Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-10-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-690-903/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
A15.-690-903/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00473-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas
D. M.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
  • 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-690-903/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00473-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.1.; 16.9.11 (S)
Registro objektas ROIK: 20114576281KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M. ir jo atstovui advokatui R. J.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2020 m. gegužės 11 d. 02.21 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neturėdamas teisės vairuoti, nes ji atimta, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo, kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadindamas, ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu D. M. kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, jog vairavo neturėdamas teisės ir sukėlė eismo įvykį, tačiau nesutiko su tuo, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis paaiškino, kad buvo pas draugą Smiltelės g., kažkaip jam susišvietė ir jis nusprendė perstatyti automobilį. Perstatydamas automobilį, kliudė kitą. Jis išlipo iš automobilio. Nuėjo apžiūrėti kitą automobilį, matė, kad jo šonas įlenktas. Tada pamatė, kad iš laiptinės išėjo moteris. Jis įsėdo į automobilį, nes jis stovėjo per vidurį gatvės ir pavažiavo atbulas bei nuvažiavo tolyn 5-10 metrų. Jis su ta moterimi pakalbėjo, bet ką, nepamena. Paskui jis išlipo iš automobilio ir slampinėjo aplinkui. Atvykus policijai, jis nuėjo prie jų. Pareigūnai jį pasisodino į tarnybinį automobilį ir patikrino blaivumą. Liudytoja viską nurodė gerai, jis tikrai žino tą kiemą ir nuvažiavo toliau nei 5-10 metrų. Padarius įvykį vairuotojas turi įjungti avarinį ir laukti policijos. Prašo skirti kuo mažesnę baudą, o bylą dėl pasitraukimo iš įvykio vietos nutraukti.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. S. parodė, kad ji turi problemą su sveikata ir naktimis blogai miega. Apie 2.15 val. nakties ji kieme išgirdo trenksmą. Suprato, kad automobilio. Pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad visai šalia jų automobilio yra atsitrenkęs „(duomenys neskelbtini)“. Iš automobilio išlipo vairuotojas ir svirduliuodamas vaikšto. Ji iš karto paskambino policijai ir išėjo į lauką. Vairuotojas sėdėjo mašinoje. Ji priėjusi jam sakė išlipti iš automobilio, nes jis yra girtas. Vairuotojas norėjo uždaryti duris, o ji neleido. Taip kelis kartus. Paskui jis smarkai trenkė durimis jai per kojas ir jai atšokus dideliu greičiu pavažiavo tolyn apie 50 metrų per du namus. Jis sustojo prie (duomenys neskelbtini) kiemo, nes kiemas neišvažiuojamas ir jam nebuvo kur daugiau važiuoti. Matė, kaip jis išlipo iš automobilio ir nuėjo už (duomenys neskelbtini) namo. Tada ji nuėjo prie savo automobilio ir laukė policijos. Po kiek laiko prie jos priėjo kitas vaikinas ir klausė, kas nutiko. Ji atsakė, kad laukia policijos. Atvažiavo policija, vairuotojo nebuvo. Jai rašant pareiškimą, pareigūnas pamatė vaikiną ir nuėjo pažiūrėti, gal vairuotojas. Vaikinas vaikštinėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Pareigūnui jį parvedant, ji pamatė, kad tai tas pats vaikinas, kuris vairavo automobilį. Dar tas vaikinas policijos pareigūnams sakė „ką čia ta boba sako, aš jos nemačiau“. Jis dar ant jos puolė, ji labai išsigando. Po kiek laiko ji susitiko su jo mama. Su vaikinu ji nebuvo susitikusi. Ji parašė pakvitavimą, kad neturi jokių pretenzijų. Jei kiti asmenys būtų norėję išvažiuoti, tai jo automobilis būtų trukdęs.

Iš 2020 m. gegužės 19 d. Klaipėdos PK NVRS tyrėjo A. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 11 d., apie 02.18 val., Smiltelės g. 45, Klaipėdoje, buvo sulaikytas D. M., kuris, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir namo kieme manevruodamas apgadino stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tai, kad D. M. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) matė ir patvirtino R. S.. Alkotesteriu „ Drager 7510" Nr. ARKA-0011 Nr. 1218597 02.50 val. nustatytas 1,88 neblaivumas, 03.12 val. nustatytas 1,77 neblaivumas. D. M. teigė, jog automobilio nevairavo, jis nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). D. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu sulaikytas ir patalpintas į Klaipėdos AVPK areštinę (7 b. l.).

Iš 2020 m. gegužės 11 d. neblaivumo akto matyti, kad D. M. alkotesterio pagalba „Drager 7510“ Nr. ARKA-0011, 02.50 val. nustatytas 1,88 prom. neblaivumas, o 03.12 val. – 1,77 prom. (13 b. l.).

Iš 2020 m. gegužės 11 d. D. M. paaiškinimo matyti, kad į Smiltelės g. 45, Klaipėdoje, su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį atvežė jo draugė D. Jos pavardės, telefono numerio ir kur gyvena nežino, ji yra apie 23 m. amžiaus. Jis pats jokio automobilio nevairavo ir eismo įvykio nepadarė. Iš vakar yra išgėręs alkoholio, kiek ir ko negali pasakyti (9 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0120000245136 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad pranešėja R. S. 2020 m. gegužės 11 d. 02.21 val. pranešė, jog kieme prie šiukšlinės (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, buvo išlipęs, griuvinėjo, įjungti žibintai, trenkėsi į jos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiuo metu „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas sėdi automobilyje (15 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

be D. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, įrodyta 2020 m. gegužės 11 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 31-ANR_P-2254-2020, Klaipėdos PK NVRS tyrėjo A. D. 2020 m. gegužės 11 d. tarnybiniu pranešimu, 2020 m. gegužės 11 d. R. S. paaiškinimu, 2020 m. gegužės 11 d. eismo įvykio fiksavimo protokolu, 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, 2020 m. gegužės 11 d. 02.50 val. neblaivumo aktu bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims užtraukia baudą – nuo 850 eurų iki 2 000 eurų. Pagal formuojamą teismų praktiką šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-2014).

Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismo nuomone, D. M. versija, jog jis sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, yra paneigta, pirmiausia, nukentėjusiosios R. S. teisme duotais parodymais, iš kurių matyti, kad D. M. iš pradžių stovėjo įvykio vietoje, tačiau nukentėjusiajai paprašius išlipti, su ja pradėjo konfliktuoti ir dideliu greičiu iš įvykio vietos nuvažiavo į kitą kiemą iki akligatvio, išlipo iš automobilio, tačiau į įvykio vietą neatėjo, be to, policijos pareigūnams sulaikius D. M., šis puolė nukentėjusią, neigė vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. S. parodymais, dalį jos nurodytų aplinkybių patvirtina ir paties D. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai bei jo 2020 m. gegužės 11 d. rašytinis paaiškinimas, taip pat policijos pareigūno 2020 m. gegužės 11 d. tarnybinis pranešimas.

Iš išdėstyto seka, kad D. M., po jo vairuojamo automobilio akivaizdaus kontakto su kitu stovinčiu automobiliu pagal anksčiau aptartas kelių eismo taisykles privalėdamas nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, pasielgė priešingai - nebandė aiškintis su nukentėjusiąja ir su ja susitarti, netgi su ja konfliktavo, iš eismo įvykio nuvažiavo, iš savo automobilio pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė.

Taigi nekyla abejonių, jog D. M. 2020 m. gegužės 11 d. 02.21 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neturėdamas teisės vairuoti, nes ji atimta už vairavimą apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadindamas, iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokios jo veikos atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, sudėtį - transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtį - pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

D. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad D. M. padarė grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, nes ji atimta, padarė eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio apie tai neinformavęs policijos, anksčiau baustas už vairavimą apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų bei chuliganišką vairavimą, kas rodo, jog jis tinkamų išvadų nedaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kita vertus, prisipažino sukėlęs eismo įvykį, nukentėjusioji jam jokių pretenzijų neturi. Tokiu būdu teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad D. M. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus ANK 424 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijų vidurkį atitinkančias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, D. M. galutinai skiriama nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyto dydžio vidurkį atitinkančiam terminui be automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš D. M. (ANK 29 straipsnio 5 dalis), kadangi teismo nuomone, gan didelės baudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas bus pakankamos priemonės, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų naujų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 424 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 427 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 575 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) dydžio baudą.

D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, D. M. paskirti galutinę nuobaudą – 1 425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams.

Išaiškinti D. M., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20114576281, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus