Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-07-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-17561-819/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-18
Bylos Nr.
e2YT-17561-819/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11813-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Pareiškėjas
A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-17561-819/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11813-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio veiksmų. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja antstolis Irmantas Gaidelis, Luminor Bank AB, R. V., UAB „Gotas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, UAB „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. V., UAB „Euremsta“ ir D. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolio 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainavimo Nr. S-18-8-6169, paskirti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą, ir tik atlikus profesionalų turto vertinimą skelbti turto varžytynes.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/00779 atliekamas apie 145 644,76 Eur skolos išieškojimas iš jo ir skolininkės R. V.. Antrosiose varžytynėse už 4 050 Eur kainą buvo parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir už 13 779 Eur kainą buvo parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir rąstinis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad pareiškėjui liko net 127 815,76 Eur skolos likutis. Todėl pareiškėjas suinteresuotas, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kurio antrosios varžytynės neįvyko, būtų įkainotas profesionaliai ir objektyviai, kad iš jo pardavimo būtų galima tikėtis kuo didesne apimtimi padengto skolos likučio. Nepaisant to, antstolis 2018 m. balandžio 10 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriuo įkainojo Žemės sklypą 23 750 Eur suma, nors pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jo vertė rinkoje yra ženkliai didesnė. Patvarkyme antstolis nurodė, kad Žemės sklypas įkainotas minėtai sumai atsižvelgiant į skelbimus internetiniuose tinklalapiuose apie panašių parduodamų objektų kainas, VĮ Registrų centro duomenis apie pateikiamas galiojančias turto rinkos vertes, į jau skelbtų ir neįvykusių šio turto varžytynių kainas ir į tai, kad jos neįvyko, į areštuoto turto patrauklumą nekilnojamojo turto rinkoje, į hipotekos kreditoriaus nuomonę, į sklypo išdėstymą, paskirtį, našumo balą. Pareiškėjo teigimu, antstolis Žemės sklypo įkainojimą atliko netinkamai, nes ji nustatyta antstolio ir hipotekos kreditoriaus subjektyviomis nuomonėmis bei kitais nepatikimais kriterijais, tokiais kaip internetinių portalų skelbimais ir VĮ Registrų centro duomenimis apie masinį turto vertinimą. Pareiškėjui nekyla abejonių, kad turto vertinimas, atliktas individualiai, vietoje apžiūrint turtą, atsižvelgiant į jo ypatybes ir esamą būklę yra daug tikslesnis, nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ Registrų centro administruojamame nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad skundžiamame 2018 m. balandžio 10 d. patvarkyme antstolis nenurodė, kokiais objektyviais ir patikimais duomenimis įkainojo Žemės sklypą ir kodėl nebuvo paskirta Žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizė.

Antstolis 2018 m. balandžio 18 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad antstolis vykdo priverstinius vykdymo veiksmus iš įkeisto pagal sutartinės hipotekos sandorį turto – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ha ploto Žemės sklypo. 2015 m. liepos 22 d. patvarkymu nutarta įkeistą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių, įkeistas turtas įkainotas. Prieštaravimų dėl turto įkainavimo pateikta nebuvo. Specialiame internetiniame tinklalapyje 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės. Pirmosios turto varžytynės, išskyrus įkeisto buto, neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Todėl 2017 m. spalio 16 d. buvo paskelbtos antrosios areštuoto turto varžytynės. Tačiau šios varžytynės buvo atšauktos, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas skolininkės R. V. skundą, sustabdė vykdomąsias bylas ir jose atliekamus veiksmus. Išnagrinėjęs skolininkės skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 4 d. nutartimi jį atmetė. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, 2018 m. vasario 14 d. patvarkymu vykdomoji byla atnaujinta ir 2018 m. vasario 21 d. buvo paskelbtos antrosios areštuoto turto varžytynės. 2018 m. kovo 15 d. antstolių kontoroje buvo gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuris buvo netenkintas tiek 2018 m. kovo 22 d. antstolio patvarkymu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi. Minėta nutartimi teismas pasisakė ir dėl skolininko nesąžiningumo bei skyrė jam baudą. 2018 m. kovo 23 d. paskelbti antrosiose varžytynėse parduodamo turto, išskyrus Žemės sklypo, laimėtojai. Žemės sklypo antrosios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymu Nr. S-18-8-6169 Žemės sklypas įkainotas nustatant naują 23 750 Eur vertę. Netenkindamas pareiškėjo skundo dėl šio patvarkymo panaikinimo, antstolis nurodė, kad įstatymas jam suteikia diskrecijos teisę tiek skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tiek įkainoti turtą pačiam. Nustatant naują Žemės sklypo vertę buvo atsižvelgta ne tik į skelbimus internetiniuose tinklalapiuose, VĮ Registrų centro pateikiamą turto vertę, hipotekos kreditoriaus nuomonę, tačiau į jau skelbtų ir neįvykusių varžytynių kainas ir į tai, kad jos neįvyko, kas teismų praktikoje laikoma vienu iš argumentu apsprendžiant turto vertę, į areštuoto turto patrauklumą nekilnojamojo turto rinkoje, į sklypo išsidėstymą, paskirtį, našumo balą. Antstoliui nusprendus turtą įkainoti pačiam, teisės aktai nenustato jam pareigos patvarkyme papildomai aiškinti, kodėl vykdymo procese buvo nuspręsta neskirti turto vertės nustatymo ekspertizės. Antstolio manymu, pareiškėjo tikslas yra tik skųsti antstolio veiksmus, nes jis nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl antstolio nustatytos Žemės sklypo rinkos vertės, nepateikė prašymo skirti vykdymo procese Žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, o iš karto pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nurodydamas, kad Žemės sklypas buvo įkainotas netinkamai, nepateikia jokių įrodymų, o dėsto tik abstrakčias prielaidas ir samprotavimus.

Suinteresuoti asmenys Luminor Bank AB, R. V., UAB „Gotas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, UAB „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. V., UAB „Euremsta“, D. N. teismui atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstoliui Irmantui Gaideliui buvo pateiktas ir jo 2015 m. gegužės 15 d. priimtas vykdyti Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2015 m. balandžio 27 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 14-1865 dėl 127 174,57 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 126 816,44 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki visiško įvykdymo, išieškojimo iš solidarių skolininkų A. V. ir R. V. išieškotojo Luminor Bank AB naudai pagal sutartinės hipotekos sandorį, identifikavimo kodas 01120070017398, įkeistas turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 1-8, 19, t. I). 2015 m. gegužės 15 d. turto arešto aktu šis įkeistas turtas, tame tarpe Žemės sklypas, buvo antstolio areštuotas, nenurodant areštuojamo turto vertės (v.b.l. 21-23, 30, t. I), 2015 m. gegužės 15 d. patvarkymu vykdymo proceso šalims pasiūlant per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti raštu nuomonę dėl areštuoto turto vertės, pateikti galimai turimus per praėjusius metus atliktus šio turto vertinimus (v.b.l. 24, t. I). Tokios nuomonės pareiškėjas antstoliui nepateikė. 2015 m. gegužės 19 d. Žemės sklypas antstolio buvo apžiūrėtas vietoje (v.b.l. 34, t. I), 2015 m. liepos 21 d. surinkti duomenys apie Žemės sklypo savybes, vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu – 26 567 Eur 2007 m. birželio 5 d. duomenimis, 21 000 Eur 2015 m. liepos 21 d. duomenimis (v.b.l. 89, 90, t. I), panašių žemės sklypų pardavimo kainas internetiniuose portaluose – kainą už arą svyruoja nuo 1330,77 Eur iki 2314,37 Eur (86-88, t. I). Įvertinęs šiuos duomenis, taip pat išieškotojo siūlymą dėl Žemės sklypo rinkos vertės – 37 500 Eur (v.b.l. 8, t. I), 2015 m. liepos 22 d. patvarkymu antstolis Žemės sklypą įvertino būtent išieškotojo nurodoma verte 37 500 Eur (v.b.l. 99, t. I). Šis patvarkymas pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 27 d. (v.b.l. 138, t. I). Pareiškėjas prieštaravimų dėl šios nustatytos Žemės sklypo vertės nepateikė.

2015 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu antstolis paskelbė Žemės sklypo varžytines Nr. 111024, kuriose pradinė jo pardavimo kaina buvo nurodyta 30 000 Eur (v.b.l. 166-167, t. I). Šios varžytinės 2015 m. spalio 23 d. antstolio patvarkymu buvo sustabdytos pareiškėjui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų ir Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. spalio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-43258-808/2015 sustabdžius jų vykdymą iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų (v.b.l. 201, 182-183, t. I, v.b.l. 3, t. II). Šis pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-44124-959/2015 (v.b.l. 12-14, t. II), kuri įsiteisėjo 2016 m. birželio 2 d. (v.b.l. 72-73, t. II). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-15199-141/2016, šioje vykdomojoje byloje buvo sustabdytas išieškojimas iš R. V., teismui priėmus jos pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo (v.b.l. 51, t. II), kuris buvo atnaujintas antstolio 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-17460-912/2017, palikus R. V. pareiškimą nenagrinėtu (v.b.l. 111, 101, t. II). 2017 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu antstolis ir vėl paskelbė pirmąsias Žemės sklypo varžytines Nr. 143340 (v.b.l. 14-16, t. III), kurios 2017 m. spalio 16 d. antstolio patvarkymu buvo pripažintos neįvykusiomis, nes varžytinėse nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis (v.b.l. 28, 30-31, t. III). Tuo pačiu 2017 m. spalio 16 d. patvarkymu antstolis pasiūlė išieškotojams perimti Žemės sklypą už pradinę turto pardavimo kainą, su kuo išieškotojai nesutiko (v.b.l. 34, t. III).

2017 m. spalio 16 d. patvarkymu antstolis paskelbė antrąsias Žemės sklypo varžytines Nr. 145104, kuriose pradinė jo pardavimo kaina buvo nurodyta 22 500 Eur (v.b.l. 58-59, t. III). Šios varžytinės 2017 m. lapkričio 17 d. antstolio patvarkymu buvo atšauktos R. V. pateikus skundą dėl antstolio veiksmų ir Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-45811-860/2017, sustabdžius jų vykdymą iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus R. V. skundą dėl antstolio veiksmų (v.b.l. 71-72, 73, 85, 87, t. III). Be to, šiuo antstolio patvarkymu buvo sustabdyta ir vykdomoji byla. R. V. skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-46324-541/2017 (v.b.l. 102-103, t. III), kuri įsiteisėjo 2018 m. vasario 13 d. (v.b.l. 114-116, t. III). 2018 m. vasario 14 d. patvarkymu antstolis vykdomąją bylą atnaujino (v.b.l. 117, t. III), o 2018 m. vasario 21 d. patvarkymu ir vėl paskelbė antrąsias Žemės sklypo varžytines Nr. 150377 (v.b.l. 17, t. IV). Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. vasario 21 d. patvarkymą bei paskirti Žemės sklypo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti eksperto kandidatūrą (v.b.l. 25-27, t. IV). Nors pareiškėjas ir vėl prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki šio skundo išnagrinėjimo – Žemės sklypo varžytinių sustabdymą, šis pareiškėjo prašymas buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-13579-868/2018 (v.b.l. 46, t. IV). Todėl varžytinės baigėsi – jas antstolis 2018 m. kovo 26 d. patvarkymu pripažino neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis (v.b.l. 54, 58, t. IV). 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-14559-779/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo minėtą pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir jį atmetė kaip nepagrįstą (v.b.l. 65-66, t. IV). Išieškotojams nesutikus perimti iš antrųjų varžytinių neparduoto Žemės sklypo, antstolis 2018 m. balandžio 10 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriuo Žemės sklypą įkainojo 23 750 Eur suma (v.b.l. 79-78, t. IV). Šiame patvarkyme antstolis nurodė tokią Žemės sklypo rinkos vertę nustatęs atsižvelgęs į skelbimus internetiniuose tinklalapiuose apie panašių parduodamų objektų kainas, VĮ Registrų centro duomenis apie pateikiamas galiojančias turto rinkos vertes, į jau skelbtų ir neįvykusių šio turto varžytinių kainas ir į tai, kad jos neįvyko, į areštuoto turto patrauklumą nekilnojamojo turto rinkoje, į hipotekinio kreditoriaus nuomonę, į sklypo išdėstymą, paskirtį, našumo balą. Aplinkybę, kad tai antstolis vertino, patvirtina vykdomojoje byloje surinkti duomenys, tame tarpe 2018 m. balandžio 9 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 44/116228 – jame Žemės sklypo rinkos vertė nurodyta 26 567 Eur 2007 m. birželio 5 d. duomenimis, www.registrucentras.lt skelbiama Žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu nuo 2018 m. sausio 1 d. – 20 300 Eur, 2018 m. balandžio 9 d. www.aruodas.lt esantys skelbimai apie panašių žemės sklypų pardavimo kainas – vieno aro kaina svyruoja nuo 1 719 Eur iki 1 016 Eur, išieškotojo Luminor Bank AB nuomonė – 23 750 Eur (v.b.l. 67, 70-75, t. IV).

Pareiškėjas skundu nesutinka su šiuo antstolio patvarkymu, skundą motyvuodamas iš esmės tuo, kad Žemės sklypo vertei nustatyti turėjo būti skiriama ekspertizė. Pareiškėjo teigimu, ji negalėjo būti nustatyta antstolio, remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat tokiais subjektyviais kriterijais kaip panašių objektų pardavimo kaina, nurodyta viešuose interneto tinklalapiuose.

Teismas sutinka su pareiškėju, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Tačiau, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi jokio pagrindo sutikti su pareiškėju, kad vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/00779 antstolis šios pareigos tinkamai neatliko.

Pirmiausia pareiškėjas nurodo, kad antstolis ginčijamu patvarkymu apskritai neturėjo teisės nustatyti Žemės sklypo rinkos vertės pats, nepasitelkęs eksperto. Teismas su tokiu pareiškėjo argumentu sutikti neturi pagrindo, nes jis prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio nuostatoms. Pagal šio straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomonę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 str. 2 d.).

Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas šioje vykdomojoje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka neteikė antstoliui prieštaravimų dėl Žemės sklypo rinkos vertės, tiek ją antstoliui nustačius 2015 m. liepos 22 d. patvarkymu, tiek ją antstoliui nustačius 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymu. Pareiškėjas, ir šiuo metu nepasinaudojęs teise teikti prieštaravimus, iš karto pateikė antstoliui skundą dėl 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymo. Skunde pareiškėjas nenurodė, kokie vykdomojoje byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą antstoliui abejoti Žemės sklypo rinkos verte, nurodyta skundžiamame patvarkyme, tokių duomenų prie skundo nepridėjo, nepateikė jų į šią bylą iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos. Byloje taip pat nustatyta, kad tik priėmęs jam pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti šioje vykdomojoje byloje, antstolis skatino pareiškėją ne tik teikti nuomonę dėl Žemės sklypo rinkos vertės, bet galimai ir turimus jo vertės nustatymo dokumentus. Pareiškėjas į šiuos antstolio siūlymus ne tik visiškai nereagavo, bet ir įsibėgėjus vykdymo procesui – paskelbus antrąsias Žemės sklypo varžytines, nepagrįstai – nepateikdamas jokių jo abejones dėl vykdymo procese nustatytos Žemės sklypo vertės pagrindžiančių įrodymų, ėmė ginčyti dar 2015 m. liepos 22 d. patvarkymu antstolio nustatytą Žemės sklypo rinkos vertę. Toks pareiškėjo elgesys įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintas piktnaudžiavimu procesu. Šių byloje nustatytų aplinkybių visuma liudija, kad pareiškėjas šioje vykdomojoje byloje nebendradarbiavo su antstoliu dėl Žemės sklypo rinkos vertės nustatymo, todėl ir šis jo teikiamas skundas, kaip ir ankstesni, grindžiamas ne įrodymais, o prielaidomis, vertintinas kaip siekis vilkinti vykdymo procesą, o ne nustatyti tikrąją Žemės sklypo rinkos vertę.

Pareiškėjas skunde, nenurodydamas jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti antstolio 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymu nustatyta Žemės sklypo rinkos verte, teigia, kad šio patvarkymo neteisėtumą pagrindžia tai, jog juo nustatydamas Žemės sklypo rinkos vertę antstolis nepagrįstai rėmėsi nekilnojamojo turto registre nurodyta Žemės sklypo rinkos verte, nustatyta masinio vertinimo būdu, taip pat interneto tinklalapiuose viešai skelbiama panašių žemės sklypų pardavimo kaina. Su tokiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Teismo vertinimu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, ką akcentavo ir antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, kad 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymu Žemės sklypo rinkos vertė buvo nustatyta neįvykus antrosioms Žemės sklypo varžytinėms. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, tokiam išieškojimui netaikomas CPK 723 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ribojimas; antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718-722 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje skundą, bylos Nr. 3K-3-71/2011). Tokiu atveju būtina įvertinti aplinkybę, kad varžytinės jau buvo skelbtos anksčiau, jose parduodamo turto kainą nustatant pagal didesnę turto rinkos vertę, tačiau varžytinės neįvyko, neatsiradus pirkėjų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turto nerealizavimo varžytinėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003, 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005). Būtent tai antstolis ir padarė, nes skundžiamu patvarkymu, įvertinęs išieškotojo nuomonę, ką numato CPK 681 straipsnio 1 dalis, Žemės sklypo rinkos vertę nustatė šiek tiek didesnę nei Žemės sklypo pardavimo kaina, nustatyta antrosiose Žemės sklypo varžytinėse, už kurią Žemės sklypo parduoti nepavyko. Teismo vertinimu, nustatydamas Žemės sklypo rinkos vertę skundžiamu patvarkymu antstolis pagrįstai vertino ir nekilnojamojo turto registro duomenis apie Žemės sklypo rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nekilnojamojo turto rinkos kainų tendencijos laikotarpiu tarp atliktų turto įkainojimų nurodomas kaip vienas iš kriterijų, kuriuo antstolis turi remtis spręsdamas dėl turto rinkos vertės nustatymo CPK 681 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Byloje nustatyta, kad antstoliui nustatant Žemės sklypo rinkos vertę 2015 m. liepos 22 d. patvarkymu jo vertė buvo 21 000 Eur, o nustatant Žemės sklypo rinkos vertę skundžiamu patvarkymu – 20 300 Eur, t. y. ji mažėjo. Vien tai, kad ši vertė buvo nustatyta masinio vertinimo būdu, nesudaro pagrindo abejoti, jog ji neatitiko tikrosios Žemės sklypo rinkos vertės, nes, kaip minėta, tokioms pareiškėjo abejonėms pagrįsti byloje nėra jokių įrodymų (CPK 178 str.).

Taigi, įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, jog antstolis, priimdamas 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymą, elgėsi neteisėtai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir