Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P. ir A. Č. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. dėl automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl 24 Lt vagystės laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl magnetolos „Sony“ vagystės laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl automobilio „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl automobilio „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. Č. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 7 d.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-10-25 iki 2012-09-07 ir pagal 2012 m. vasario 10 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį iki 2012-09-07 atlikta bausmė.

- pagal BK 189 str. 1 d. dėl automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgijimo ir realizavimo laisvės apribojimu 10 mėnesių;

- pagal BK 189 str. 1 d. dėl automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgijimo ir realizavimo laisvės apribojimu 10 mėnesių;

- pagal BK 189 str. 1 d. dėl automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgijimo ir realizavimo laisvės apribojimu 10 mėnesių;

- pagal BK 189 str. 1 d. dėl automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgijimo ir realizavimo laisvės apribojimu 10 mėnesių;

- pagal BK 189 str. 1 d. dėl automobilio „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgijimo ir realizavimo laisvės apribojimu 5 mėnesiams;

- pagal BK 189 str. 1 d. dėl automobilio „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgijimo ir realizavimo laisvės apribojimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., V. P. įpareigotas per visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-11-15 11 val. iki 2011-11-17 9.25 val. (2 paros) ir laikyta, kad V. P. yra atlikęs dalį bausmės – 4 laisvės apribojimo dienas.

Iš A. Č. ir V. P. priteista solidariai atlyginti turtinę žalą:

- nukentėjusiajam A. P. 1470 Lt;

- nukentėjusiajam I. R. 734 Lt;

- nukentėjusiajam A. A. 1300 Lt;

- nukentėjusiajam A. D. 1084 Lt;

- nukentėjusiajam E. K. 4524 Lt;

- nukentėjusiajam T. B. 2200 Lt.

Skundžiamu nuosprendžiu V. V., vadovaujantis BK 38 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystę pagal BK 178 str. 2 d. ir už automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystę pagal BK 178 str. 2 d., ir byla V. V. atžvilgiu nutraukta, nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. Č. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su V. V., laikotarpiu nuo 2011-09-13 24 val. 2011-09-14 6 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš namo kiemo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pagrobė A. P. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, kurio bagažinėje buvo staklės plytelėms pjauti, 50 Lt vertės, grąžtų rinkinys, 50 Lt vertės, peiliukas, 70 Lt vertės, neperšlampamas lietpaltis žvejybai geltonos spalvos, 15 Lt vertės, žvejybiniai batai, 20 Lt vertės, komufliažinės kelnės, 100 Lt vertės, tuo padarydamas A. P. 2305 Lt turtinę žalą.

Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su V. V., laikotarpiu nuo 2011-09-13 17 val. iki 2011-09-14 8.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, V. V. štanga numušus vartų dvi bevertes spynas, iš autoserviso, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pagrobė I. R. priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1100 Lt vertės, tuo padarydamas I. R. 1100 Lt turtinę žalą.

Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-09-25 18 val. iki 2011-09-26 7.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš namo kiemo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pagrobė A. A. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1500 Lt vertės, tuo padarydamas A. A. 1500 Lt turtinę žalą.

Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-10-02 18.30 val. iki 2011-10-03 7.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė prie namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), stovėjusį A. D. priklausantį automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės, kuriame buvo 20 l dyzelinio kuro už 84 Lt, viso pagrobė svetimo A. D. priklausančio turto už 1084 Lt.

Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011-10-08, iš E. K. priklausančio automobilio „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą, E. K. priklausantį turtą – 24 Lt.

Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011-10-08, iš E. K. priklausančio automobilio „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrobė E. K. priklausančią magnetolą „Sony“ 100 Lt vertės.

Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-10-06 20.30 val. iki 2011-10-08 8.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie namo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pagrobė E. K. priklausantį automobilį „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 4500 Lt vertės.

Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad 2011-10-11, laikotarpiu nuo 9 val. iki 21 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nukentėjusiojo T. B. darbo vietos alaus bare „(duomenys neskelbtini)“, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), buvusios striukės kišenės pagrobė automobilio raktus ir pagrobė T. B. priklausantį automobilį „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 6000 Lt vertės, kurio bagažinėje buvo įrankių komplektas, 200 Lt vertės, taip pagrobė T. B. priklausančio turto už 6200 Lt.

V. P. nuteistas už tai, kad įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-09-14, už 500 Lt iš A. Č. nusipirko automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas, ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku automobilį ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą pardavė metalo supirktuvei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, V. P. nuteistas už tai, kad įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-09-14, už 700 Lt iš A. Č. nupirko automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas, ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą pardavė metalo supirktuvei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, V. P. nuteistas už tai, kad įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-09-26, už 550 Lt iš A. Č. nusipirko automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą pardavė metalo supirktuvei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, V. P. nuteistas už tai, kad įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-10-03, už 550 Lt iš A. Č. nupirko automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku automobilį ,,Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą pardavė metalo supirktuvei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, V. P. nuteistas už tai, kad įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-10-08, už 750 Lt iš A. Č. nupirko automobilį „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku automobilį „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išardė ir detales už 1000 Lt pardavė A. J..

Be to, V. P. nuteistas už tai, kad įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-10-12, už 400 Lt iš A. Č. nusipirko automobilį „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas.

Nuteistasis A. Č. atsikirtime į nuteistojo V. P. apeliacinį skundą nurodo, kad jis darė nusikaltimus V. P. užsakymu – V. P. nurodydavo, kokių automobilių reikia, o jis buvo tik plano vykdytojas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Č. ir jo gynėja prašė tenkinti A. Č. apeliacinį skundą. Nuteistojo V. P. gynėja prašė tenkinti jos ginamojo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, A. Č. ir V. P. pripažino kaltais ir nuteisė už jų atitinkamai padarytas ir jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš apeliacinių skundų matyti, kad nuteistieji nesutinka su tam tikromis, jiems aktualiomis skundžiamo nuosprendžio dalimis, atitinkamai A. Č. mano, kad jam teismas paskyrė per griežtą galutinę subendrintą bausmę, o V. P. kritikuoja teismo sprendimą ne tik dėl jam paskirtos bausmės, iš jo priteistų civilinių ieškinių, bet ginčija ir savo kaltę dėl jam inkriminuotų keturių nusikalstamų veikų. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas V. V., kuris, bendrininkaudamas su nuteistuoju A. Č., įvykdė dvi kvalifikuotas vagystes, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 str. 3 d.), atsakant į kiekvieno apeliacinio skundo argumentus atskirai.

Dėl nuteistojo V. P. apeliacinio skundo argumentų

Nei teisiamajame posėdyje (4 t., 4-5 b. l.), nei apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. iš esmės neneigė, kad nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jis už atitinkamas pinigų sumas iš kito nuteistojo A. Č. įgijo automobilius: „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip pat apeliantas neneigia pardavęs trečiajam asmeniui – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – visus išvardytus automobilius. Kitaip tariant, V. P. neginčija nei vienos nustatytos ir jam inkriminuotos objektyviosios aplinkybės, tačiau savo kaltę dėl ankščiau paminėtų ir nusikalstamu būdu gautų automobilių įgijimo bei realizavimo neigia, apeliuodamas į subjektyviosios pusės požymius. Taigi nėra pagrindo faktų ir aplinkybių, kurių neneigia apeliantai, analizuoti dar sykį apeliacinės instancijos teisme, tuo labiau, kad visa tai nuosekliai ir detaliai yra aptaręs pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje, kurio turinys žinomas ir nuteistajam V. P. (5 t., 71 b. l.).

Būtina atkreipti dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu V. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas iš viso už 6 nusikalstamas veikas, tarp jų už nusikalstamu būdu gauto automobilio „Opel Frontera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgijimą ir realizavimą, tačiau šiuose epizoduose (5 ir 6 epizodai) savo kaltės apeliantas neginčija. Iš nuteistojo V. P. parodymų teisiamajame posėdyje ir jo apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad apeliantas iš pradžių nesuprato, kad pirmieji keturi automobiliai (1–4 epizodai), kuriuos įgijo iš A. Č., buvo pavogti, nors kartu pripažino – ,,...privalėjau tai suvokti.“ (4 t., 100 b. l.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. P. inkriminavo visas šešias nusikalstamas veikas pagal BK 189 str. 1 d., ir daryti priešingą išvadą nėra jokio teisinio pagrindo

Remiantis BK 189 str. 1 d. dispozicija, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 str. 1 d. pakanka bent vieno dispozicijoje išvardyto padarytos veikos požymio. BK 189 str. sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, V. P. nuteisė už 6 nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 str. 1 d., už tai, kad jis ne tik įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, bet pastarąjį ir realizavo, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Taigi, nuteistajam visuose jam inkriminuotuose nusikaltimuose nustatyti du iš BK 189 str. 1 d. dispozicijoje įvardytų veikų alternatyvių požymių – įgijimas ir realizavimas žinomai nusikalstamu būdu gauto turto. Iš tiesų, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 str. 1 d. svarbu yra tai, ar kaltininkas suvokė, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Nustatant tikrąjį kaltininko sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma, kurią sau naudinga linkme dažnai kreipia kaltininkas, būtina aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu.

Nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu deklaratyviai teigė, kad nei A. Č., nei nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. V., nei kiti asmenys, prieš jam įgyjant iš A. Č. automobilius „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesakė, jog pastarieji yra pavogti. Iš tiesų, nuteistasis A. Č., kuris savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino visiškai, ir V. V. neminėjo, kad būtų V. P. tiesiogiai pasakę, kokiu būdu jie įgijo atitinkamus automobilius, tačiau kartu vienareikšmiškai tvirtino, kad V. P. turėjo ir galėjo suprasti, kad automobiliai yra pagrobti. Šiuo atveju vėl būtina pažymėti, kad A. Č. V. P. nesakė, iš kur gavo automobilius „Opel Frontera“ bei „Honda Accord“, kuriuos apeliantas taip pat įgijo ir realizavo, tačiau dėl V. P. neįvardytų priežasčių jis tais atvejais suprato, kad automobiliai gauti nusikalstamu būdu, tvirtino, nenorėjęs jų iš A. Č. pirkti, bet vis tiek nupirko. Kitaip tariant, iš esmės analogiškomis aplinkybėmis A. Č. parduodant, o V. P. įgyjant atitinkamus automobilius, pastarasis deklaruoja dvejopą situacijos suvokimą – vienokį ginčijamų pirmų keturių epizodų atveju ir kitokį dėl automobilių „Opel Frontera“ bei „Honda Accord“ įgijimo. Tokią V. P. poziciją kolegija vertina tik kaip jo pasirinktą gynybinę taktiką, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl apelianto keliamų versijų, jas atmetant.

Konstatuojant kaltininko žinojimą, jog jo įgyjamas turtas gautas nusikalstamu būdu, nebūtina, kad jis žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Pakanka bendro asmens supratimo, kad jis, įgydamas ir disponuodamas turtu, iš tam tikrų turto ypatumų, turto įgijimo sąlygų, siūlymo įsigyti aplinkybių, duomenų apie siūlantį asmenį ir pan., apie kito asmens (ar jų grupės) nusikalstamą veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą, t. y., kad kaltininkas įgydamas turtą supranta, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori. Šios aplinkybės aiškiai atskleistos skundžiamame nuosprendyje.

Iš byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų matyti, kad buvo pakankamai požymių nuteistajam V. P. suvokti, kad jo įgyjami, o vėliau realizuojami automobiliai gauti nusikalstamu būdu. Nei vienu atveju, kada V. P. įgijo nuteistojo A. Č. jam siūlomus automobilius, nei A. Č., nei V. V. nepateikė nuosavybę į atitinkamus automobilius patvirtinančių dokumentų, nes, paprasčiausiai, tokių neturėjo. Maža to, V. V. teisiamajame posėdyje aiškiai nurodė, kad V. P. sakė, jog automobilių dokumentų jie neturi (4 t., 97–99 b. l.). Nuteistasis V. P. teisiamajame posėdyje neneigė nupirkęs iš A. Č. pastarojo atvarytus automobilius, sumokėjęs už juos atitinkamas pinigų sumas (4 t., 99–100 b. l.), tačiau automobilio pirkimo-pardavimo sandorio įstatymo nustatyta tvarka (rašytinė forma) neįformino ir atitinkamai duomenų apie automobilio savininko pasikeitimą kilnojamojo turto registrui – VĮ ,,Regitra“, nepateikė. Visų šių procedūrų atlikti teisiškai ir nebuvo galimybės, nes V. P. visus automobilius iš A. Č. įgijo suvokdamas, jog pastarasis nėra jų savininkas. Iš nuteistojo A. Č., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. V., liudytojo S. S. parodymų teisiamajame posėdyje (4 t., 95–99 b. l.; 5 t., 25 b. l.) galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad V. P. įgyjant jau pirmąjį automobilį ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastarasis turėjo suvokti, kad tas automobilis pavogtas, nes vietoje automobilio užvedimo raktelio buvo įkištos žirklės ar kt. daiktas, bet ne užvedimo raktelis. Byloje nustatyta, kad visais atvejais, kuomet V. P. iš A. Č. įgydavo atvarytus automobilius, tų automobilių užvedimo raktelių nebūdavo, grobiant automobilius buvo nuplėšiamos plastmasinės apdailos detalės po vairu, ištraukiami laidai, siekiant juos sujungti ir užvesti automobilio variklį. A. Č. teisiamajame posėdyje ir savo atsikirtime į V. P. apeliacinį skundą kategoriškai tvirtino, kad pastarasis turėjo žinoti, jog automobiliai, kuriuos įgyja, yra pagrobti, nes atvaryti automobiliai būdavo apgadinti, nulaužti jų vairo užraktai, išdraskytos užvedimo spynelės, be užvedimo raktelių, o, be to, ir pats apeliantas neneigė, jog užsiiminėjo automobilių ardymu ir detalių realizavimu, todėl, kolegijos nuomone, pagal savo gyvenimišką patirtį turėjo ir galėjo identifikuoti pagrobto ir nepagrobto automobilio požymius. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad nuteistasis A. Č. ar nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. V. tyčia apkalba V. P., tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas, todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti vienodais ir nuosekliais pastarųjų parodymais, tuo labiau, kad jie kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais sudaro vieningą apelianto kaltę pagrindžiančią medžiagą dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų.

Asmens suvokimas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu, ir noras su šiuo turtu atlikti BK 189 str. 1 d. dispozicijoje įvardytus veiksmus taip pat atspindi tiesioginės tyčios turinį V. P. veikoje. Ikiteisminio tyrimo metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriai, pasak V. P., jis priduodavo iš A. Č. įgytus automobilius ir jų detales kaip metalo laužą, raštu informavo, kad V. P. buvo pastovus jų klientas, tačiau nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. spalio 11 d. pastarasis savo vardu metalo laužo pirkimo-pardavimo dokumentų neįformindavo, atsiveždavo kartu kitus asmenis, šie tuos dokumentus įformindavo savo vardu (2 t., 66 b. l.). Šios aplinkybės dar sykį patvirtina, kad V. P. suvokė savo nusikalstamo elgesio pobūdį tiek įgydamas nusikalstamu būdu gautą turtą, tiek jį realizuodamas, nes iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarinėjo savo vardu, o laikotarpiu, kada iš A. Č. įgijo pagrobtus automobilius, V. P. savo vardu dokumentų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neformindavo, taip aiškiai siekdamas likti neidentifikuotas. Pats nuteistasis V. P. neneigė, kad jis atliko aptartus veiksmus su iš A. Č. įgytais automobiliais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. P. kaltės klausimą dėl jam inkriminuojamų šešių nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 str. 1 d., klaidos nepadarė. Visos aptartos aplinkybės ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad V. P. veikė tiesiogine tyčia. Apeliantas, įgydamas visus keturis automobilius, dėl kurių įgijimo ir realizavimo ginčijama kaltė, aiškiai suprato, kad pastarieji gauti nusikalstamu būdu ir rinkosi atitinkamą elgesio variantą – automobilius įgijo, o po to perleido žinomai vogtus daiktus kitam asmeniui – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, mėgindamas nuslėpti tikrąjį tų daiktų pardavėją. Apelianto veikoje, įgyjant automobilius „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o po to juos realizuojant nustatyti visi būtini BK 189 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektyvieji ir objektyvieji sudėties požymiai, todėl naikinti šioje dalyje skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas skundu taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė, o apeliantas savo skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę.

Nuteistajam V. P. apylinkės teismas už šešis įvykdytus nesunkius tyčinius nusikaltimus paskyrė vieną iš švelniausių BK 189 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės apribojimą. Už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui paskirtos laisvės apribojimo bausmės yra mažesnės už BK 48 str. 2 d. numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), o galutinė subendrinta bausmė už šešias nusikalstamas veikas net nesiekia laisvės apribojimo bausmės maksimumo, galimo skirti už vieną nusikalstamą veiką (maksimali laisvės apribojimo bausmė 2 metai), todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad V. P. paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos. Dar labiau švelninti V. P. teisinę padėtį nėra teisinio pagrindo. Tačiau nuteistojo V. P. kritika skundžiamo nuosprendžio atžvilgiu dėl civilinių ieškinių klausimo išsprendimo yra pagrįsta.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas gali tik jei nustato visas būtinas aplinkybes: yra padaryta žala (turtinė ar neturtinė), kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiems turtinė žala buvo padaryta bendrais nuteistųjų A. Č., V. P. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. V. veiksmais. Prieštaraudamas tokiai savo išvadai, apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusiesiems A. P. ir I. R. turtinė žala atsirado dėl bendrų A. Č. ir V. V. nusikalstamų veiksmų, pagrobiant minėtiems nukentėjusiesiems priklausantį turtą, o nukentėjusiesiems A. A., A. D., E. K., T. B. turtinę žalą, pagrobdamas pastarųjų turtą, padarė vienas A. Č.. Pirmosios instancijos teismas atitinkamai pripažino A. Č. kaltu dėl įvykdytų kvalifikuotų vagysčių pagal BK 178 str. 2 d. ir nukentėjusiesiems padarytos žalos, o V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais A. P. ir I. R. (5 t., 12 b. l.). Kitaip tariant, apylinkės teismas priežastinį ryšį konstatavo tarp A. Č. ir V. V. nusikalstamų veikų ir padarinių – turtinės žalos, todėl nepagrįstai sprendė, jog nuteistasis V. P. turi atlyginti žalą solidariai su A. Č..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 str. 1 d. pasakyta, kad nukentėjusiajam asmeniui solidariai atsako bendrai padarę žalos asmenys. Bendru žalos padarymu laikomi ir tokie atvejai, kai žala padaroma nusikaltimo bendrininkų bendrais veiksmais. Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistųjų A. Č. ir V. P. bendrininkavimas vykdant nusikalstamas veikas nebuvo nustatytas, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, nuspręsdamas priteisti iš A. Č. ir V. P. turtinę žalą nukentėjusiesiems atlyginti solidariai. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 str. 4 p.), panaikinama nuosprendžio dalis, kuria priteistas turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems A. A., A. D., E. K., T. B., A. P. ir I. R. iš V. P. (solidariai su A. Č.).

Dėl nuteistojo A. Č. skundo argumentų

Apeliantas skunde deklaruoja manymą, jog pirmosios instancijos teismo jam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra per griežta, nes jis prisipažino įvykdęs visas nusikalstamas veikas ir padėjo jas atskleisti. Šiuo atveju kolegija mano priešingai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Č. BK 178 str. 2 d. numatytą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, apeliantą apibūdinančius duomenis (teistumus, baustumus administracine tvarka, kitus duomenis), į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, taip pat į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Č. bausmes, atsižvelgė į tai, kad pastarasis pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir padėjo jas išaiškinti, ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik konstatavo nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bet pagrįstai nustatė ir A. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad du nusikaltimus (A. P. ir I. R. turto vagystės) jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), apie tai savo skunde apeliantas neužsimena. Apelianto skunde reiškiamas manymas, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė yra per griežta, tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, kad A. Č. galutinė bausmė yra paskirta viso už 9 apysunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., iš kurių aštuoni inkriminuoti skundžiamu nuosprendžiu ir vienas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu (4 t., 86-88 b. l.) už 2011 m. spalio 22 d. padarytą kvalifikuotą vagystę skiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Visos skundžiamu nuosprendžiu A. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, pagrįstai vadovavosi BK 63 str. 9 d. nuostatomis.

Prašydamas sušvelninti paskirtą galutinę subendrintą bausmę, jokių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, apeliantas nenurodė. Apylinkės teismas A. Č. už įvykdytus 9 apysunkius nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams, kas, kolegijos nuomone, negali būti laikoma aiškiai per griežta subendrinta galutine bausme, nes pastaroji beveik atitinka BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį, galimą skirti už vieną minėtame baudžiamajame įstatyme numatytą tokią nusikalstamą veiką. Todėl švelninti A. Č. paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Savo skunde apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nori dirbti, atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, susirasti draugę ir sukurti šeimą, padėti tėvams kaime. Visos šios aplinkybės ir nuteistojo ketinimai nemenkina nei jo asmens, nei jo nusikalstamo elgesio pavojingumo. Faktas tas, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Č. nuteistas jau šeštą kartą (2 t., 194–196 b. l.; 4 t., 86–88 b. l.), ankstesniais teismų nuosprendžiais jam skirtos švelnios bausmės (bauda), taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas), ir realiai atlikta laisvės atėmimo bausmė apeliantui jokio pozityvaus poveikio nedaro. Nepraėjus nei pusmečiui nuo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, apeliantas per trumpą laiką, maždaug per mėnesį, padarė 9 tyčinius apysunkius nusikaltimus, atitinkamai inkriminuotus skundžiamu ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiais, kas itin neigiamai apibūdina apeliantą ir suponuoja išvadą, kad visi jo padaryti nusikaltimai yra dėsningas viso ankstesnio neteisėto elgesio padarinys, akivaizdžiai ignoruojant visuomenėje nusistovėjusias normas, ir daryti kitokią išvadą, nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo. Apeliantui, kuris pagrįstai skundžiamame nuosprendyje įvardytas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), skiriant švelnesnę galutinę subendrintą bausmę, kolegijos nuomone, nepavyktų pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p.,

nutaria:

nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteistas turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems A. P., I. R., A. A., A. D., E. K. ir T. B. iš nuteistojo V. P. (solidariai su nuteistuoju A. Č.), paliekant galioti priteistą turtinės žalos atlyginimą tik iš nuteistojo A. Č..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.