- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-21
- Bylos Nr.
- 2-224-906/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- R. K.
dalyvaujant ieškovei G. K. ir jos atstovei adv. V.Pargaliauskienei, išvadą teikiančios institucijos Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V.Satkevičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui R. K., išvadą teikiančiai institucijai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendro turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2014-04-30 kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 20, dėl sutuoktinio kaltės. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes. Nustatyti nepilnamečių vaikų R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas ją. Priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės. Paskirti ją vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisti išlaikymo įsiskolinimą 3600 Lt paskaičiuota nuo 2013-11-01. Taip pat prašo padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos, moralės ir paramos pareigas, ignoruoja bendro gyvenimo taisykles. Atsakovas apie pusmetį neremia šeimos materialiai. Teigia, kad jai vienai tenka rūpintis šeima. Atsakovas nuolat girtauja, nedirba ir nesistengia uždirbti lėšų šeimai išlaikyti. Apsvaigęs atsakovas nekoordinuoja savo elgesio, neadekvačiai elgiasi. Santykiai pašlijo po vaikų gimimo, kadangi vaikai gimė nenatūraliu būdu atsakovas ja pavadino „invalide“, tuo labai įžeidė. Atsakovas dažnai ją baugina fiziniu susidorojimu.
Atsiliepimas
Ieškinio kopija su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo įteikti atsakovui pasirašytinai 2014-05-09 (b.l. 20). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo nepareiškė. Siųsti šaukimai į teismo posėdžius atsakovui neįteikti, ant pašto siuntų nurodyta, kad adresatas išvykęs į užsienį. Ieškovės nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) Norvegijoje atsiliepė, asmuo prisistatęs, kaip atsakovo darbdavys, kuris atsisakė pateikti duomenis apie save, nurodė tik elektroninio pašto adresą, kuriuo galima su juo susisiekti. Į teismo siųstą el. pranešimą atsakymas negautas. Pažymėtina, kad Sodros duomenimis atsakovas yra nedirbantis. Nors teismo šaukimai atsakovui asmeniškai ir neįteikti, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 121 str. „Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šios straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.“ Šiuo atveju atsakovas gavęs teismo pranešimą apie iškeltą bylą, ignoravo pareigą pateikti atsiliepimą, nevykdė pareigos pranešti apie pašto korespondencijos adreso pasikeitimą, todėl procesiniai dokumentai, įskaitant teismo šaukimus išsiųsti paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.
Teismo posėdyje dalyvavusi ieškovė G. K. ieškinį palaikė iš dalies. Dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams atsisakė savo reikalavimo, likusioje dalyje ieškinį palaikė. Teigia, kad jos ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nuolat girtauja, nedirba, nesistengia prisidėti prie šeimos išlaikymo, būdamas neblaivus grasina susidorojimu jei ji kreipsis į teismą. Į policiją niekada nesikreipė, nes nebuvo fizinio smurto. Jų santykiai pašlijo prieš maždaug prieš 5 metus, po vaikų gimimo, teigia atsakovas ją labai įžeidęs pavadinęs „invalide“ nes vaikai gimė ne natūraliu būdu. Šeimos nebesudaro, bendro ūkio nebeveda jau keli metai. Ypač santykiai pašlijo nuo praeitų metų rudens. Šiuo metu atsakovas nieko jai nesakęs išvyko į užsienį, galimai dirbti. Tai pasisakė tik vyresniajam vaikui. Paskutinį karta atsakovas buvo uždarbiauti užsienyje 2013 m. vasarą. Tada jis parvežė šiek tiek pinigų apipirko vaikus, nupirko automobilį, jai pinigų nedavė. Pats atsakovas yra praradęs teisę vairuoti. Šiuo metu automobilio raktelius yra išsivežęs, todėl negali naudotis automobiliu. Po to atsakovas dar kurį laiką dirbo uždarbiavo, tačiau šeimai pinigų neparnešdavo, viską išleisdavo savo reikmėms, kiek uždirbdavo nežino. Pripažįsta, kad atsakovas pernai parūpimo malkų žiemai. Teigia ieškovė viena išlaikanti šeimą. Jos pajamos apie 1000 Lt/mėn. Atsakovo pajamos jai nežinomos, tačiau jis yra sveikas darbingas ir galintis dirbti. Bendrų kreditorių neturi, apie atsakovo kreditorius nežino, tik žino, kad jam buvo skirta bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kiek tiksliai nežino, nes atsakovas nepasakojo. Vaikai yra vidutinių poreikių. Vaikams ji skiria didžiąją dalį savo pajamų. Taip pat ją ir vaikus remia jos motina. Su atsakovu nekilnojamojo turto nėra įgiję. Gyvena jos motinai priklausančiame name. Prašo jai palikti automobilį, šeimai jis reikalingas, o atsakovui neturinčiam vairuotojo pažymėjimo vis tiek nereikalingas. Taip pat prašo palikti virtuvės baldų komplektą, kuris pagamintas pagal išmatavimus specialiai tai virtuvei, taip pat viryklę ir šaldytuvą, kurie būtini vaikų poreikių patenkinimui. Už jai tenkančia didesnę dalį turto sutinka sumokėti kompensaciją. Ieškovė kategoriškai nesutinka taikytis su atsakovu, teigia ir taip yra prisikentėjusi.
Liudytoja L. Š., paaiškino, kad ji yra ieškovės teta, atvyksta pas ieškovę 2-3 kartus per mėnesį. Labai dažnai atsakovą mato geriantį arba neblaivų. Jis neturi pastovaus darbo, ir neieško jo. Ieškovė jai ne kartą sakiusi, kad atsakovas grasina susidorojimu, jei ši kreipsis skyrybų, ar bandys prisiteisti išlaikymą. Pati nėra girdėjusi iš jo grasinimų. Mano, kad jų šeimoje dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas nes neprisideda prie šeimos išlaikymo ir vartoja alkoholį.
Liudytoja A. P. paaiškino, kad gyvena tame pačiame kaime, jos sūnus gyvena ieškovės kaimynystėje, todėl ji dažnai būna ieškovės kaimynystėje. Teigia, kad visas kaimas žino, jog atsakovas girtauja, bendrauja su netinkamais alkoholį vartojančiais asmenimis. Teigia dažnai ji mato neblaivų ar perkantį alkoholį. Ieškovę charakterizuoja labai teigiamai.
Teismo posėdyje dalyvavusi išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad ieškovės šeima nėra rizikos šeimų įskaitoje. Atsakovės šeima negali gauti socialinės paramos nes vyras neregistruotas darbo biržoje. Mano, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, todėl ieškinį palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismui pateikto prašymo bei rašytinio įrodymo – santuokos liudijimo (b. l. 7), teismas nustatė, kad R. K. ir G. K., (ikisantuokinė pavardė – „S.”) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 29. Santuokos metu šalims gimė du vaikai: R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9). Šalys nekilnojamojo turto nėra įgijusios (b.l. 10-11). Santuokos metu 2013-08-28 yra įgijusios automobilį BMW 318 TDS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Ieškovės pateiktais duomenimis automobilio vertė 3100 Lt su PVM (b.l. 13), nors ieškovė ieškinyje jį įvertino 2000 Lt. Šeimos gaunamos pajamos sudaro tik ieškovės atlyginimas, kuris truputį daugiau nei 1000 Lt/mėn. (b.l. 14). Sodros duomenimis atsakovas yra nedirbantis, paskutinį kartą dirbo nuo 2012-10-16 iki 2014-01-31 (b.l 27). Atsakovui 2011-09-28 yra skirta 4000 Lt bauda už KET pažeidimą, kuri mažina galimybę prisidėti prie šeimos išlaikymo. Duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (b.l. 38-39). Ieškovės duomenimis, jai žinomų kreditorių nėra. Ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai lanko mokyklą ir darželį yra vidutinių poreikių vaikai.
Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Šie santykiai yra santuokos pagrindas ir šeimos esmė. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis sutuoktinių pareigų pažeidimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Jei sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, jo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama (LR CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Įvertinus ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, bei byloje esančius rašytinius įrodymus darytina pagrįsta išvada, kad būtent atsakovo netinkamas elgesys, alkoholio vartojimas, nesirūpinimas šeima, nepagarbus elgesys, grasinimai, skirta didelė bauda už tyčinį kelių eismo taisyklių pažeidimą taip pat prisidėjo prie šeimos biudžeto mažėjimo, tokie atsakovo veiksmai sąlygojo santuokos iširimą. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas, dėl to bendras santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl termino susitaikymui skyrimo, pažymėtina, kad ieškovė kategoriškai tam prieštarauja, nes netiki, kad gali pasikeisti atsakovo elgesys, be to jis žinodamas apie vykstantį teisminį procesą dėl santuokos nutraukimo visiškai tai ignoruoja, todėl laikytina, kad susitaikymo termino skyrimas pakenktų ieškovės interesams (CPK 384 str. 3 d.). Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės.
Sutuoktinių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina, vaikais rūpinasi išlaiko ieškovė, atsižvelgus į vaikų teisių apsaugos institucijos išvadą geriausiai vaiko interesus atitinka gyvenimas su motina, todėl R. K. ir A. K., gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina.
LR CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.
Šioje byloje nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos yra šiek tiek didesnės nei minimalus atlyginimas, ji viena išlaiko vaikus, socialinių pašalpų negauna nes atsakovas nei dirbo nei registravosi darbo biržoje. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, ieškovės duomenimis atsakovas yra sveikas darbingas, pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu išvykęs dirbti į Norvegiją. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra vidutinių poreikių, yra sveiki, R. K. yra 14 m. amžiaus lanko mokyklą, A. K., yra 6 m. amžiaus, lanko darželį, ieškovės reikalaujama išlaikymo dydžio suma yra minimali suma, reikalinga būtiniausiems vaikų kasdieniniams poreikiams patenkinti. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais ieškinys dėl vaikų išlaikymo tenkintinas visiškai, priteisiant išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį po 300 Lt (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymas pradedamas skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos – 2014-04-30 iki vaikų pilnametystės. Ši suma yra mažesnė nei teismų praktikoje minima minimali vaikų išlaikymui skiriama suma. Pažymėtina, jog, iš esmės pasikeitus šalių materialinei padėčiai arba padidėjus vaiko poreikiams, išlaikymo dydis ir forma gali būti peržiūrimi CK 3.201 str. nustatytais pagrindais.
Kadangi ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo, be to esant duomenų, kad atsakovas kažkiek prisidėjo prie šeimos išlaikymo, nustatyta, kad parūpino malkų žiemai, todėl ieškinio atsisakymas šioje dalyje priimtinas ir byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).
Motina, su kuria lieka gyventi vaikas, skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (LR CK 3.157 str., 3.190 str.), nes nutraukus santuoką išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (LR CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Šalių dalintinas turtas įgytas santuokoje yra automobilis BMW 318TDS – 3100 Lt vertės, virtuvės baldai 600 Lt vertės, viryklė 200 Lt vertės, du šaldytuvai po 200 Lt vertės, lova – 500 Lt vertės, televizorius 500 Lt vertės ir skalbimo mašina 50 Lt vertės. Viso dalintino turto už 5350 Lt. Turtas padalintinas pagal ieškovės nurodytą variantą, tai atitinka ieškovės ir su ja liekančių gyventi nepilnamečių vaikų poreikius. Pažymėtina, kad dalintino turto sąmatoje ieškovė buvo nurodžiusi mažesnę kainą nei jos pačios gynybos pateiktoje pažymoje apie turto vertę. Taigi ieškovei atitenka turto už 4100 Lt atsakovui už 1250 Lt. Ieškovei tenkanti turto dalis yra 2850 Lt didesnė. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio priteisimo, teismas sprendžia jog yra pagrindas iš dalies nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, į tai, kad atsakovas mažai prisideda prie šeimos išlaikymo, neremia šeimos, todėl iš dalies teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo priteisia 1100 Lt kompensaciją.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 100 Lt žyminis mokestis. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Kadangi šalims yra priteisti priešpriešiniai reikalavimai tokiai pat sumai – po 1100 Lt, todėl įskaitymų būdu, laikytina, kad šalys viena kitai neskolingos.
Kadangi ieškovė, paduodant ieškinį teismo nutartimi buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 3 d.), todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis nuo kurio mokėjimo buvo atleista ieškovė. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra: 144 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 216 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (2 vaikai x 300 Lt x 12 mėn. x 3 %) ir 161 (dalintinas turtas 5350 Lt x 3 %). Kadangi dalį žyminio mokesčio t.y. 100 Lt jau buvo sumokėjusi ieškovė, todėl iš atsakovo priteistina valstybei 421 Lt.
Be to, nagrinėjant bylą susidarė 10,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei. Viso iš atsakovo Valstybei priteistina 431,89 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, apskundimas vykdymo nesustabdo (LR CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (LR CPK 385 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 20, tarp ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei G. K. palikti jos santuokinę pavardę – „K.“, o atsakovui R. K. – jo pavardę „K.“.
Nustatyti nepilnamečių vaikų R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina G. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. K., (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kiekvienam vaikui, nuo kreipimosi į teismą dienos - 2014-04-30 iki jų pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai skirtina vaikų R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, kuri priteistas lėšas tvarko uzufrukto teise.
Ieškovei G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tenka: automobilis BMW 318 TDS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3100 Lt vertės; virtuvės baldų komplektas 600 Lt vertės, dujinė viryklė 200 Lt vertės, šaldytuvas 200 Lt vertės. Iš viso turto už 4100 Lt.
Atsakovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tenka: lova 500 Lt vertės, televizorius 500 Lt vertės, skalbimo mašina 50 Lt vertės, šaldytuvas 200 Lt vertės. Viso turto už 1250 Lt.
Priteisti iš ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 1100 Lt (tūkstantį šimtą litų 00 ct) kompensaciją už jai atitekusį didesnės vertės turtą.
Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1100 Lt (tūkstantį šimtą litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Įskaityti priešpriešines ieškovei ir atsakovui priteistas sumas ir laikyti, kad šalys viena kitai neskolingos.
Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 431,89 Lt (keturis šimtus trisdešimt vieną litą 89 ct) bylinėjimosi išlaidų Valstybei, sumokant į VMI prie LR FM surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą 5660.
Priimti atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo R. K. ir A. K. ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai. Apskundimas vykdymo nesustabdo.
Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.