Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, kurios pareigūnas surašė pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie L. R. finansų ministerijos – atstovui L. B. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

J. b., gimęs Pakruojo r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, L. R. pilietis, gyvenantis Pakruojo rajono savivaldybėje, dirbantis UAB „J“ vadovu, teistas,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal L. R. administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. liepos 7 d. teismo nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie L. R. finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą pradėta administracinių nusižengimų teisena UAB „J“ vadovo J. B. atžvilgiu dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „J“, įmonės kodas x, juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. balandžio 11 d., registracijos adresas – Pakruojo r. sav., bendrovės vadovas – J. B. . Bendrovės 2017 m. birželio 28 d. mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 3937 Eur, kurią sudaro: mokestis už aplinkos tešimą -1,35 Eur, gyventojų pajamų mokestis – 33,75 Eur, pelno mokestis – 3025,80 Eur, pridėtinės vertės mokestis – 876,10 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. VMI laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. birželio 5 d. atliko bendrovės operatyvųjį patikrinimą, kurio metu patikrintas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybė buvo teikiama ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl buvo pažeisti L. R. civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio reikalavimai. UAB „J“ vadovas J. B. , žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI, pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nuostatas, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo – VMI atstovas posėdyje nurodė, jog pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo UAB „J“ vadovui J. B. palaiko, operatyvaus UAB „J“ patikrinimo metu nustatyta, kad esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai atsiskaitant su kreditoriais pirmenybė buvo teikiama ne atsiskaitymams su valstybe, o su kitais kreditoriais. Pažeidimo padarymo faktą liudija kasos žiniaraščiai, sąskaitų išrašai, pateikiama keletas konkrečių atsiskaitymų su kitais kreditoriais pavyzdžių. Prašo skirti vidutinio dydžio baudą.

Pagal ANK 120 straipsnį numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

Be J. B. paaiškinimų, jo kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis: pareiškimu (b. l. 1-4), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-7), sąskaitos išrašu (b. l. 8), avanso apyskaitų išrašais (9-23 b. l.), išrašu iš informacinės sistemos duomenų bazės (b. l. 24-25), balanso išrašais (b. l. 26-34).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. L. R. civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš byloje esančių duomenų, t. y. įmonės apskaitos dokumentų matyti, kad UAB „J“ laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. buvo patirta 148703,35 Eur išlaidų, nes vyko atsiskaitymai už prekes ir paslaugas, su įmonės darbuotojais, buvo mokami ir nurašomi mokesčiai, nurašytos sumos pagal vykdomuosius raštus.

Remiantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB „J“ nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams (mokėti už prekes ir paslaugas). Tačiau bylos duomenys liudija, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas, nes buvo vykdomi atsiskaitymai su įmonės tiekėjais, t. y. su ketvirtos eilės kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Nes laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. VMI buvo sumokėta 748,57 Eur, kas tiriamu laikotarpiu sudaro 0,5 procento nuo visos UAB „J“ išlaidų sumos. Tiekėjams UAB „Jonvaida“ laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. sumokėjo 141906,02 Eur, kas sudaro 95,4 procentus nuo visos išlaidų sumos.

Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad J. B. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Nors J. B. atsakomybę dėl padaryto pažeidimo lengvinančių aplinkybių ir nenustatyta, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo VMI pareiškime nurodytų aplinkybių, pripažino, kad atliko jame nurodytus atsiskaitymus pažeisdamas CK 6.930¹ reikalavimus. Tačiau, teismo vertinimu, pažeidimas nebuvo padarytas piktybiškai, o dėl to, kad buvo stengiamasi atsiskaityti su darbuotojais, palaikyti įmonės veiklą atsiskaitant su tiekėjais, jos nesužlugdyti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsiskaitymai su VMI nebuvo visiškai nutraukti, jai buvo sumokėta nors ir nedidelė skolos dalis; šiuo metu skola yra sumažėjusi. J. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už analogišką pažeidimą J. B. nebuvo baustas, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytina ANK 34 str. 5 d. ir J. B. skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 34 str. 5 d. taikymas, nes net ir minimalios 1400 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, 700 Eur dydžio bauda būtų pakankama nuobauda tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 628 straipsniu, 635-637 straipsniais, 644 straipsniu,

nutaria:

J. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti J. B. , kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami L. R. mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.