad ikiteisminį tyrimą pradės Nusikalstamų veikų registravimo skyrius (1 t., b. l. 93-94).
Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su V. S. yra išsituokusi. Gyvena su nepilnamečiais vaikais, adresu (duomenys neskelbtini), o V. S. gyvena atskirai nuo jų. 2019 m. lapkričio 13 ar 15 d. jis grįžo iš įkalinimo įstaigos, kur atlikinėjo arešto bausmę. 2019 m. gruodžio 7 d., apie 21.40 val. jos nepilnametis sūnus pamatė, kad daugiabučio namo penktojo aukšto, kur ji su vaikais gyvena, bendro naudojimo vonioje neblaivus miega jo tėvas V. S.. Į jų butą jis prieš tai nebuvo atėjęs. Vaikai jo neblaivaus labai bijo. (duomenys neskelbtini) amžiaus dukra išsigandusi pradėjo šaukti, bijodama, kad tėvas prabus ir veršis į jų butą. Todėl V. S. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams ir vienam iš jų užėjus į jos butą, ji paaiškino situaciją. Pareiškimo nerašė. Norėjo, kad policininkai V. S. iš jų aukšto išvestų. Matė, kaip vienas policijos pareigūnas jį prižadino. V. S. prabudęs nekonfliktavo, policijos pareigūnai jam nurodė eiti. Jis jiems neprieštaravo, nesipriešino, todėl jam antrankių nedėjo ir nebuvo suėmę už rankos. V. S. ėjo pirmas, o policijos pareigūnai ėjo jam iš paskos. V. S. irgi ėjo laiptine per porą aukštų nuo jų atsilikusi. Negirdėjo, ar V. S. keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Girdėjo, kaip policininkai jam liepė greičiau eiti, lipti. Matė, kaip V. S. ir policininkai priėjo prie policijos tarnybinio automobilio iš galinės pusės. Vienas policininkas atidarė galines duris. Ji buvo laiptinėje ir viską matė pro langą. Ta vieta, kur stovėjo policijos automobilis buvo apšviesta nuo virš įėjimo į laiptinę esančio apšvietimo. V. S. nuo jų buvo už 20-30 metrų. Viską stebėjo iš šono. Vienas pareigūnas stovėjo į ją atsisukęs nugara, V. S. stovėjo priešais jį – į V. S. atsisukęs veidu, o kitas pareigūnas buvo už atidarytų policijos automobilio durų. V. S. matė, kad V. S. iš dešinės striukės kišenės ranka ištraukė dujų balionėlį ir juo mosikavo palei policininko, kuris stovėjo į ją nugara, veidą. Nematė, ar purškė iš balionėlio. Tuomet pamatė, kad policininkas, kuriam palei veidą V. S. mosikavo balionėliu, koja spyrė V. S. į priekinę kūno dalį (pilvą ar krūtinę) ir kumščiu sudavė į veidą, po ko V. S. griuvo, dešiniąja veido puse ant asfalto. Viskas įvyko labai staigiai. Po to V. S. buvo uždėti antrankiai ir iškviesta GMP. Tuomet V. S. buvo įsodintas į policijos tarnybinį automobilį (1 t., b. l. 99-100).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. J. nustatytas abiejų akių vokų ir periokulinių sričių nudegimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus veido sritį chemine medžiaga. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas pagal savo pobūdį vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 50).
2019 m. gruodžio 8 d., 00.44 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ V. S.nustatytas 2,09 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 104).
2019 m. gruodžio 8 d. nukentėjusysis A. J. pateikė dujų balionėlį „Pfeffer Ko Jet“; daiktų apžiūros protokole užfiksuota dujų balionėlio apžiūra (1 t., b. l. 40, 65-68).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, visiškai įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiojo A. J., liudytojo S. V., liudytojos V. S. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. specialisto išvada, alkotesterio duomenimis, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, t. y. yra įrodyta, kad V. S. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Skiriant bausmę V. S., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tyčią; į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis teistas, 4 kartus, už smurtinius nusikaltimus (1 t., b. l. 134-138), administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2017 m. (1 t., b. l. 152-154), nedirba (1 t., b. l. 156). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad anksčiau paskirtos bausmės (laisvės apribojimas, areštas) nedavė teigiamų rezultatų. Kaltinamasis tinkamų išvadų nepadarė ir nepraėjus vienam mėnesiui nuo bausmės atlikimo, vėl pažeidė įstatymą. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė, pripažino turimą problemą dėl alkoholio vartojimo ir nurodė, kad sutinka gydytis nuo alkoholizmo, ketina dirbti, sutinka atlyginti turtinę ir dalį prašomos priteisti neturtinės žalos, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, suteikiant kaltinamajam dar vieną galimybę pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metams, bei atsižvelgiant į nusikalstamo veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką V. S. padarė neblaivus, pats sutiko gydytis nuo alkoholizmo, todėl jam skiriamas ir įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo. Teismas neskiria kaltinamajam prokuroro siūlomo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes tai laiko pertekline priemone, kadangi asmeniui jau paskirtas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Šio baudžiamojo proceso metu buvo pateikti 3 civiliniai ieškiniai.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 33,58 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidų (2 t., b. l. 6-9). Nukentėjusiajam sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos dėl patirtų sveikatos sužalojimų, kuriuos, kaip nustatyta, padarė kaltinamasis. Taigi, turtinė žala buvo padaryta kaltais V. S. veiksmais. Nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis (2 t., b. l. 9). V. S. bylos nagrinėjimo metu sutiko aptariamą žalą atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 33,58 Eur suma bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovo prašomos priteisti 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pareiškė 145,54 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl A. J. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. išmokėtos ligos išmokos (2 t., b. l. 19-23). Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo nedarbingas dėl V. S. padaryto sužalojimo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko ir su šiuo civiliniu ieškiniu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo šio civilinio ieškovo naudai priteistina 145,54 Eur žalos suma.
Nukentėjusysis A. J. pareiškė 1 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl V. S. nusikalstamais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos (2 t., b. l. 30-31). Nukentėjusysis nurodė, kad dėl neteisėtų V. S. veiksmų patyrė traumą, dėl kurios buvo nedarbingas 5 dienas, patyrė fizinį skausmą, moralinį pažeminimą ir didelius nepatogumus; regėjimas buvo sutrikęs apie 3 savaites, negalėjo atlikti darbų buityje, dėl jo sužalojimo išsigandęs ir jo mažametis vaikas. Nukentėjusiojo teigimu, jis iki šiol nėra atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, patiria dvasinius išgyvenimus.
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad A. J. dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta normali policijos pareigūno, teisėtai vykdančio savo pareigas, veikla, dėl ko jis 5 dienas buvo nedarbingas. Neabejotina, kad susiklosčiusios aplinkybės, kaip teigia ir pats nukentėjusysis, sukėlė jam neigiamus dvasinius išgyvenimus. Kaltinamasis mano, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė ir nurodė, kad nukentėjusiajam sutiktų atlyginti 500 Eur neturtinės žalos. Spręsdamas moralinės nuoskaudos atlyginimo klausimą bei priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertina byloje esančius duomenis, tai, kad nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jam buvo sukelti kokie nors neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo būklė ir šiuo metu būtų bloga, kad būtų nustatyti išliekamieji reiškiniai. Be to, pažymėtina, kad, nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kuris turi būti pasiruošęs įvairioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų priešiškumui jo atžvilgiu. Pareigūnų reakcija į tarnybos metu patiriamas neigiamas emocijas, nepagarbą ir nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams turėtų būti ne tokia jautri, kaip asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Todėl vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai tokią žalą patiria tam nepasirengę asmenys. Policijos pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami fiziškai, psichologiškai, jų veikla siejama ir su asmeniniu pavojumi. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas tarnybos metu, yra numatytas kompensacijų išmokėjimo mechanizmas Vidaus tarnybos statute. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamojo 500 Eur neturtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti jam laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant V. S. pradėti dirbti; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei gydytis nuo alkoholizmo.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2019 m. gruodžio 8 d.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. gruodžio 8 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo V. S. 33,58 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš civilinio atsakovo V. S. 145,54 Eur.
Civilinio ieškovo A. J. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš civilinio atsakovo V. S. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Įsitesėjus nuosprendžiui, dujų balionėlį sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.