Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-11-29 · Administracinė byla Nr. I-7357-38/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-11-29
Bylos Nr.
I-7357-38/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Petras Viščinis (pran.)
Pareiškėjas
D. M., PĮ „Gvineda“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai
Vytautas Kucevičius, Agnė Pimpytė
Administracinės bylos Nr. I-7357-14/2007Procesinio dokumento kategorija: 8.1.6., 8.2(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Inos Kirkutienės, kolegijos teisėjų Petro Viščinio (pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, sekretoriaujant Rasai Rackevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, atsakovės atstovei advokatei Agnei Pimpytei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Mariui Neverauskui ir Donei Švenčionienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. PĮ „Gvineda“, šiuo metu pertvarkytos į UAB „Clemence Richard“, skundą atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Kauno AVMI)).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - MGK) 2007-03-23 sprendimą Nr. S-49(7-14/2007) ir šį ginčą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja skunde paaiškina, kad Kauno AVMI, pakartotinai patikrinusi pareiškėją 2006-06-19 patikrinimo akte Nr. 17-06-32-55 nustatė, kad 2002-2003 metais ji neteisėtai atskaitė prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) pagal UAB „Aušlas“, A. B. PĮ ir UAB „Medinovus“ (toliau – tiekėjai) išrašytas medienos pardavimo sąskaitas - faktūras. Inspekcija padarė išvadą, kad įmonė turėjo galimybę žinoti apie neteisėtą tiekėjų veiklą ir kad pagal minėtų įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas - faktūras įgytos medienos pardavimo PVM ankstesnėse tų prekių apyvartos stadijose nebuvo (nebus) sumokėtas. Atlikdama tokias ūkines operacijas įmonė elgėsi nesąžiningai, todėl patikrinimo metu papildomai buvo priskaičiuota 89 617 Lt PVM ir 17 973 Lt delspinigių. Inspekcija, neatsižvelgusi į 2006-09-08 pareiškėjos pateiktas pastabas dėl patikrinimo akto išvadų, savo patikrinimo akto išvadas patvirtino 2006-10-11 sprendimu ir papildomai skyrė 26 885 Lt baudą. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja jį apskundė VMI prie FM, kuri savo 2007-01-03 sprendimu Nr.69-3 iš dalies patvirtino Kauno AVMI sprendimą, tai yra patvirtino nurodymą pareiškėjai į biudžetą sumokėti 55 331 Lt PVM ir 10 153,93 Lt delspinigių, bet pavedė inspekcijai atlikti pakartotinį patikrinimą dėl 34 286 Lt PVM, 7 819,07 Lt delspinigių ir 10 286 Lt baudos. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja sprendimą apskundė MGK. MGK 2007-03-23 sprendimu Nr. S-49(7-14/2007) patvirtino VMI prie FM sprendimą.

Skunde paaiškina, kad VMI prie FM ir MGK sprendimuose patvirtindamos teisę dėl įmonės PVM atskaitos apribojimo rėmėsi 2004-10-27 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) nutartimi. Įmonė mano, kad tokiu atveju inspekcija turėjo įrodyti tris dalykus: 1. kad realaus prekių tiekimo nebuvo; 2. kad tiekėjai PVM į biudžetą nesumokėjo ir nesumokės; 3. kad įmonė žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie tiekėjų veiklos neteisėtumą.

Paaiškino, kad realų prekių tiekimą įrodo toliau nurodomos aplinkybės. Pagal patikrinimo akto duomenis įmonės iš tiekėjų įsigyta mediena sudarė daugiau kaip 20 proc. 2002 m. pareiškėjos įsigytos medienos. Įsigyta mediena buvo įtraukta į apskaitą įmonės sandėlyje ir buhalterinėje apskaitoje. Už prekes buvo atsiskaityta per banką ir mokėjimų pavedimai pateikti tikrinimui. Patikrinimo metu inspekcija pretenzijų įmonei dėl gatavos produkcijos realizacijos apimčių bei prekių ar žaliavos likučių neturėjo. Darytina išvada, kad įmonės įgyta mediena buvo tinkamai priimta, užpajamuota, perdirbta ir realizuota, buhalterinės apskaitos dokumentai atitinka visus teisės aktų nustatytus formaliuosius reikalavimus. Įmonė nurodo, kad Kauno AVMI papildomo patikrinimo metu surinko duomenis, kad D. P. nedirbo tiekėjų įmonėse, kad krovinių važtaraščiuose nurodytos transporto priemonės nepriklausė nurodytoms įmonėms arba medienos į įmonę nevežė, o nurodyti vairuotojai nedirbo minėtose įmonėse ir pagal Gyventojų registro duomenis neegzistuoja. Pareiškėja mano, kad inspekcija turėjo nustatyti, kad D. P. dėl objektyvių priežasčių negalėjo tarpininkauti tiekėjų ir įmonės pirkimo - pardavimo sandoriuose, kad krovinių gabenimo važtaraščiuose nurodytos transporto priemonės vežė krovinius kitais maršrutais.

Motyvuojamoji dalis

Tiekėjų veiklos realumą įrodo tai, kad inspekcija jiems pardavė SAD blankus, patikrinimo akte nustatyti konkretūs asmenys, tiekėjų vardu faktiškai vykdę veiklą, tik nebuvo sudarę darbo sutarčių. Nurodo, kad FNTT Specialiųjų užduočių skyriaus pareiškėjai adresuotame 2006-03-20 rašte Nr. 25/06/2-8-1511 pateikta informacija, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nenustatyta, kad UAB „Medinovus“ nebuvo parduota medienos ar jos gaminių pareiškėjai.

Inspekcija nenurodė konkrečios tiekėjų į biudžetą nesumokėtos PVM sumos. Pareiškėja mano, kad tiekėjų patikrinimų metu jų patikrinimų aktuose buvo priskaičiuotos į biudžetą mokėtinos sumos, kurios, neaišku ar bus išieškotos, todėl inspekcija, norėdama apsidrausti, atribodama pareiškėjai PVM atskaitą, pretenzijas į tą pačią PVM sumą pareiškia antrą kartą.

LVAT 2005-05-11 nutartyje pažymėjo, kad įrodymus, keliančius abejonių mokesčių mokėtojo sąžiningumu, turi pateikti mokesčių administratorius. LVAT 2006-09-29 nutartyje konstatuota, kad ūkinei operacijai realiai įvykus, norint paneigti teisę į PVM atskaitą reikia įrodyti, kad apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie kitos sutarties šalies neteisėtą veiklą. Pareiškėja nurodo, kad inspekcija tokių įrodymų nepateikė.

Atsakovė VMI prie FM su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškina, kad pareiškėjos skundžiamas MGK 2007-03-23 sprendimas Nr. S-49-(7-14/2007) yra visiškai pagrįstas ir teisingas, priimtas išsamiai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Remiantis LVAT 2004-10-27 nutartimi, norint paneigti įmonės teisę į PVM atskaitą reikia įrodyti, kad ūkinė operacija įvyko ir jos turinys buvo ne toks, koks pavaizduotas įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, taip pat kad mokesčių mokėtojas žino ir ar turėjo galimybę žinoti, kad pardavimo PVM nėra ar nebus sumokėtas į biudžetą. Nustatyta, kad pareiškėja atskaitė pirkimo PVM pagal UAB „Aušlas“ ir A. B. PĮ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurias pasirašę asmenys tiriant baudžiamąsias bylas savo pateiktuose parodymuose inspekcijai bei Kauno apskrities FNTT skyriui paneigė savo dalyvavimą tiekėjų veikloje. Kauno miesto apylinkės prokuratūra konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01059-03 metu nustatyta, kad buvo suburta organizuota grupė, kuri, vadovaujama D. J., minėtų įmonių vardu įsigytose PVM sąskaitose - faktūrose įrašydavo žinomai melagingus duomenis apie parduotas prekes, fiktyviais sandoriais įformino prekių pardavimą. Nurodo, kad tikrinant minėtas įmones nustatyta, kad jos neturėjo transporto priemonių, įrengimų, samdomų darbuotojų. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad PVM sąskaitose - faktūrose įmonės, įvardytos kaip atlikusios transporto paslaugas, tokių paslaugų teikimą paneigė. Pareiškėja nepateikė mokesčių administratoriui krovinio gabenimo važtaraščių, kurie patvirtintų medienos tiekimą iš A. B. įmonės. Iš dalies krovinių važtaraščių, pateiktų medienos gabenimui iš UAB „Aušlas“ pagrįsti, matyti, kad nurodyti transporto priemonių vairuotojai LR gyventojų registre neregistruoti, o nurodytos transporto priemonės pagal VĮ „Regitra“ duomenis priklauso kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Nustatyta, kad tiekėjai ūkinių operacijų su pareiškėja įforminimo laikotarpiu PVM į biudžetą nemokėjo.

Sprendimas nepripažinti teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Medinovus“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras buvo priimtas ne iki galo įvertinus visus reikšmingus įrodymus. Galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 02-1-00023-03 dėl minėtos įmonės finansinės veiklos ir šios bendrovės atsakingų asmenų nusikalstamos veiklos dar nepriimtas, byla šiuo metu nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2006-03-22 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-290/2006 nagrinėjo ūkinių operacijų tarp UAB „Medinovus“ ir UAB „Baltical“ pagrįstumą, o sandoriai su pareiškėja nebuvo nagrinėti. Dėl minėtų aplinkybių sprendimas atlikti pakartotinį patikrinimą, įvertinti visus reikšmingus įrodymus bei priimti nešališką sprendimą yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į skundą grindžia tapačiomis aplinkybėmis kaip ir atsakovė. Taip pat pažymi, kad pagal 2004-04-12 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 67 str. 2 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji turi teisę į PVM atskaitą, nepagrindžiamos tinkamais įrodymais.

Skundas atmestinas.

Šiuo atveju būtina vadovautis ūkinių operacijų metu galiojusiomis materialinės teisės normomis. PVM reglamentuotas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu (1993-12-22 įstatymu Nr. I-345; nuo 2002-07-01 - 2002-03-05 įstatymu Nr. IX- 751), kurio 58 str. 1 d. nustato, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Remiantis įstatymo 64 str. ir 80 str. nuostatomis galima daryti išvadą, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą - faktūrą, kuri turi visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus. Vienas iš privalomų apskaitos dokumento, nagrinėjamu atveju PVM sąskaitų - faktūrų, rekvizitas yra tikrasis prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas (iki 2004-04-30 - jo pavadinimas, kodas, PVM mokėtojo kodas; nuo 2004-05-01 - jo pavadinimas, PVM mokėtojo kodas, buveinė).

Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: apskaitos dokumento pavadinimas, ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, apskaitos dokumento data, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, asmens (-ų), kuris (-ie) turi teise surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.

Byloje nustatyta, kad ginčas tarp šalių vyksta dėl pareiškėjo teisės į PVM atskaitą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtinta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šiuo konkrečiu atveju siekiant įgyvendinti vienodos praktikos formavimo tikslą būtina vadovautis LVAT 2004-10-27 nutartimi, kurioje, teismas išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A1-355/2004, išanalizavo PVM sistemos esmę, mokesčio atskaitos vietą šioje sistemoje bei buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų reikšmę ir konstatavo, jog privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos - faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė be kitų aplinkybių gali būti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai - teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teikiama pirmajai, atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę. Todėl aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą - faktūrą dar nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t.y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Aplinkybę, jog lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina ir naujojo 2004 metų balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnis, kuriame įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas. Taigi mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija ir paprastai pasireiškiantį pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Kauno AVMI 2006-06-19 patikrinimo akte Nr. 17-06-32-55 nustatė, kad pareiškėja iš UAB „Aušlas“, UAB „Medinovus“ ir A. B. PĮ per 2002 m. įsigijo medienos, kuri sudarė 20 proc. tais metais įmonės įsigytos medienos. Įsigyta produkcija buvo įtraukta į apskaitą įmonės sandėlyje ir buhalterinėje apskaitoje. Už medieną atsiskaityta per banką ir patikrinimui buvo pateikti mokėjimo pavedimai. Nustatyta, kad įmonės turimos sąskaitos faktūros atitinka visus tuo metu vykusius faktinius santykius reglamentavusio Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (1993-12-22 Nr. I-345 ir 2002-03-05 Nr. IX-751), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1230 bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) keliamus reikalavimus. Visų privalomų sąskaitų - faktūrų rekvizitų buvimo neginčija ir atsakovė bei MGK. Kaip minėta, remiantis LVAT 2004-10-27 nutartimi, kad mokesčių mokėtojas įgytų teisę į PVM atskaitą – reikia įvertinti, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį ūkinės operacijos turinį. Tam būtina išanalizuoti turimų įrodymų visumą. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad 2002 m. pareiškėja įsigijo medienos už 113 368,50 Lt pagal UAB „Aušlas“ išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, atsiskaityta mokėjimo pavedimais.(b.l. 156-180, III t.) Pagal šiuos sandorius įmonė 17 293,50 Lt PVM apskaitė atitinkamų laikotarpių apskaitoje ir deklaravo Kauno AVMI. Medienos tiekimo sutartis tikrinimui nebuvo pateikta. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad tiekėjas medienos įsigyjimo dokumentų neturėjo. Tiekėjo PVM sąskaitas - faktūras pasirašė asmenys, kurie nedalyvavo minėtos įmonės veikloje. Mokesčių administratorius patikrinimų metu nustatė, kad UAB „Aušlas“ neturėjo resursų veiklai vykdyti (transporto priemonių, įrengimų, samdomų darbuotojų). Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad krovinio važtaraščiuose įmonės, įvardintos kaip atlikusios transporto paslaugas, tai paneigė. Pareiškėja nepateikė mokesčių administratoriui krovinio gabenimo važtaraščių, kurie patvirtintų medienos tiekimą iš A. B. įmonės. Iš dalies krovinių važtaraščių pateiktų medienos gabenimui iš UAB „Aušlas“ pagrįsti matyti, kad nurodyti transporto priemonių vairuotojai LR gyventojų registre neregistruoti, o nurodytos transporto priemonės pagal VĮ „Regitra“ duomenis priklauso kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. (b.l.7-16, IIIt.) D. P., pareiškėjos manymu dirbęs tiekėjų vadybininku Kauno AVMI paaiškino, kad minėtose įmonėse nedirbo ir apie jų veiklą nieko nežino.(b.l. 147, IIt.).

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pagal A. B. PĮ vardu išrašytas sąskaitas - faktūras pareiškėja 2002 m. įsigijo medienos už 249 357,60 Lt, t. sk. 38 037,60 Lt PVM, kurį apskaitė atitinkamų laikotarpių PVM atskaitoje ir deklaravo Kauno AVMI. Atsiskaitė mokėjimo pavedimais per banką, juos pateikė patikrinimo metu. (b.l. 51-96,IVt.) atliekant įmonės mokestinį patikrinimą dokumentai nebuvo pateikti, nenustatyta, kad įmonė galėjo turėti resursų reikalingų veiklai vykdyti (medienos, skirtos perparduoti, transporto priemonių, samdomų darbuotojų).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus darytina išvada, kad UAB „Aušlas“ ir A. B. PĮ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės ir pridėtinė vertė šiuose apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis nebuvo sukurta.

LVAT 2004-10-27 nutartyje pažymėta, kad mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija turi įrodyti mokesčių administratorius. Šių aplinkybių įrodymas iš esmės įmanomas tik baudžiamojo proceso priemonėmis. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Aušlas“ atsakingų asmenų nusikalstamos veiklos yra baigtas ir baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti į Kauno apylinkės teismą. Nustatyta, kad įmonė įsteigta remiantis statytiniais asmenimis, šiuo atveju R. S., kuris nieko apie įmonės veiklą nežinojo, tik gavęs nurodymus įsigijo iš Kauno AVMI PVM sąskaitas - faktūras, krovinio važtaraščius, kasos pajamų orderius ir kitus dokumentus, bei juos pasirašinėdavo. (b.l. 10-13, 15-16, II t)

A. B. PĮ savininkė A. B. 2005-05-02 Kauno apylinkės teisme nuteista baudžiamuoju įsakymu. Nustatyta, kad šios įmonės vardu veikę asmenys klastojo buhalterinės apskaitos dokumentus. Nustatyta, kad įmonė neturėjo resursų veiklai vykdyti, neturi dokumentų, patvirtinančių medienos įsigyjimą. (b.l. 21-32,II t.)

Baudžiamojo proceso tvarka įrodyta, kad tiekėjų veikla vykdant medienos tiekimo sandorius su pareiškėja buvo neteisėta.

Nustatyta, kad išanalizavus pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje užfiksuotų tiekėjų PVM deklaravimą ir šio mokesčio sumokėjimą, Kauno AVMI PVM deklaracijose minėtos įmonės deklaravo grąžintiną PVM skirtumą nuo ženklių prekių pirkimo pardavimo verčių, tokiu būdu nesumokėdamos PVM į biudžetą, o nepateikdamos prekių įsigyjimo dokumentų, nepagrįstai deklaravo pirkimo PVM. Tiekėjai dėl patikrinimų aktų išvadų nepateikė pastabų bei dokumentų, kurie pagrįstų įformintų sandorių realumą bei įrodytų prekių (paslaugų) kilmę. Galima daryti išvadą, kad pirminėje prekių apyvartoje PVM nebuvo sumokėtas.

LVAT 2004-10-27 nutartyje konstatuota, kad pateikti įrodymus, keliančius abejonių mokesčių mokėtojo sąžiningumu turi mokesčių administratorius. Turi būti įvertinta aplinkybių visuma, ir šis subjektyvus kriterijus turi būti įrodinėjamas remiantis objektyvia informacija. Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą. Mokesčio mokėtojo žinojimas arba turėjimas galimybės žinoti apima ne visą kitos sandorio šalies ūkinę veiklą, o tik tą jos dalį, kurioje dalyvavo į PVM atskaitą pretenduojantis subjektas. Todėl kitos sandorio šalies padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai, kurie tiesiogiai nėra susiję su mokesčio mokėtojo vykdoma ūkine operacija, paprastai nedaro įtakos mokesčio mokėtojo sąžiningumui.

Tokia pati taisyklė taikytina kalbant ir apie ankstesnes prekių civilinės apyvartos stadijas: jeigu į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas žinojo ar turėjo galimybę žinoti, jog ankstesnėje jo įsigytos prekės apyvartos grandinėje buvo nesumokėti su šios prekės apyvarta susiję mokesčiai, jis laikytinas nesąžiningu.

Siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie neteisėtą kontrahento veiklą, susijusią su konkrečia ūkine operacija, reikia vertinti bylos aplinkybių visumą. Pažymėtina, jog vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Protingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų.

Šiuo konkrečiu atveju tarp dviejų įmonių vyko medienos pirkimas - pardavimas. Civilinius teisinius santykius tarp subjektų reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK). CK 1.5 įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pažymėtina, kad įmonė, kaip komercinis subjektas, sudarydama sandorius privalo elgtis apdairiai, domėtis savo teisėmis ir pareigomis, kaip profesionalus paslaugų teikėjas – žinoti jos veiklai keliamus teisinius reikalavimus. Kadangi teisės aktai viešai skelbiami, kiekvienas rūpestingas asmuo gali žinoti savo teises ir pareigas, o kilus neaiškumų kreiptis į profesionalius teisininkus. LVAT nutartyje konstatuota, kad sąžiningumas reiškia ne tik žinojimą apie sandorio šalies neteisėtą veiklą, bet ir turėjimą galimybę žinoti. Svarbu nustatyti, ar mokesčių mokėtojas atliko visus galimus veiksmus, siekdamas įsitikinti sandorio šalies veiklos teisėtumu.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos sandoriai su tiekėjais nebuvo vienkartiniai.(b.l.138-145) Preiškėja turėjo realias galimybes surinkti informaciją apie tiekėjus. Patikrinimų metu nustatyta, kad įmonė medienos pirkimo - pardavimo sutarčių su tiekėjais nepateikė. Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja nurodė, jog tiekėjai pristatydavo medieną laiku, įmonės svarbiausias uždavinys buvo laiku atsiskaityti už pateiktas prekes. Nurodo, kad juridiniai asmenys medieną pristatydavo pagal sąskaitas - faktūras, o iš fizinių asmenų buvo reikalaujama pateikti medienos įsigijimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja nurodo, kad pagrindo reikalauti iš tiekėjų dokumentų apie medienos kilmę nebuvo.

Pažymėtina, kad 2007-11-19 įvykusio posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė Donė Švenčionienė nurodė, kad remiantis aplinkos ministro įsakymu pareiškėja privalėjo tiekėjų paprašyti medienos įsigyjimo dokumentų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja perka medieną jos apdirbimui.(b.l. 118) Tokią veiklą vykdančioms įmonėms buvo privaloma 2002-08-22 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 452 patvirtinta Apvaliosios medienos apskaitos medienos ir medienos gaminius gaminančiose įmonėse tvarka. Tvarkos 5 ir 5.2 punktai įtvirtina, kad medienos apdirbimo įmonės pirkti arba priimti apvaliąją medieną apdirbimui iš fizinių ir juridinių asmenų gali, tik jiems pateikus medienos įsigijimo dokumentus: tai gali būti PVM sąskaita faktūra, medienos važtaraštis, pirkimo-pardavimo sutartis. Medienos apdirbimo įmonei perkant apvaliąją medieną, šių dokumentų kopijos saugomos įmonėje (medienos apdirbimo vietoje) kartu su pirkimo dokumentais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja turėdama realias galimybes, būdama profesionalus komercinių santykių subjektas, nepasidomėjo jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nesiėmė visų būtinų priemonių sandorio šalies veiklos neteisėtumui išsiaiškinti.

Skunde nurodoma, kad pareiškėja ginčija nurodymą atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą dėl teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Medinovus“ 2002-2003 m. laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad medienos tiekimo sutarčių su šia įmone pareiškėja nepateikė. Nustatyta, kad vienintelis įmonėje įdarbintas asmuo K. K. paaiškino, kad nieko apie pirkimus – pardavimus nežino, pasirašydavo jam pateiktus dokumentus netikrindamas jų turinio. Nustatyti į įmonės teritoriją įvažiuojančio transporto apskaitos žurnalo duomenų ir krovinių važtaraščių neatitikimai. Krovinių važtaraščiuose nėra vairuotojų parašų. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad važtaraščiuose įrašytos medieną vežusių transporto priemonių savininkės tokių paslaugų pareiškėjai neteikė. FNTT skyrius 2006-03-20 rašte konstatavo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta, kad UAB „Medinovus“ vardu pareiškėjai nebuvo parduota mediena ar jos gaminiai. Svarbu tai, kad Kauno apygardos teismas Nr. 1-6-290/2006 nagrinėjo ūkinių operacijų tarp UAB „Medinovus“ ir UAB „Baltical“ pagrįstumą, o sandoriai su pareiškėja nagrinėti nebuvo. (b.l.33-48, IIt.) Lietuvos apeliaciniame teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 02-1-00023-03 dėl UAB „Medinovus“ finansinės veiklos bei šios bendrovės atsakingų asmenų nusikalstamos veiklos. Norint paneigti teisę į PVM atskaitą būtina išanalizuoti visas reikšmingas aplinkybes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sprendimas atlikti pakartotinį patikrinimą dėl teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Medinovus“ išrašytas sąskaitas faktūras yra pagrįstas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad MGK priimtas sprendimas Nr. S-49 (7-14/2007) yra priimtas išsamiai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant galiojusių teisės aktų, todėl teisinio pagrindo pripažinti jį kaip nepagrįstą ir neteisėtą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

atmesti pareiškėjos UAB „Clemence Richard“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Petras ViščinisIna KirkutienėRasa Ragulskytė-Markovienė