- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-244-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- H. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Advokatai
- Jonas Leikauskas, Algauda Šimkūnienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės H. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-289-647/2007 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei H. K. dėl bendraturtės sutikimo rekonstrukcijai, bei atsakovės H. K. priešieškinį dėl pažeistų teisių gynimo ieškovui M. M. , tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2006-12-07 ieškovas M. M. pateikė ieškinį, prašydamas leisti atlikti verandos ir gyvenamojo namo kambario pristatymą, griaunant esamą verandą prie jam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. sav., pagal pateikiamą projektą be atsakovės sutikimo. Nurodė, kad ieškovui ir atsakovei (ieškovo seseriai), lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, bei 21 ha žemės sklypas, kurį sudarė 20,14 ha žemės ūkio naudmenos ir 0,46 ha miško, esantys (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. 2001-09-14 sutartimi šalys atsidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą taip: atsakovės nuosavybėn perėjo patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-2 (36,60 kv.m. ploto), 1-3 (14,36 kv.m. ploto), 1-4 (13,02 kv.m. ploto), iš viso 63,98 kv.m. bendro ploto 1 aukšto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto indeksu 1A1m, turinčio 115,96 kv.m. ploto, o ieškovui nuosavybėn perėjo patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-1 (7,71 kv.m. ploto), 1-5 (21,07 kv.m. ploto), 1-6 (15,20 kv.m. ploto), 1-7 (8,0 kv.m. ploto), iš viso 51,98 kv.m. bendro ploto. Šalims nesugebėjus taikiai išspręsti ginčo dėl ūkinių pastatų ir žemės sklypo, atsakovė kreipėsi į teismą dėl atidalijimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006-03-10 sprendimu H. K. ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti realiąsias dalis: ieškovei H. K. paskirti 99371 kv.m. žemės ūkio paskirties sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą 2004-11-17 padalijimo projekte raidėmis DG, atsakovui M. M. paskirti 99371 kv.m. žemės ūkio paskirties sklypą, pažymėtą tame pačiame padalijimo projekte raidėmis CH; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti realiąsias dalis: ieškovei H. K. paskirti 5629 kv.m. namų valdos žemės sklypą, pažymėtą 2006-02-24 padalijimo projekte raide A, atsakovui M. M. paskirti 5629 kv.m. namų valdos žemės sklypą, pažymėtą minėtame padalijimo projekte raide B; nustatyti 208 kv.m. ploto servitutinį kelią, 2006-02-24 plane pažymėtą S2, ieškovei H. K. priskirtoje žemės teritorijoje įvažiavimui į atsakovo M. M. namų valdą; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinius pastatus taip:
1) H. K. paskirti ūkinį pastatą, pažymėtą plane 411 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, pažymėto plane indekso 511 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) M. M. paskirti ūkinį pastatą, pažymėtą plane indeksu 711p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, pažymėtą plane indeksu 611 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, pažymėto plane 511 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (garažą), pažymėtą plane indeksu 811p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (rūsį), pažymėtą plane indeksu 911b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po atidalijimo esantis M. M. priskirtoje teritorijoje, paliekamas bendram naudojimui; nustatyti 26 kv.m. ploto servitutinį kelią, pažymėtą plane S1 atsakovui priskirtinoje teritorijoje ieškovės priėjimui prie bendrai naudojamo šulinio pagal 2006-02-24 planą. Šį teismo sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2006-06-15 nutartimi paliko nepakeistą. Ieškovas norėjo vykdyti statybas, t.y. verandos ir gyvenamojo namo kambario pristatymą, griaunant esamą verandą jam priklausančiose namo, bei žemės sklypo dalyse, kurios yra atidalintos pagal minėtą sutartį, bei teismo sprendimą. Rekonstrukcijos projektas buvo parengtas. Pateikiamo projekto architektūriniai sprendiniai, bei konstrukciniai sprendimai atitinka statybos normas ir taisykles, ekologinius, higienos ir priešgaisrinius reikalavimus. Atsakovės teisės bei teisėti interesai nebus pažeisti. Norint vykdyti statybas, reikalingas atsakovės, kaip gretimo sklypo savininkės, sutikimas. Kadangi tarp šalių santykiai yra įtempti, nepavyksta pasiekti susitarimo. Siekiant teisinės taikos, interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių įgyvendinimo, yra pakankamas pagrindas leisti ieškovui atlikti statybos – rekonstrukcijos darbus be atsakovės sutikimo (LR CK 1.138 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė H. K. pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, prašydama ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti:
1) Įpareigoti ieškovą skubos tvarka tinkamai uždengti atsakovei priklausančioje namo dalyje išardytą stogą, tinkamai apskardinti dūmtraukį, kad palei dūmtraukį į atsakovės patalpas nenutekėtų vanduo, netrukdyti atsakovei naudotis bendru namo dūmtraukiu.
2) Įpareigoti ieškovą nugriauti priestato sieną, perkeliant ją 50 cm į ieškovo pusę, atitinkamai pakeisti kitas priestato konstrukcijas ir parengti statomo priestato projektą, suderintą su reikiamomis institucijomis, taip pat su atsakove kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininke, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas dar 2004 metais pradėjo jam priklausančio gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, pradėjo statyti namo priestatą. Statybą vykdė, nesuderinęs su atsakove, suardė stogo dangą virš jai priklausančios namo dalies, dėl to lyjant vanduo bėga į kambarį, užpila sieną, drabužius ir daiktus kambariuose. Be to, ieškovas savavališkai atitvėrė dalį bendrai priklausančios palėpės, taip pat ir atsakovei priklausančioje dalyje, išpjovė atsakovės dalyje lango išorinę konstrukciją ir stogo dangą, priestatą prileido virš atsakovės lango iki pat sienos ir savavališkai užėmė pusę metro atsakovei priklausančios namo sienos. Dėl nurodytų pažeidimų ji ne kartą kreipėsi į ieškovą prašydama juos ištaisyti, tačiau prašymai buvo ignoruojami. Pastaruoju metu ieškovas reikalavo sumokėti jam 1250 Lt neva už bendro dūmtraukio remontą. Atsakovei užkūrus krosnį, ieškovas dažnai savo namo dalyje uždaro dūmtraukį ir atsakovė negali naudotis krosnimi. Statydamas priestato sieną atsakovei priklausančios namo dalies pusėje, ieškovas neleistinai praplėtė priestatą 50 cm, užimdamas atsakovei priklausančios namo dalies sieną, tai atliko savavališkai, be suderinimo. Dėl to atsakovė buvo priversta kreiptis į valstybines institucijas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pranešė, kad statyba buvo vykdoma neteisėtai, negavus statybos leidimo, be tinkamai parengto ir suderinto projekto. Ieškovui surašytas savavališkos statybos aktas, pagal kurį statyba sustabdyta, tačiau statybos darbai buvo tęsiami ir priestatas iš išorės baigtas statyti (LR CK 1.138 str., 4.73 str., 4.82 str.).
Ieškovas M. M. atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė jo netenkinti, nes valstybinės institucijos, vykdančios statybos priežiūros teisėtumą, tik sustabdė ieškovui priklausančios gyvenamosios dalies rekonstrukcijos darbus, tuo pačiu leisdamos atlikti teisines procedūras, susijusias su statinio rekonstrukcijos leidimo išdavimu bei jos įteisinimu. Šalys naudojasi atskirais dūmtraukiais, todėl atsakovės teisės nėra pažeidžiamos. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog dėl ieškovo veiksmų nuteka vanduo į atsakovei priklausančius kambarius.
Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas neturės įtakos savivaldybės institucijų teisėms ir pareigoms, nes savivaldybės administracija galės pasisakyti dėl statybos teisėtumo ir statybos projektavimo sąlygų sąvado ar statybos leidimų išdavimo tik Statybos įstatymo nustatyta tvarka gavusi iš statytojo visus reikiamus dokumentus bei juos išnagrinėjusi nustatyta tvarka kompetentingose institucijose.
Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į priešieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-11-19 priėmė sprendimą:
1) Ieškinį patenkinti visiškai ir leisti ieškovui vykdyti statybas, t.y. verandos ir gyvenamojo namo kambario pristatymą, griaunant esamą verandą jam priklausančio namo, bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. dalyje, be atsakovės, kaip gretimo sklypo savininkės, sutikimo;
2) Priešieškinį tenkinti iš dalies. Įpareigoti ieškovą sutvarkyti namo, esančio Stankų k., Nemenčinės sen., Vilniaus raj., stogo dalį, besiribojančia su atsakovės stogo dalimi, kad vanduo nepatektų į atsakovės namo dalį, nugriauti sieną, kuria atsitverta ieškovui nepriklausanti palėpės dalis, pakelti namo stogą, kad abiejų savininkų stogas būtų viename lygyje. Likusioje dalyje priešieškinį atmesti;
3) Patenkinto ieškinio pagrindu priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.
4) Iš dalies patenkinto priešieškinio pagrindu priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, bei 21 ha žemės sklypas, kurį sudarė 20,14 ha žemės ūkio naudmenos ir 0,46 ha miško, esantys (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. 2001-09-14 bendraturčiai atsidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, o Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006-03-10 sprendimu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2006-06-15 nutartimi paliko nepakeistą, atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinius pastatus ir žemės sklypą ir nustatė realiąsias dalis. Teismas nustatė, kad ieškovas nori vykdyti statybas, t.y. verandos ir gyvenamojo namo kambario pristatymą, griaunant esamą verandą jam priklausančio namo, bei žemės sklypo dalyje. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti projekto architektūriniai sprendiniai, bei konstrukciniai sprendimai, savo esme atitinka statybos normas ir taisykles. Teismas konstatavo, jog atsakovės priešieškinyje pateikti argumentai, dėl kurių atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu, išeina už pareikšto ieškinio ribų ir juos atmetė. Teismas, pažymėjęs, kad ieškovas turi teisę ginti savo teises, ir, kad ieškovui vykdant minėtas statybas, atsakovės teisės, bei teisėti interesai pažeisti nebus, leido ieškovui atlikti statybos darbus be atsakovės, kaip gretimo sklypo savininkės, sutikimo. Teismas, nustatęs, kad ieškovas, atsižvelgdamas į priešieškinyje išdėstytus reikalavimus, vykstant teismo procesui, patvarkė stogą, kuris nepraleidžia vandens, nugriovė sieną, kuria buvo atsitvėręs dalį palėpės, sutiko pakelti namo stogą, kad abiejų savininkų stogas būtų viename lygyje, konstatavo, kad priešieškinis šioje dalyje tenkinamas. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė tinkamų įrodymų, kad ieškovas perkėlė priestato sieną 50 cm, nekonkretizavo, kaip, kokiu būdu ir pagrindu ieškovas turėtų tinkamai apskardinti virš atsakovės namo dalies esantį dūmtraukį, bei netrukdyti atsakovei naudotis bendru namo dūmtraukiu, todėl teismas priešieškinį šioje dalyje atmetė. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės reikalavimas ieškovui parengti statomo priestato projektą, suderintą su reikiamomis institucijomis ir su atsakove yra nepagrįstas, nes pati atsakovė su projektu nesutinka ir atsisako jį derinti (LR CK 1.138 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovė H. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-11-19 sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį tenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Teismo sprendimas šališkas, neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidus procesinės teisės normas, netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad leidimas vykdyti statinio rekonstravimo ar kitus statybos darbus yra privalomas. Minėtoje teisės normoje taip pat nurodyta statybos leidimų parengimo ir išdavimo tvarka, kas išduoda statybos leidimą bei prižiūri vykdomą statybą. Byloje buvo pateikta specialios institucijos pažyma, kad ieškovas statybą vykdė savavališkai, neturėdamas statybos leidimo, dėl to statybą sustabdė ir įpareigojo ieškovą pateikti savivaldos institucijai suderintą projektą bei kitus dokumentus ir gauti leidimą statybai, tačiau teismas nesant konkrečių įrodymų, prieštaraujant įstatymo imperatyvioms nuostatoms, leido įteisinti ieškovo pastatytą statinį be valstybės institucijos išduoto leidimo ir atsakovės sutikimo.
2) Teismas pažeidė CPK 6 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 1 d. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovui buvo padaryta išimtis vykdyti statybos darbus be leidimo statybai. Teismas neturėjo teisės vertinti į bylą pateiktų projekto architektūrinių bei konstrukcinių sprendimų, kadangi spręsti, ar jie buvo tinkamai parengti, gali tik tos srities specialistai ir tik jų išvadų pagrindu teismas galėjo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Byloje įtraukti tretieji asmenys, institucijos, išduodančios statybos leidimus, bei vykdančios statybos priežiūrą, buvo nurodę, kad spręs projekto tinkamumo klausimą tik tada, kai bus pateikti atitinkami dokumentai.
Žemesnės instancijos teismas
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ir pripažino tinkamais į bylą pateiktus be parašų ir nepatvirtintus, taip pat nesuderintus su Statybų reglamente nurodytomis institucijomis ir su atsakove sprendimus ir schemas, ir tokiu būdu pažeidė CPK 114 str. Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas 2007-09-17 protokoline nutartimi buvo įpareigojęs ieškovą sudaryti sutartį su architektu bei suderinti eskizą ir pateikti kitame teismo posėdyje. Ieškovas šios nutarties neįvykdė ir nepateikė paaiškinimo, dėl kokių priežasčių neįvykdė, tačiau teismas, nenurodęs konkrečių argumentų, konstatavo, kad projekto architektūriniai sprendiniai, bei konstrukciniai sprendimai, savo esme atitinka statybos normas, ir leido ieškovui vykdyti statybas be atsakovės sutikimo.
4) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovas perkėlė priestato sieną 50 cm prie atsakovei priklausančios namo dalies. Su patikslintu priešieškiniu atsakovė buvo pateikusi namo plano kopiją (b.l. 96 - 97), kurią sulyginus su ieškovo pateiktu planu (b.l. 18, 106), akivaizdžiai matyti patalpos (veranda), pažymėtos plane 1-1, buvę atstumai nuo pastato kampo bei atstumas nuo atsakovei priklausančios namo dalies lango iki verandos sienos ir atstumai savavališkai pastačius statinį.
5) Teismas nepagrįstai nurodė, kad pati atsakovė su projektu nesutiko ir atsisakė jį derinti, kadangi ieškovas nebuvo parengęs tinkamo projekto ir niekada jo neteikė suderinti atsakovei. Atsakovė schemą be parašų ir suderinimų pirmąkart pamatė tik teisme. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog buvo pateikęs projektą suderinimui su atsakove, o ji suderinti atsisakė. Be to, ieškovas ir neprašė teismo įpareigoti atsakovę suderinti jo pastatyto statinio projektą, nes tokio projekto nebuvo. Teismas neužtikrino, kad byloje būtų pateiktos specialistų išvados apie susidariusią situaciją. Atsakovei nesuprantama, kaip ji turėjo įrodinėti ieškovo padarytus pažeidimus, kuriuos pats ieškovas pripažino.
Atsiliepimas
Ieškovas M. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-11-19 sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius dėl analogiškų ginčų nagrinėjimo dar 2002-12-22 išaiškino, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis gali atsisakyti duoti sutikimą statybai, rekonstrukcijai, remontui tik tada, kai statyba pažeistų jo teises ar teisėtus interesus. Bendrasavininkio nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą statybai reiškia kito bendrasavininkio – galimo statytojo – teisės į statybą ginčijimą. Ieškinio reikalavimo esmę šios kategorijos bylose sudaro prašymas apginti pažeistą teisę į statybą. Nepriklausomai nuo to, kaip ieškinio pareiškime suformuluotas ieškovo reikalavimas, pažeista teisė gali būti apginta ją pripažįstant. Teismo sprendimas neatstoja leidimo statybai, tačiau pašalina kliūtis tokiam leidimui gauti. Ieškovui priklausančiame sklype statyba nėra draudžiama. Statybų teisėtumo priežiūrą vykdančios institucijos nepriėmė sprendimo nugriauti ieškovo pastatyto statinio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad bendrą daiktą - pastatą - bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu, kuris pasiekiamas bendradarbiaujant, kooperuojantis ir derinant savo interesus. Siekiant stabilaus ir ekonomiško bendro daikto valdymo, naudojimo, disponavimo, būtinas yra reikalavimas bendraturčiams susitarti. Kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, sprendžiant ginčą teismine tvarka, būtina patikrinti priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą.
Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę rekonstruoti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, nereiškia, kad tie pakeitimai gali būti jų teisių pažeidimo priežastimi.
Negalima konstatuoti interesų derinimo principo pažeidimo, kai atsakovė, kaip bendraturtė savo teisių įgyvendinimui aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis, neduodama sutikimo, veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (šiuo atveju ieškovui).
Ieškovas siekia organizuoti pastato rekonstrukciją, bet tam reikalingas bendraturčio sutikimas. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Teismas gali pripažinti protingais motyvais faktus, specialistų išvadas, kitus patikimus duomenis, kurie patvirtina, kad pastato rekonstrukcija pakeis bendraturčių veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, t.y. turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, oro taršos ir kiti.
Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio rekonstrukcijos, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Pastato rekonstrukcija pripažįstama statybos rūšimi ir jai keliami griežtesni reikalavimai.
Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nes atsakovė gali ginčyti ne pačią teisę rekonstruoti pastatą, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jos teises ar teisėtus interesus. Tai, kad dėl rekonstrukcijos darbų atsakovei gali kilti nepatogumai, nesudaro teisinio pagrindo atsakovei atsisakyti duoti sutikimą rekonstrukcijai. Kolegija pažymi, kad atsakovė nėra pateikusi įrodymų ir protingų motyvų, atsisakydama duoti sutikimą. Tai, kad pastato rekonstrukcijos siekia ieškovas, nepanaikina atsakovės pareigos įrodyti protingus motyvus, dėl kurių ji atsisako duoti sutikimą.
Įstatymų leidėjas nustato statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybai leidimą. Statinio projekto ir statinio projektavimo sąlygų rengimui statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus, kurie turi būti gauti iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t.y. projektavimo metu. Bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti su statinio projektu, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita). Tai reiškia, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t.y. projektavimo metu.
Ieškovo pateiktame eskiziniame projekte (b.l. 14-22, 106) nurodyti statybos techniniai duomenys. Atsakovės, kaip bendraturtės nesutikimas su eskiziniu projektu grindžiamas argumentais, siejamais su nuomone, kad ieškovas dar 2004 metais pradėjo jam priklausančio gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, pradėdamas statyti namo priestatą, nesuderinęs su atsakove, sukeldamas jai nepatogumus. Šios abejonės negali paneigti eskizinio projekto arba projektinio pasiūlymo ir yra nepagrįstos.
Įstatymų leidėjas numatė, kad už statinių projektavimo sąlygų išdavimą atsakingos atitinkamos institucijos, todėl, jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą.
Kolegija konstatuoja, kad protingų atsisakymo motyvų atsakovė neįrodė. Byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovo siekiamos statybos turi pablogėti esamos atsakovės naudojimosi turtu sąlygos, kad pablogėja natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, oro taršos ir pan. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti atsakovės atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu ieškovui, kaip bendraturčiui, įgyvendinti teisę į statybą. Šiuo atveju pati atsakovė turėjo pateikti įrodymus, siekdama įrodyti savo atsikirtimų pagrindą, tuo įgyvendinant procese įtvirtintą rungimosi principą. Kolegija pažymi, kad atsakovės pateikta namo plano kopija (b.l. 97) ir ieškovo pateiktas planas (b.l. 18, 106) neįrodo atsakovės teisių pažeidimo ir protingų atsisakymo motyvų.
Šiuo atveju kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti situacijos dėl savavališkos statybos, nes teismas neturi pareigos atlikti statybų priežiūros funkcijos, kuri yra atitinkamų institucijų kompetencijoje. Kolegija pažymi, kad savavališkos statybos faktas yra konstatuotas 2006-10-31 aktu atitinkamos institucijos (b.l. 43).
Tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, nereiškia savavališkos statybos įteisinimo, nes šis teismo sprendimas tik pripažįsta ieškovui teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą statybai be atsakovės sutikimo. Atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotą ieškovo reikalavimą, kolegija patikslina sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškinio patenkinimo: „Leisti ieškovui M. M. atlikti verandos ir gyvenamojo namo kambario pristatymą, griaunant esamą verandą prie jam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. sav., pagal pateikiamą projektą be atsakovės H. K. sutikimo“.
Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 6 str., 114 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 1 d., nes teismas objektyviai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
Kolegija pažymi, kad pati atsakovė kritiškai nevertina savo elgesio, nes nemotyvuotai atsisako duoti sutikimą ir trukdo ieškovui įgyvendinti teisę į statybą po to, kai jau yra konstatuotas savavališkos statybos faktas. Kolegija pažymi, kad ieškovas yra tik galimas statytojas ir realizuoti teisę į statybą ir tapti teisėtu statytoju jis turės galimybę tik gavęs projektavimo sąlygas ir leidimą statybai. Tai, kad ieškovas jų dar negavo ir be leidimo pradėjo statybos darbus, nesuteikia atsakovei teisėto pagrindo nemotyvuotai atsisakyti duoti sutikimą.
Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę įvertinti ieškovo pateiktą eskizinį projektą, kuriame nurodyti statybos techniniai duomenys, ir kuriam nereikalingas institucijų suderinimas, tuo užtikrindamas šalių interesų pusiausvyros principą. Tai, kad buvo įvertintas eskizinis projektas, nereiškia, kad teismas perėmė institucijos, išduodančios statybos leidimus, bei vykdančios statybos priežiūrą, funkcijas, nes šis teismo sprendimas dalyje dėl ieškinio patenkinimo tik suteikia galimybę gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą, siekiant nustatyta tvarka įteisinti ieškovo savavališką statybą.
Kolegija pažymi, kad ieškovo pateiktas eskizinis projektas nėra tolygus po projektavimo sąlygų išdavimo atitinkama tvarka atliktam projektui, nes eskizinis projektas reikalingas iki projektavimo sąlygų išdavimo tam, kad kitas asmuo, kaip bendraturtis, galėtų įvertinti numatomą rekonstrukciją ir duotų sutikimą iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t.y. projektavimo metu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pati atsakovė pirmosios instancijos teisme su eskiziniu projektu nesutiko ir atsisakė jį derinti taikiu būdu, tuo sukurdama teisines pasekmes: be atsakovės sutikimo negali būti išduotos projektavimo sąlygos ir statybos leidimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas sudaro galimybę be atsakovės sutikimo gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, siekiant įteisinti ieškovo savavališką statybą. Tokiu būdu atskiro teismo sprendimo įpareigoti atsakovę duoti sutikimą dėl rekonstrukcijos nereikia. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktos ieškovo dvi fotonuotraukos neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.137 str. 3 d., 4.75 str., 4.81 str., 4.103 str.; Statybos įstatymo 2 str. 18 d., 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 str. - 6 str., 20 str. 12 d.; LR CPK 5 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atsakovei nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes apeliacinis skundas yra atmetamas. Už advokatės teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 1000 Lt (b.l. 136). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovė turi atlyginti ieškovui 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nes ši suma neviršija maksimalių priteistinų sumų už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p., 8.18 p., 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškinio patenkinimo:
„Leisti ieškovui M. M. atlikti verandos ir gyvenamojo namo kambario pristatymą, griaunant esamą verandą prie jam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. sav., pagal pateikiamą projektą be atsakovės H. K. sutikimo“.
Priteisti iš atsakovės H. K. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. M. naudai.