Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-346/2010

Teisėjas Rimvydas Žukauskas Procesinio dokumento kategorija:

2.4.1.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

2010 m. balandžio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo A. D. įgaliotojo atstovo adv. R. Jurkos skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atmestas nukentėjusiojo A. D. įgaliotojo atstovo adv. R. Jurkos prašymas dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo ir apeliacinio skundo priėmimo, ir

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

2010 m. sausio 20 d. Zarasų rajono apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiojo A. D. įgaliotojo atstovo adv. R. Jurkos prašymas dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo ir apeliacinio skundo priėmimo.

Nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas su teismo nutarties argumentais nesutinka ir mano, jog nutartį priėmęs teismas nepilnai išnagrinėjo prašyme nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes, jų tinkamai neįvertino, dėl ko padarė neteisingas išvadas ir prašymą dėl apeliacinio skundo termino atnaujinimo atmetė.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog prašyme Zarasų rajono apylinkės teismui buvo teigiama, kad kaip nustatyta minėto teismo 2009-11-19 nuosprendžiu, nusikaltimu A. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. po 2007-06-26 patirtos kairės akies traumos A. D. šia akimi regėjimą prarado visiškai ir negrįžtamai. Taigi, nusikaltimu jam padaryta žala perspektyviniu požiūriu sąlygojo šio žmogaus gyvensenos būdo pakitimą iš esmės, jo socialinių ir kitokių poreikių tenkinimo apsunkinimą. 2009-12-01 Visagino miesto ligoninės komisija išdavė A. D. Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog šiam asmeniui yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir parama, be kurios jis negalėjo įgyvendinti savo poreikių, susijusių ir su apeliacinio skundo padavimu šioje baudžiamojoje byloje. Minėta pažyma A. D. nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (globos) poreikis nuo 2010-12-01 iki 2011-12-01. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo” patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 2 punkte nurodytų kriterijų 2.15 punktu, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, esant labai ryškiems koordinacijos sutrikimams. Akivaizdu, jog A. D. dėl patirtų sužalojimų netekęs vienos akies, t.y. negalėdamas matyti kairiąja akimi, o, be to, esant labai silpnai ir dešinės akies regai, būdamas be nuolatinės kito asmens priežiūros ar pagalbos tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, objektyviai neturėjo galimybių laiku, t. y. per dvidešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos paduoti tinkamai parengtą apeliacinį skundą, siekiant apginti savo procesines teises ir interesus Vilniaus apygardos teisme. Šios aplinkybės ir lemia teiginį, jog tai buvo ir yra laikytina pakankamu pagrindu manyti, kad šis asmuo, kaip bylos proceso dalyvis, apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl pateisinamų, svarbių priežasčių (BPK 314 straipsnio l dalis). Nors skundžiamoje Zarasų rajono apylinkės teismo nutartyje teigiama, kad A. D. skirtas papildomas piniginis priedas slaugai ir priežiūrai, vis dėlto, įgaliotojo atstovo įsitikinimu, tai nepaneigia to, jog šiam žmogui, net ir gaunančiam paskirtą priedą, buvo būtina socialinė priežiūra (pagalba), galėjusi leisti jam įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą apeliacinio proceso metu Vilniaus apygardos teisme, t.y. apeliacinio skundo pagrindu dalyvauti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Tačiau to nesant ir, atitinkamai, dėl to neturint galimybių laiku ir tinkamai kreiptis su apeliaciniu skundu į apeliacinės instancijos teismą, manytina, kad tai vertintina kaip svarbi priežastis, leidžianti atnaujinti apskundimo terminą.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad svarbia ir pateisinama skundo termino praleidimo priežastimi laikytina ir tai, jog A. D. yra senyvo amžiaus žmogus, t. y. gimęs (duomenys neskelbtini), kaime gyvena ir savo ūkį iš esmės prižiūri vienas, žmonos nebėra, sūnūs juo mažai rūpinasi, be to, A. D. gyvena, atsižvelgiant į šio žmogaus amžių ir jo negalėjimą vairuoti transporto priemonės, pakankamai toli nuo Zarasų miesto, kuriame ir yra pirmosios instancijos teismas, per kurį turėtų būti paduodamas apeliacinis skundas. Skundžiamą nutartį priėmusio teismo teiginys, jog nukentėjusiajam buvo išaiškinta priimto nuosprendžio esmė ir turinys dar nereiškia, kad A. D. , po to, kai jam buvo paaiškinta nuosprendžio esmė ir rezoliucinė dalis, galėjo pasinaudoti visomis savo BPK numatytomis procesinėmis galimybėmis kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu. Taigi, savo teisės žinojimas nesudaro prielaidų besąlygiškai teigti, kad tai tolygu ir šios teisės tinkamam realizavimui, mat tam reikia profesionalių teisinių žinių, laiko, o galiausiai ir materialinių galimybių.

Zarasų rajono apylinkės teismas, nukentėjusiojo atstovo nuomone, bene visiškai neanalizavo ir nevertino prašyme išdėstyto argumento, jog A. D. negalėjo tinkamai pasinaudoti apeliacijos teise dar ir todėl, kad paskelbus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, t. y. iš esmės likus kelioms savaitėms iki metų švenčių, pagal savo materialines išgales nerado advokato, kuris galėtų parengti teismui apeliacinį skundą, jį paduoti bei pasirengti ir atstovauti nukentėjusiajam apeliacinio proceso metu Vilniaus apygardos teisme.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo įgaliotojo atstovo skundas atmestinas.

Apeliacinį skundą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais, be kitų LR BPK 312 str. nurodytų asmenų, turi teisę paduoti nukentėjusysis ir jo atstovas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 313 str. 3 d., apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaip matyti iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, Zarasų rajono apylinkės teisme 2009 m. lapkričio 19 d. minėtoje baudžiamojoje byloje D. P. (D. P. ) atžvilgiu buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, išaiškinta nagrinėjimo teisme dalyviams, tame tarpe ir nukentėjusiajam A. D. , nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. Šią aplinkybę patvirtino ir pats nukentėjusysis teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas jo įgaliotojo atstovo prašymas dėl LR BPK 313 str. 3 d. numatyto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir apeliacinio skundo priėmimo. Nukentėjusiajam minėto nuosprendžio nuorašas įteiktas nuosprendžio paskelbimo dieną, t.y. 2009-11-19. Apeliacinių skundų dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendžio padavimo terminas baigėsi 2009-12-09, tuo tarpu nukentėjusiojo A. D. įgaliotojo atstovo adv. R. Jurkos prašymas dėl apskundimo termino atnaujinimo ir apeliacinio skundo priėmimo kartu su apeliaciniu skundu Zarasų rajono apylinkės teisme buvo gautas 2010 m. sausio 20 d., t.y. praėjus dviems mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo.

Lietuvos Respublikos BPK 314 str. nuostatos suteikia teisę nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarbiomis laikomos tokios priežastys, kurios ne dėl apeliacinį skundą paduoti pageidaujančio asmens valios sukliudė jam LR BPK 313 str. nustatytais terminais paduoti apeliacinį skundą. Svarbiomis apskundimo termino praleidimo priežastimis paprastai gali būti pripažįstamos priežastys, dėl kurių ir asmens nedalyvavimas procese pripažįstamas nedalyvavimu dėl svarbių priežasčių (LR BPK 37 str.). Taip pat termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo svarbiomis priežastimis gali būti laikomos ir kitos priežastys, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali susipažinti su nuosprendžiu, parašyti ir teismui išsiųsti (įteikti) apeliacinį skundą, įvairaus pobūdžio nelaimingi atsitikimai ar nelaimės, kurios sukliudė laiku paduoti skundą, pavėluotas teisiamojo posėdžio protokolo paruošimas, nuosprendžio nuorašo neįteikimas laisvėje esančiam nuteistajam arba išteisintajam ne dėl jo kaltės, jeigu rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nenurodyta galimybė jį apskųsti ir (ar) nėra išaiškinta nuosprendžio apskundimo tvarka ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė nukentėjusiojo įgaliotojo atstovo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, prašyme bei skunde nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos priežastimis, kurios ne dėl apeliacinį skundą paduoti pageidaujančio asmens valios sukliudė jam LR BPK 313 str. nustatytais terminais paduoti apeliacinį skundą.

Kaip vieną iš priežasčių, dėl kurios nukentėjusysis A. D. praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, pastarojo įgaliotasis atstovas įvardija nukentėjusiojo po 2007-06-26 patirtos kairės akies traumos visišką regėjimo praradimą kaire akimi. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog 2009-12-01 VšĮ Visagino miesto ligoninės komisija išdavė A. D. specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą (duomenys neskelbtini).

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog A. D. regėjimą kaire akimi prarado tuoj pat po 2007-06-26 įvykio, kurio metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau toks sveikatos sutrik­dymas, nesudarė nukentėjusiajam kliūčių pačiam dalyvauti visuose teismo posėdžiuose, nagrinėjant bau­džiamąją bylą. Kaip seka iš A. D. paaiškinimų teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas nukentėjusiojo įgaliotojo atstovo prašymas dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo ir apeliacinio skundo priėmimo, jis dėl akių skausmo pas gydytojus lankėsi iki 2009 m. gruodžio mėnesio, gydėsi ambulatoriškai. Pažymėtina tai, kad nei minėto teismo posėdžio metu, nei skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog A. D. sveikatos būklė po nuosprendžio paskelbimo buvo itin pablogėjusi ir tai pastarajam sutrukdė pasinaudoti Baudžiamojo proceso kodekse numatytomis procesinėmis galimybėmis kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu. Tuo tarpu svarbia priežastimi, dėl kurios praleistas apskundimo terminas, gali būti pripažinta liga, jei dėl tos ligos asmuo privalo būti namuose ar ligoninėje, negali susipažinti su nuosprendžiu, parašyti ir teismui išsiųsti (įteikti) apeliacinį skundą. Būtina, kad ligos faktą konstatuotų gydytojas. Ligos, kurios netrukdo sergančiam asmeniui bendrauti su kitais asmenimis, negali būti laikomos svarbiomis priežastimis.

Kliūčių dalyvauti baudžiamajame procese nukentėjusiajam taip pat nesudarė ir tai, kad Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma (duomenys neskelbtini) pastarajam jau buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2007-11-29 iki 2009-11-29 (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tomas 1, b.l. 58). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors nukentėjusiojo 2008-01-25 įgaliojimo pagrindu V. A. B. buvo leista kaip pastarojo įstatyminiam atstovui dalyvauti procese, tačiau A. D. procese aktyviai dalyvavo ir pats asmeniškai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis iš viso dalyvavo be atstovo. Be to, kaip seka iš nukentėjusiojo paaiškinimų, jis ir šiuo metu turi ūkį, jame darbuojasi, laiko žirgus. Ūkyje jam padeda sūnus ir dar vienas žmogus. Taigi, laikyti A. D. specialios nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymą nuo 2009-12-01 iki 2011-12-01 (Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma (duomenys neskelbtini)) svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas apeliacinio skundo dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendžio padavimo terminas, nėra pagrindo.

Nelaikytina šiuo atveju svarbia skundo padavimo termino praleidimo priežastimi ir tai, kad nukentėjusysis pagal savo materialines išgales negalėjo susirasti advokato. Kaip jau aukščiau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo 2008-01-25 įgaliojimo pagrindu V. A. B. buvo leista kaip pastarojo įstatyminiam atstovui dalyvauti procese. Nors minėtas asmuo neatstovavo nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu, tačiau jis buvo susipažinęs su bylos medžiaga, A. D. po nuosprendžio paskelbimo paaiškino jo turinį ir esmę. Taigi, aukštesnės instancijos teismo nuomone, nukentėjusysis dėl apeliacinio skundo surašymo bei jo padavimo galėjo kreiptis ir į minėtą asmenį pagalbos. Kita vertus, jeigu to negalėjo padaryti dėl materialinių ar kitų priežasčių, nukentėjusysis turėjo galimybę dėl teisinės pagalbos kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, jog A. D. paduoti apeliacinį skundą pavėlavo ir dėl to, kad jis yra senyvo amžiaus žmogus bei gyvena, atsižvelgiant į jo amžių ir negalėjimą vairuoti transporto priemonės, pakankamai toli nuo Zarasų miesto, kuriame ir yra pirmosios instancijos teismas, per kurį turėtų būti paduodamas apeliacinis skundas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, A. D. nei amžius, nei atstumas iki Zarasų miesto nesutrukdė dalyvauti visuose pirmos instancijos teismo posėdžiuose, todėl teigti, kad minėtos aplinkybės sutrukdė nukentėjusiajam laiku paduoti apeliacinį skundą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas atmesti nukentėjusiojo A. D. įgaliotojo atstovo adv. R. Jurkos prašymą atnaujinti nuosprendžio apskundimo terminą yra teisingas, tenkinti nukentėjusiojo įgaliotojo atstovo skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsniu,

n utaria:

nukentėjusiojo A. D. įgaliotojo atstovo adv. R. Jurkos skundą atmesti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.